|
Prancūzus sužavėjo sniegas ir svetingumas
Jolita ŽURAUSKIENĖ
 |
|
Prancūzai negalėjo
atsidžiaugti išvydę sniegą
|
Vasario 2-10 dienomis Ukmergės Šilo vidurinėje
mokykloje viešėjo prancūzų delegacija, atvykusi iš Tulūzos miesto,
Faredu koledžo. Svečiai į mūsų miestą atvyko mokytojų J.Vytienės,
A.Kubrakovienės, N.Valinskienės, R.Zabielienės, parengusių projektą
Europos identitetas. Liaudies šokiai ir dainos - šalies identiteto
pagrindas, dėka. Faredu koledžo mokinukai ir mokytojos susipažino
su mokykla, lankė pamokas, apžiūrėjo Ukmergę, vyko į ekskursijas.
Svečiai mokėsi lietuvių kalbos
Visą savaitę svečiai drauge su mūsų mokiniais
ėjo į mokyklą. Jiems buvo vedamos ne tik muzikos, choreografijos,
dailės, bet ir anglų, lietuvių, biologijos, geografijos pamokos.
Prancūzai prisipažino, jog lietuvių kalba labai sunki, tad jie išmoko
tik kelis žodžius. Svečiai džiaugėsi, kad pamokos Lietuvoje baigiasi
gerokai anksčiau negu jų šalyje, tarp pamokų daug pertraukų. Faredu
koledžo auklėtiniai uniformų nedėvi, bet aprangai taikomos tam tikros
taisyklės: į mokyklą merginoms negalima ateiti su mini sijonėliais,
apnuogintais pečiais ar pilvu.
Pertraukų metu ne visi Šilo vidurinės mokyklos
mokiniai su svečiais elgėsi tolerantiškai. Mokyklos direktorius
Leonas Žuklys teigė, jog prasčiau besimokantiems mokiniams trūksta
bendravimo ir elgesio kultūros. Etjenas pastebėjo, kad keli berniukai
nuolat svečiams kaišiojo kojas, ant laiptų stumdėsi. Kiti kalbinti
svečiai sakė, jog mokykloje jiems patinka, smagu, kai mokiniai sveikinasi
prancūziškai. Didelį įspūdį jiems paliko nuostabi mokyklos, apsuptos
miškų, aplinka. Smagių akimirkų suteikė pirmą kartą gyvenime pamatytas
sniegas. Vaikai puolė prie sniego tarsi prie medaus, net nesuvokė,
kad reikia užsimauti pirštines. Vienas vaikas belakstydamas pusnimis
pametė batą, tad kelioms minutėms buvo nusiavęs ir antrąjį. Laimei,
šitaip besidžiaugdami sniegu, svečiai nesusirgo, - pasakojo Šilo
vidurinės mokyklos mokytojai.
Lietuviai muzikali tauta
Šeštadienį Šilo vidurinėje mokykloje svečiams
buvo surengtas tautinis rytmetys, kuriame dalyvavo 7-12 klasių dainininkai,
šokėjai, direktorius L.Žuklys, jo pavaduotojos, mokytojai. Šventės
dalyvius linksmino Kultūros centro kaimo kapela, vadovaujama Virginijaus
Sereikos. Šilo vidurinės mokyklos mokiniai, pasipuošę tautiniais
rūbais, pristatė aukštaičių, žemaičių, dzūkų, suvalkiečių kraštams
būdingus patiekalus, kuriais pavaišino ir svečius. Tautinio rytmečio
metu skambėjo lietuvių liaudies dainos, šokio sūkuryje sukosi šokėjai,
vyko mįslių, dainų konkursai. Mokytoją Nikole Rodier nustebino tebesančios
gyvos lietuvių liaudies tradicijos. Ji sakė, kad Prancūzijoje tokios
šventės nepavyktų suorganizuoti, nes kiekvienas rūpinasi tik savimi,
o ne liaudies kultūra. Etjenas taip pat liko sužavėtas lietuvių
dainų ir šokių. Svečiui susidarė įspūdis, kad Lietuva dainų ir
šokių kraštas.
Prancūzų delegacija lankėsi sporto ir dailės mokyklose,
klausėsi muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų koncerto. Tai aukšto
muzikinio lygio koncertas. Mūsų šalyje tiek daug laiko muzikai neskiriama,
negrojama akordeonu ar smuiku. Populiariausi instrumentai fleita,
gitara, mušamieji instrumentai, - pasakojo svečiai.
Norėtų sugrįžti
Prancūzų delegacija susipažino ne tik su Ukmerge.
Jie buvo nuvykę į mūsų sostinę, Trakus, Rumšiškes. Daug laiko svečiai
praleido Šilo vidurinės mokyklos mokinių, kurie mokosi prancūzų
kalbos, šeimose. Kalbinti mokinukai prisipažino, jog jie liko sužavėti
lietuvių svetingumo, vaišių. Lietuvių pusryčiai labai sotūs.
Jie siūlo mums valgyti vištieną, dešrą, kumpį. Mes taip valgyti
neįpratę, ryte dažniausiai valgome bandeles su sviestu ir džemu.
Keistai gaminama kakava. Prancūzijoje kakava maišoma su pienu, o
čia užpilama vandeniu, - savo pastebėjimais dalijosi svečiai. Pedagogė
Monika Olive sakė, jog jai labai patiko miesto architektūra, ypač
skirtingų spalvų mediniai nameliai. Ji pasigedo mieste didelių vitrinų.
Nikole Rodier svajoja darsyk aplankyti tokį regioną, kuris nebūtų
panašus į jų.
Kalbinti mokiniai vienu balsu prisipažino, jog
jiems patiko Lietuva, nauji draugai ir jie vėl norėtų čia sugrįžti.
Ukmergė
Albino JUKNIO nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|
