Tautvydui smagiausia vieta – mokykla

Birutė NENĖNIENĖ

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos dešimtokas, rajono atstovas šalies moksleivių parlamente,Tautvydas Juškauskas ne tik gerai mokosi, bet ir aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje

Kad nebūtų „kalėjimu“

Tautvydas Juškauskas – Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos dešimtokas, tačiau jau keleri metai kaip vijurkas sukasi įvairioje mokyklos ir užmokyklinėje veikloje. Pastaruoju metu suvokė, jog gyvenime reikia išmokti atsirinkti svarbiausius dalykus, o šalutiniams sugebėti pasakyti „ne“.

Tautvydas - rajono atstovas Lietuvos moksleivių parlamente, yra vieno iš septynių komitetų – savivaldybių ir savivaldos – narys, Marijampolės regiono pirmininkės pavaduotojas. Parlamentarai dvejus metus atstovaus savo rinkėjams mokiniams, bendradarbiaus su valdžios institucijomis ir sieks, kad visos Lietuvos mokiniams būtų mokykloje smagiau, kad mokymosi procesas būtų lengvesnis, kad būtų stiprinama savivalda ir ji efektyviai dirbtų mokinių naudai. Agitacijos į parlamentą metu Tautvydas savo mokykloje surinko informaciją, kuri verčia susimąstyti. „Daug žemesniųjų klasių mokinių teigė, jog jiems mokykla yra kalėjimas. Nežinau, kodėl. Gal jie jaučia laisvių suvaržymus, galbūt kai ko nesupranta, tačiau tai yra didelis ženklas, jog mokykloje reikia pradėti kažką keisti. Būtent tie, mažesnieji, vaikai yra pradedančios formuotis asmenybės. Toks jų požiūris gali neigiamai paveikti ugdymo procesą. Juk norima, kad mūsų ir kita karta būtų gera Lietuvos ateitis“, - kalbėjo Tautvydas. Dabartinėje mokykloje, jo nuomone, problemų daug kyla dėl netobulos mokymo sistemos. Tautvydas rengiasi sukurti rajono moksleivių tarybą, kuri imtųsi spręsti problemas. Tarp regiono mokyklų bandys įgyvendinti mainų programą: mokyklų atstovai stebės kitose mokyklose savivaldą, mokymąsi, bendradarbiaus projektuose, kviesis vieni kitus į renginius, susirinkimus ir kt.

Tautį pažįsta visa mokykla

Tautvydas moksleivių parlamento nariu demokratiškai išrinktas per praėjusį rudenį vykusius rinkimus. „Kai gavau kvietimą, pasitariau su draugais, šeima, - pasakojo dešimtokas. - Jaučiau didelį palaikymą ir paskatinimą mokytojų ir visos mokyklos mokinių. Labai ačiū jiems ir visiems rinkėjams. Dabar mokykloje vis girdžiu, mažesni ir didesni sako: „Va, Tautis eina“. Mane nuo žemesnių klasių taip vadina, ir man visai patinka, nes tikrasis vardas ilgas“.

Kai vienos dienos popietę iš papildomų anglų kalbos konsultacijų Tautvydas galvotrūkčiais atlėkė į sutartą susitikimą, jis, be jokių skrupulų, direktorės kabinete vaišino arbata. (Jo mama Daina Juškauskienė neseniai laimėjo savivaldybės konkursą ir vadovauja vienai didžiausių miesto ir rajono mokyklų.) Šešiolikmetis prisipažino, jog nepamena, kad kada būtų jautęs sunkumą bendrauti su suaugusiais ar nepažįstamais žmonėmis arba jaustų auditorijos baimę. „Gal todėl, kad užaugau tarp suaugusiųjų, todėl ir mane dabar dauguma vyresniu palaiko“, - savo versiją dėstė moksleivis.

Tautvydas neneigia aiškiai turįs lyderio savybę. Mėgsta pats viską „imti už vadžių“, rodyti iniciatyvą.

Mokymusi užsidirbo džiaugsmą

Tautvydo mėgstamiausi dėstomi dalykai - anglų, lietuvių kalbos, istorija, muzika. „Nesu „tiksliukas“, bet matematika, fizika, chemija taip pat pat sekasi. Matematiką mokausi, nes žinau, kad prireiks stojant į aukštąją mokyklą“, - sako moksleivis ir atskleidžia, jog jo svajonė - tarptautiniai santykiai. Pomėgius gali išvardyti tokia seka: krepšinis, muzika, kompiuteriai, internetas. Nuo antros klasės lankė Vaikų muzikos mokyklos birbynės klasę. Baigė prieš trejus metus, dabar groja kultūros centro kaimo kapeloje „Vingis“. Birbynę pasirinko todėl, nes ir tėtis baigęs tuometę konservatoriją. Be to, ir puikus mokytojas Simas Gavelis sudomino. Tautvydas neišgyveno kritinės situacijos, kaip jo bendraamžiai, kada itin norisi mesti muzikos mokyklą. Neneigia, jog sunku buvo, bet viską atpirko dalyvavimas J. Švedo liaudies instrumentų respublikiniuose dviejuose konkursuose. Pirmas mokslu užsidirbtas džiaugsmas aplankė tada, kai su kitais pasižymėjusiais moksleiviais buvo pakviestas kelionei į Prancūziją.

Autoritetai ir prioritetai

Didžiausias Tautvydui autoritetas - senokai miręs senelis, mamos tėtė. Prioriteto tvarka bandydamas sudėlioti, kokiai veiklai save nuoširdžiausiai atiduoda, Tautvydas nedvejoja, jog mokslui. Besimokydamas jis visiškai savarankiškas. Nei žemesnėse klasėse, nei dabar neprašė tėvų pagalbos, nereikalinga ir jų kontrolė. Tik močiutė kartais nerimsta, vis pasiteirauja, ar vaikaitis ruošia pamokas. Be to, Tautvydui reikšminga ir kita veikla – mokinių parlamentas, įvairūs renginiai mokykloje, kapela, patarnavimas bažnyčioje, kiti pomėgiai.

Iš kur ateina gebėjimai

„Jei ką nors užsibrėžiu, turiu padaryti,- tikino Tautvydas, pridurdamas, jog svarbu pačiam norėti tų gerų dalykų.

Aktyvumo „varikliu“ moksleivis laiko pasitikėjimą savimi ir kitais bei optimistišką požiūrį. „Visi šitie gebėjimai ateina iš namų, draugų, mokytojų, aplinkos. Už tai, koks dabar esu, turiu jiems dėkoti“, - sako Tautvydas.

„Mokytojų padrąsinimas, puiki draugų kompanija padeda apsispręsti ir veikti. Gal kitiems bus keista, bet man ramiausia vietelė, labiausiai patinka būti mokykloje“, - tvirtino dešimtokas.

Apie požiūrį ir draugus

Ar kartais nekyla pagunda užriesti nosį dėl to, kad taip visur esi reikalingas?

Tikrai ne. Stengiuosi būti nuoširdus, atviras, kartais tiesiai išsakau nuomonę. Bet „pasikelti“ nematau dėl ko...

Ar daug turi ištikimiausių draugų?

Gerų draugų, su kuriais smagu praleisti laiką, yra daugybė. Bet pačių tikrųjų – mažai. Kartais pagalvoju, kodėl taip. Gal todėl, kad moku atsirinkti.

Apie ką rūpi su draugais pasikalbėti?

Su vaikinais – tai apie merginas…(juokiasi). Aišku, juokauju. Svarbiausia – draugą išklausyti ir kad tave išklausytų. Pakalbame apie asmeninius dalykus, problemas, laisvalaikį. Su draugais galima kalbėtis apie ką tik nori.

Apie direktorę ir mokytojus

Ar nekomplikuoja tavo padėties mokykloje tai, kad mama direktorė?

Kai mokiausi pradinėse klasėse, mama irgi buvo direktorė – pradinės mokyklos. Namie ji mama, mokykloje – direktorė. Ji nesikiša dėl mano dalyvavimo įvairiuose renginiuose. Mes paprasčiausiai pasitariame, išsakome nuomones, prieiname prie bendrų išvadų.

Ką gali pasakyti apie mokytojus?

Tai geri draugai. Aš seniai supratau, kad kiekvienas mokytojas yra puiki asmenybė. Mes turime apie ką pakalbėti, pabendrauti. Apgailestauju dėl to, kad dabar mažesniam trečdaliui mokinių mokytojai patinka. Nežinau, kaip paaiškinti kodėl. Gal dėl to, kad patys neturi norų, siekių. Kad ir kaip būtų sunku pripažinti, mokytojas yra labai nuvertintas. Manau, kad tėvai turėtų labiau bendradarbiauti su mokykla dėl savo vaikų formavimosi.

Apie bažnyčią ir tikėjimą

Tu esi labai užimtas, bet šventadieniais, sekmadieniais patarnauji šv. Mišioms Vilkaviškio Katedroje, dalyvauji katalikiško jaunimo renginiuose. Kaip į tai reaguoja mokytojai, draugai? Ką tau reiškia buvimas bažnyčioje, tikėjimas?

Mane supa tokie žmonės, kurie net nepagalvotų pasišaipyti iš šio mano užsiėmimo. Pastaraisiais metais dėl užimtumo bažnyčioje lankausi rečiau. Šv.Mišioms patarnauju nuo septynerių metų, kai močiutė nuvedė, o Vilkaviškio dekanas prel. Vytautas Gustaitis dar pasišnekino. Bažnyčioje susiradau daug labai gerų draugų. Bažnyčia - tai ta vieta, kurioje galiu apmąstyti daug ką, pabendrauti su Dievu. Man Dievas - tai žmogaus gerumas, nuoširdumas. Ir Dievas gyvena kiekviename iš mūsų, jei į savo vidų įsileidžiame nuoširdumą.

Vilkaviškis

Autorės nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"