Svarbu ištarti „atleisk!“, svarbu atleisti

Rugpjūčio 14 dieną į Šiaulius sugrįžo prieš dvi savaites vyskupo E. Bartulio į Lenkiją išlydėta jaunuolių grupė. Jie dvi savaites gyveno vokiečių organizuotoje Friedensgrund stovykloje, įsikūrusioje viename iš Lenkijos miestų - Stary Sącz, esančio šalies pietuose.

Taikos žemėje

“Friedensgrund” lietuviškai – taikos žemė. Taip pavadinta tarptautinė ekumeninė stovykla, rengiama Hildeshaimo vyskupo Josef Homeyer iniciatyva. Pirmą kartą Friedensgrunde buvo surengta 1990-aisiais Vokietijoje, Bergen Belsene. Čia, Antrojo pasaulinio karo koncentracijos stovyklos teritorijoje, kurioje žuvo dešimtys tūkstančių Rytų Europos belaisvių, vokiečių jaunuoliai kartu su vyskupu ryžosi ištarti: „Atleiskite... kurkime taiką ir vienybę”. Nuo tada šis Rytų ir Vakarų Europos šalių trijų krikščioniškų konfesijų jaunimo susitikimas organizuojamas kasmet vis kitoje valstybėje, nukentėjusioje nuo nacių režimo.

Hildeshaimo vyskupo J.Homeyer ir Šiaulių vyskupo E. Bartulio draugystė užsimezgė 1999 metais. Tuomet Friedensgrund viešėjo Lietuvoje – Tytuvėnuose. Nuo tada ir lietuviai pradėjo važinėti į Friedensgrund stovyklas. 2000-aisiais lankytasi Vokietijoje, 2001 metais – Serbijoje, 2002-aisiais – Baltarusijoje, 2003-iaisiais – Rumunijoje ir 2004-aisiais – Lenkijoje.

Šiais metais į stovyklą važiavo septyni jaunuoliai: Asta, Monika, Saulius, Lukas, Gintarė, Žydrūnė ir jų vadovė Onutė, dalyvaujanti jau penktą kartą. Onutė džiaugėsi lietuvių grupe, kuri, anot jos, buvo fantastiška: „Pirmą dieną atvažiavom dygliuoti, pilni asmeniškumų, tačiau labai gražiai nusigludinom”. Kiti taip pat stebėjosi draugiška lietuvių grupe, negalėjo patikėti, jog jie yra suvažiavę iš skirtingų parapijų, anksčiau vienas kito nepažinojo. Kartu su jaunuoliais vyko kun. Tomas Grabažis.

Stovyklautojai teigia, kad Friedensgrund - vieta ir laikas atsiprašymui, kvietimas susitaikymui, pažinimui, tolerancijai, draugystei, progai ne vien kurti ateities vizijas, bet jau dabar jas įgyvendinti. Taip pat tai puiki galimybė iš arti susipažinti su įvairių tautų kultūra, papročiais, tradicijomis... Stovykloje gyventa, dirbta, pramogauta, melstasi su bendraamžiais net iš dešimties valstybių: Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rumunijos, Serbijos, Kroatijos, Vengrijos ir Bosnijos-Hercogovinos.

Ora et labora

Friedensgrund moto – Ora et labora – melskis ir dirbk. Ypač daug dėmesio skiriama šalies, kurioje svečiuojamasi, krikščioniškai liturgijai, dvasingumo istorijai ir sukauptai patirčiai. Gera valia praktiškai parodoma remontuojant bei tvarkant vietines šventoves ir vienuolynus. Lenkijoje buvo kasami rožinio koplytėlių pamatai kalnuose. Lengva nebuvo, nes kastuvas kiekvieną kartą atsimušdavo į akmenis. Tačiau tai nekėlė nepasitenkinimo, atvirkščiai. Onutė džiaugiasi, jog būtent darbas juos suvienijo su kitų tautybių jaunuoliais, padėjo pamiršti kalbos barjerą. Nors tvarka buvo griežta, nebuvo jokios prievartos. Visa rėmėsi gera valia, noru prisidėti. „Man labai patiko tai, kad darbas buvo skirtas visiems. Nebuvo jokio skirtumo tarp kunigo, vienuolio ar pasauliečio. Dirbdavome visi kartu. Net stovyklos iniciatorius, vyskupas J.Homeyer, darbuodavosi kartu su mumis. Dirbdavo iš paskutinių jėgų, norėdamas pabaigti tai, kas buvo pradėta”, – dalijosi savo įspūdžiais Asta.

Pagrindinė šiemetės stovyklos tema – „Tėve mūsų”. Kiekvienos valstybės atstovas per ryto maldą, į kurią susirinkdavo kartu, iškabindavo savo kalba užrašytą „Tėve mūsų” maldos frazę. Tai būdavo dienos tema, rutuliojama šv. Mišių, maldos, susikaupimo valandėlių metu. Pamaldos būdavo tarptautinės, ekumeninės. „Dalyvaudami kitų konfesijų pamaldose pajutome, kad Dievas yra vienas, tik mes skirtingai Jį garbiname”, – sakė jaunuoliai.

Ne paslaptis, jog tokiose stovyklose labai svarbus yra dvasios vadovų dėmesys, palaikymas. Ypač didelį džiaugsmą stovyklautojams suteikė ganytojo atvykimas. Šiaulių vyskupas E. Bartulis Friedensgrund stovykloje viešėjo dvi dienas. Astos teigimu, jam atvykus atgijo visa stovykla. Lietuviai džiaugėsi galėję dalyvauti lietuviškose šv. Mišiose.

Išvykos, vakarai, diskotekos...

Friedensgrund – tai ne tik darbas ir malda, bet taip pat išvykos, vakarai, diskotekos...

Stovyklautojai vyko į Krokuvą, aplankė Šventojo Tėvo gimtinę, plaukiojo upe, skiriančia Lenkiją nuo Slovakijos. Buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje lankytasi susitaikymo, atsiprašymo ženklan.

Daug nepamirštamų įspūdžių paliko rengiami vakarai. Lenkų vakare buvo vaišintasi nacionaliniais patiekalais, klausomasi folklorinės muzikos, dainų, šokama. Linksmai praėjo tautų vakaras, kuriame kiekviena grupelė turėjo prisistatyti. Lietuviai surengė nacionalinės virtuvės šou „Cepelinų virimas”.

Vienas vakaras buvo skirtas pokalbiui su Hildeshaimo vyskupu J.Homeyer. Jam rūpėjo jaunuolių mintys, siekiai, įspūdžiai, nuomonė. Nepamirštamas tylos vakaras. Jo metu buvo daromi kryžiai, ant jų sudedamos įvairios baimės bei kitos kliūtys, trukdančios priartėti prie Dievo.

Galbūt graudus, tačiau viltingas buvo atsisveikinimo vakaras. Rengiamasi draugais tapusius svetimšalius pasikviesti į svečius, patiems nuvažiuoti. Be to, kitais metais vėl planuojama rengti Friedensgrund stovyklą Vokietijoje, kuri jungsis su Pasaulio jaunimo dienomis.

Inesė RATNIKAITĖ

© 2004 "XXI amžius"