,,KREGŽDUTĖ“ – ,,garstyčios grūdelis“

Algirdo KAIRIO nuotrauka

Neturi pagrindo kalbos, jog tereikia, kad išmirtų Stalino ,,saulėje“ išauginta karta, tada ateitų į valdžią laisvoje Lietuvoje gimęs jaunimas, ir reikalai mūsų valstybėje susitvarkys. Deja, doros ir gėrio siekius Lietuvoje iš tikrųjų dar išlaiko sovietinį jungą atlaikę tautiečiai, o jaunimas, demokratiją ir demokratišką elgesį suvokęs kaip savivalę, laisvę – kaip žemų jausmų ir aistrų tenkinimo galimybę, brenda į kultūros ir civilizacijos atmatų klampynę, iš jos godžiai savinasi kvaišalą. Šeima, mokykla, valstybė, kurių priedermė – ugdyti jaunąją kartą, yra sovietmečiu išstumta ar pasitraukusi iš tikrųjų vertybių lauko, joms ta klampynė priimtina, nes vertybes matuoja turtais, pinigais bei malonumais, todėl jų poveikis jaunimui dorovės link yra prarastas, jos negali būti sektinu pavyzdžiu. Ką gi daryti, nuo ko pradėti, kaip blogą kryptį keisti į gerą?

Daryti reikia daug, atsidėjus ir pradėti nedelsiant. Reikalinga šeimos, bendruomenių, valstybės institucijų, Bažnyčios – visos tautos talka. Tokios talkos veiklos planui parengti, jį įgyvendinti reikia išmintingų idealistų, tokių tautos žiburių kaip Motiejus Valančius, Pranas Dovydaitis, Juozas Eretas, Adomas Jakštas, Juozas Šalkauskis, Antanas Maceina … Jų, deja, nebeturime, jei ką turime, – per maža. O pradėti reikia.

Pradėti reikia nuo lopšinės, kad bundanti kūdikio sąmonė išgirstų ne metalu skalambijantį magnetofoną, o iš motinos lūpų meilės kupiną melodiją, pamatytų ne bjaurastį televizoriaus ekrane, o gražų paveikslėlį vaikiškame leidinėlyje, susidomėtų, kas po juo parašyta, norėtų išmokti pats perskaityti, skaitytų. Tokį, vienintelį krikščionišką leidinėlį turime. Tai – ,,Kregždutė“. Jis kaip doros ir grožio pradžiamokslis turėtų būti kiekvienoje vaikus auginančioje šeimoje. Tėvai, senoliai turėtų pasirūpinti, kad šis leidinėlis nedingtų iš vaiko akiračio; labai nedidelė investicija ateityje tikrai duos gerų vaisių, pakreips vaiko gyvenimą ta linkme, kokios reikia šeimai, tautai, valstybei.

Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Iš tikrųjų dorovės, gėrio, grožio pradus vaikas ras ,,Kregždutėje“. Mokytojai, kunigai bažnyčiose turėtų paskatinti šeimas, kad tie pradai vaikus pasiektų. Tokia pradžia, atrodytų, garstyčios grūdelis, gali išauginti dorovės krūmą, kuriame ateityje ras prieglobstį paliegusi tautos dvasia, kuriame Lietuvai išaugs dvasios galiūnai.

Algimantas ZOLUBAS

Vilnius

© 2004 "XXI amžius"