Studentai ne tik studijuoja

Studentai studijuoja, studentauja, mokosi, pramogauja, o kartais ima ir išvažiuoja. Lapkričio 19 dieną Šiaulių universiteto meninio ugdymo ir tikybos specialybės pirmo kurso kuratorius, choro „Pavasaris“ vadovas doc. Stasys Žalalis ir antro kurso kuratorius Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kun. Saulius Matulis organizavo minėtos specialybės studentams bei choro „Pavasaris“ dainininkams ekskursiją į Vilnių. Programa buvo įvairi, susijusi tiek su tikėjimu, tiek su menu, kaip ir studentų specialybė.

Vilnius pasitiko savo aristokratiška didybe. Pirmiausia apsilankyta Arkikatedroje. Klebono kun. Ričardo Doveikos dėka buvo atvertos Arkikatedros požemių durys. Studentams gidė ne tik rodė, bet ir pasakojo apie šioje vietoje degusią pagonių ugnį bei, jai užgesus, kunigaikščių vis platinamas Katedros sienas; apie kriptose palaidotus kunigaikščius, kunigus, apie atliekamus archeologinius kasinėjimus bei žadamą įrengti Katedros lobyno ekspoziciją.

Vėliau apžiūrėta Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda, skirta Lietuvos šventojo karalaičio Kazimiero garbei. Švelnus prisilytėjimas prie šventumo, pamaldumo, rimties, dvasingumo aureolių.
Vakare studentų, pavargusių nuo klajonių po Vilniaus senamiestį, laukė Operos ir baleto teatras. D.Pučinio opera „Turandot“, su kurios siužetu keliaujant į Vilnių supažindino doc. R.Pečeliūnas, sprendė amžinuosius skausmo supančioto gyvenimo, beprasmės bei pasiaukojančios mirties, viską aukojančios meilės klausimus. Herojų išėjimas į aušros nutviekstus sodus operos pabaigoje nuteikė pakiliai, suteikė lengvumo pojūtį.

Nors kelias nuo Operos ir baleto teatro iki autobuso buvo trumpas, studentai spėjo surepetuoti kelias arijas, palavinti balsus, kad viena populiariausių „arijų“ „Ilgiausių metų...“ autobuse pasveikintų bendrakursę gimtadienio proga.

Tada nuotaikingas kelias namo, į Šiaulius, į kasdienybės operą, su studentams įprastu scenarijumi: referatai, grojimas pianinu, knygos, rengimasis seminarams. Viskas taip įprasta ir vis dėlto nauja, persmelkta lyg ir kitokios šviesos, su požemių pelėsių, architektūros didingumo, pasiaukojančio šventumo, pakylėjančio katarsio priemaišomis.

Inesė RATNIKAITĖ

© 2004 "XXI amžius"