Klierikai džiaugiasi tarnystės drabužiu

Klierikai džiaugiasi tarnystės drabužiu

Gruodžio 8-oji Vilniaus šventojo Juozapo kunigų seminarijoje buvo nepaprasta. Tądien klierikai rinkosi į iškilmingas ryto pamaldas, rektorius kun. Robertas Šalaševičius pašventino trečiojo kurso auklėtinių kamžas, buvo pradėta švęsti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė ir prisimintos šios dogmos paskelbimo 150-osios metinės. Kiekvienais metais tądien vyksta studijas beveik įpusėjusių trečiakursių diakonato ir kunigystės kandidatūros skyrimai bei įvilktuvės. Šiais metais kunigo drabužiais apsirengė dvylika Vilniaus arkivyskupijos, Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijų seminaristų (Marijan Apriško, Vitalis Dauparas, Nerijus Grigaliūnas, Francišek Jusiel, Rimas Kalmatavičius, Vytautas Kirka, Sigitas Markevičius, Dainius Matiukas, Nerijus Mikalauskas, Kęstutis Palikša, Nerijus Papirtis ir Romas Taraila). Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, seminarijos pašonėje esančios Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios klebonas ir Vilniaus dekanato dekanas, homiletikos dėstytojas mons. Kęstutis Latoža, Panevėžio vyskupo generalinis vikaras, bažnytinės ir civilinės teisės daktaras kun. Robertas Pukenis, seminarijos rektorius teologijos licenciatas kun. Robertas Šalaševičius, iš aplinkinių parapijų bei kitų vyskupijų atvykę klebonai. Šiose iškilmėse meldėsi seminarijos dėstytojai, Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys vienuolės, klierikų tėveliai, giminaičiai, draugai. Klierikų pasveikinti atvyko buvęs seminarijos choro vadovas dirigentas Modestas Pitrėnas, atstovai iš Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vaikų dienos centro „Vilties angelas“. Iškilmes giesmėmis papuošė seminaristų choras, vadovaujamas giedojimo dėstytojo bei Grigiškių bažnyčios vargonininko Jevgenijaus Barkovskio.

Kardinolas A.J. Bačkis pamokslo metu skatino prisiminti Lurdo įvykį, kai Švč. Mergelė Marija pasirodė bemokslei Bernadetai ir pasakė: „Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“. Ganytojas linkėjo kunigystės pašaukimo kelią pavesti Marijos globai. Sutana, kuria dabar vilkės seminarijos auklėtiniai, yra labai svarbus liudijimo ženklas pasaulyje. Žmonės, matydami seminaristą tokiu drabužiu, jį tapatins su Bažnyčia, galbūt priekaištaus, reikš nepasitenkinimą, nusivylimą, bet nereikia bijoti būti prieštaravimo ženklu, ir visiems sutiktiesiems liudyti gerumą. Dievas visus šaukia ir dovanoja asmeninį, unikalų kelią. Kardinolas minėjo, kad pagrindinė visų kunigų ir klierikų užduotis – stengtis tapti panašiems į Kristų, kuris yra aukščiausiasis kunigas, paaukojęs save kaip auką ir atpirkęs mūsų nuodėmes. Arkivyskupas ragino seminaristus nesidairyti aplinkui, o žvelgti į Kristų ir tvirtai žengti į priekį. Nors kunigystės kelias nėra lengvas, bet Viešpats nuolat moko silpną ir klumpantį žmogų, teikia jėgų. Kardinolas minėjo, kad pašaukimas nėra asmeninė privilegija, o Dievo dovana pasauliui. Ir būtent ta dovana privalu dalytis su kitais tarnaujant ir vadovaujant tikinčiajai Dievo tautai - bendruomenei. Ganytojas ragino seminaristus drąsiai tarti Marijos žodį „fiat“ („tebūnie“), reiškiantį ištikimybę Dievo karalystės planams.

Pasibaigus homilijai buvo pašventintos sutanos ir kiekvienam asmeniškai įteiktos. Pasipuošę nauju drabužiu seminaristai priėmė diakonato ir kunigystės kandidatūros skyrimus. Po šv. Mišių iškilmių dalyviai buvo pakviesti prie vaišių stalo. Įvilktųjų vardu kalbėjo trečiojo kurso seniūnas Dainius Matiukas, padėkojęs kardinolui ir seminarijos rektoriui už pasitikėjimą ir nuolatinį rūpestį bei palydėjimą einant šiuo tarnystės keliu.

Šventei pasibaigus įvilktieji nuvyko į Gailestingumo Motinos Aušros Vartų koplyčią padėkoti Mergelei Marijai už globą ir atiduoti į jos rankas tolesnį pašaukimo kelią. Po to lankėsi sostinės Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, dominikonų vienuolyne, kur susitiko su jubiliatu Jonu Dominyku Grigaičiu, OP, aplankė liturgiką seminarijoje dėstantį kun. Pijų Virginijų Egliną, OP.

Neseniai išleistame seminarijos leidinėlio „Teesie“ (redaktorius ketvirtakursis Saulius Bužauskas) 31-ajame numeryje yra pateiktos trečiakursių mintys apie naująjį tarnystės drabužį. N.Grigaliūnas rašo: „Šis rūbas kiekvienam, kuris jį nuolat nešios, turėtų priminti ne tik apie tarnystę, įsipareigojimus, bet ir apie atsakomybę prieš Dievą bei Bažnyčią. Mat kai sutaną vilkintį klieriką ar kunigą pamato kiti žmonės, tai turi progos pagalvoti apie daugelį dalykų“. M.Apriško mąsto: „Uniformą nešioja ne tik klierikas, kunigas, bet ir, pavyzdžiui, kareivis. Net ir nusivilkę savo uniformas, jie visi išlieka tuo, kuo ir buvo: klierikais, kunigais arba kareiviais. Dabartiniame pasaulyje daugelis žmonių norėtų, kad išnyktų visi simboliai ir ženklai, primenantys apie amžinąsias vertybes. Sutana yra tarytum iššūkis, nes liudija apie tikėjimo pasirinkimą“. K.Palikša sako: „Nors daugeliui šiuolaikinių žmonių tarnystės įsipareigojimas ir pašvęstasis gyvenimas yra sunkiai suprantami, man įvilktuvės – tai šviesus paskatinimas ir įpareigojantis priminimas, kad jau šiek tiek priartėjau kunigystės link. Sutana – tai padrąsinimas, svarbus ženklas ir kitiems žmonėms, kurie, ieškodami atsakymo į gyvenimo bei tikėjimo klausimus, apsispręs kreiptis į mane ar į kitą tokį rūbą dėvintį žmogų. Nes gyvenime daug besiblaškančių, prasmės ir ramybės nerandančių žmonių, kuriems esame pašaukti padėti“.

Šiuo metu Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje mokosi 53 klierikai. Studijų metu klierikai atlieka sielovadinę praktiką: talkina parapijose, rūpinasi ligoniais, lanko socialinius centrus, susitinka su jaunimu, darbuojasi „Caritas“, rengiasi būsimai intensyviai ateities tarnystei.

Klierikas Justas JASĖNAS

Vilniaus šventojo Juozapo kunigų seminarija

Povilo NARIJAUSKO nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"