Dovanos, kuriomis buvo dalytasi mokykloje

Inesė RATNIKAITĖ

Kairių mokiniai aktyviai dalyvavo minint valstybingumo bei nepriklausomybės atgavimo šventę

Valstybingumo bei nepriklausomybės atgavimas – Dievo duotos dovanos, kurias gavusieji turi nešti ir perduoti kitiems. Kaip tik tokį tikslą turėjo svečiai, vasario 23 dieną sugužėję į Šiaulių rajono Kairių pagrindinę mokyklą. Renginiu „Lietuva – Tėvynė mūsų“ mokyklos bendruomenė paminėjo dvi svarbias Lietuvai dienas: Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

Mokiniai, padedami mokytojų, šioms šventėms rengėsi kurdami paveikslus, mokydamiesi šokių, dainų, eilėraščių apie gimtąjį kraštą, taip pat domėdamiesi savo miestelio praeitimi. Triūsta buvo nuoširdžiai, todėl tą dieną tikrai buvo kuo pasigirti ir pasidžiaugti kartu su gausiu svečių būriu. Apsilankė tie, kurie apie šias dvi įsimintinas datas galėjo pasakoti remdamiesi sava patirtimi. Taip pat atvyko mokinių, mokytojų iš kitų rajono mokyklų. Renginį organizavo istorijos ir pilietinio ugdymo vyresnioji mokytoja Alma Macijauskienė.

Šventė prasidėjo spalvinga menine dalimi: šokiais, dainomis, poezijos posmais. Vėliau visi buvo pakviesti dalyvauti konferencijoje. Ją pradėjusi mokytoja A.Macijauskienė teigė, jog meilė ir patriotiškumas yra svarbiausi bruožai, reikalingi mokiniui. Svarbu, kad moksleivis pažintų savo kraštą, jo valstybines šventes. Gyvas žodis, anot mokytojos, arčiau širdies, todėl pirmoje konferencijos dalyje garbingiems svečiams buvo užduotas klausimas: „Ką jums, kaip žmogui, kaip asmenybei, reiškia šios šventės?“.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas teigė, jog jam, kaip žmogui, svarbiausias šiose šventėse yra valstybingumo simbolis. Meras sakė, kad gyvename sunkiu laikotarpiu, tačiau galime džiaugtis nepriklausomybe. Jam šios dvi šventės yra amžinos vertybės.

Vicemerui Jonui Novogreckiui Vasario 16-oji asocijuojasi su žodžiu „Tėvynė“. Šiame žodyje telpa viskas: sąmoningumas, trispalvės siuvimas, jos vežiojimas po gatves. Ne mažiau svarbios vicemerui yra ir Kovo 11-oji bei Sausio 13-oji. Tačiau Vasario 16-oji jas vainikuoja. Kreipdamasis į susirinkusius moksleivius vicemeras pabrėžė: „Jūs taip pat esate atsakingi už tėvynę, kaip ir mes“.

Šiaulių rajono savivaldybės kontrolierė Irena Laurinaitienė, prisiminusi rusizmo skiepijimo bei tėvų puoselėjamo patriotizmo dienas, džiaugėsi, kad mes, lietuviai, esame patvarūs. Sugebėjom atsilaikyti prieš okupaciją. „Mylėkime nuostabiai gražią Lietuvą. Nesigėdinkime būti lietuviais“, - kvietė J.Laurinaitienė.

Kunigo jėzuito Algimanto Gudaičio kalba buvo trumpa, tačiau konkreti, kviečianti susimąstyti. Pradėta gana mistiškai: „Po kokių šimto septyniolikos metų visi susitiksime danguje“. Jėzuitas kalbėjo apie tai, jog ir dangaus karalystėje vyks panaši konferencija, tačiau joje dalyvaus visų tautų atstovai. Mes, lietuviai, prisiminsime slapta iškeltą vėliavą, partizanų dainas, pogrindžio spaudą, laisvės atgavimo stebuklą... bus ir daugiau datų. „Valstybingumo atgavimas, - sakė kunigas, – yra Dievo duota dovana, kad ją neštume kitiems. Linkiu tą dovaną nešti šimtą septynioliką metų“, - linkėjo tėvas Algimantas.

Oro pajėgų bataliono vadovas mokinius sužavėjo drąsiais mokykliniais poelgiais. Tai ir slaptas Amerikos radijo klausymas, ir tautinės vėliavos siuvimas, jos iškėlimas, ir gėlių prie daktaro J. Basanavičiaus paminklo dėjimas. „Bet kokioje situacijoje turim didžiuotis, kad esame lietuviai“, - buvo įsitikinęs oro pajėgų bataliono vadovas.

Šiaulių rajono paslaugų centro direktorius Vidmantas Šulcius prisiminė savo vaikystę – gyvenimą Sibiro tremtyje. Jo teigimu, tuomet gyveno tarp dviejų pasaulių. Tėvas mokė neskubėti daryti išvadų, išklausyti visas puses, įsigilinti ir tada jau pačiam nuspręsti. Sprendimas buvo tautinės vėliavos siuvimas. „Aukite dori piliečiai ir neskubėkite į užsienį“, - buvo linkima moksleiviams.

Kairių miestelio seniūnas J.Obrikas ragino mokinius geriau pažinti savo kraštą ir meilę jam nešti širdyje visur, kur jie būtų.

Pirmąją konferencijos dalį kalba baigė Kairių pagrindinės mokyklos direktorius Artūras Kulikauskas. Jam svarbios Lietuvos datos žymi žodžius: „tėvynė“, „Lietuva“. Direktorius taip pat prisiminė mokyklinius metus, kai su draugais svajodavo apie laisvą Lietuvą, žaidė žaidimus, leidžiančius laimėtojui tapti LDK kunigaikščiu.

Antroje konferencijos dalyje mokiniai pristatė Kairių miestelio bei mokyklos istoriją. Apie savo miestelius bei mokyklas taip pat kalbėjo Raudėnų, Gilvyčių, Naisių, Ginkūnų mokyklų moksleiviai. Drąsučių mokyklos mokytoja ir mokiniai pasidžiaugė mokyklų bendradarbiavimu ir padovanojo jų mokykloje išaugintą gėlę, kaip glaudaus tolesnio bendradarbiavimo simbolį.

Trečioji konferencijos dalis buvo spalvingiausia. Kairių mokyklos mokiniai pristatė savo dviejų savaičių projektą „Lietuva – Tėvynė mūsų“. Kiekviena klasė, vadovaujama mokytojos Aidos Dauguvietienės, parengė po dailės kūrinį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Svečiai džiaugėsi menišku kūrinių pristatymu.

Renginys baigėsi, tačiau įspūdžiai liko. Jei prisiminsime mokytojos Almos žodžius, jog gyvas žodis arčiau širdies, tėvo jėzuito mintį, kad Dievo dovanos skirtos jas nešti ir dovanoti kitiems, mokyklos direktoriaus ištartus žodžius „tėvynė“, „Lietuva“, pamatysime, kiek daug galime vieni kitiems dovanoti žodžiu, pavyzdžiu, prisiminimais, tiesiog buvimu kartu.

Kairiai, Šiaulių rajonas

© 2005 "XXI amžius"