Ar tikrai?

Nagrinėdami šių dienų blogį, prasižengimus įstatymams, nusikaltimus, svarstytojai lyg kokiu priegiesmiu vis užbaigia: draudimu nieko nelaimėsime. Ar tikrai? Bet kaip apsieiti be jų? Štai operacinė: „Pašaliniams įeiti draudžiama“. Gatvėje užrašas: „Statyti mašinas draudžiama“. „Greitis – 50 km“. Ir t.t. Kitur tas draudimas netiesioginis, tarsi nurodymas: „Pėsčiųjų perėja“, „Apylanka“. Tik čia galima eiti, tik čia reikia važiuoti.

Juokinga ir ta kova su pažeidėjais. Visais žiniasklaidos kanalais pranešama, kada ir kur bus tikrinamas važiuojančiųjų automobilių greitis. Tai bent „demokratija“! Kam tada stebėtis dėl nelaimių gausos.

Įdomiausią draudimų svarstymą aptikau „XXI amžiuje“ (Nr.2). Vyko Religijos studijų kolegijos konferencija „Dorinis ugdymas mokyklose“. Nenoriu plačiai aptarti, bet štai salezietės L.Grybaitės pranešimas. Po visų „integracijų“, „lygmenų“, „pozityvų“, „kodeksų“ – išvada: „Dažnai mes ugdome jaunimą, naudodamiesi kodeksu „ne“: neimk, nedaryk, nevok, nemeluok, negerk, nevartok narkotikų ir t.t. Verta pagalvoti, kaip perteikti jaunimui vertybes pozityviai“. Kaip matote, čia kalbėtojai užkliuvo ir Dešimt Dievo įsakymų. Kaip tas Dievas nepagalvojo apie „pozityvą“? O kur dar kiti Jo įsakymai su „ne“?

Grįžkime į šias dienas. Kiek gaisrų, nelaimių atsitinka, kai mažamečiai nežino, kas yra „negalima“. Vėl grįžtu į praeitį. Prieš daugelį metų lankiausi pas bendradarbę. Viena jos dukrytė jau mokėsi, antra – tik pradėjusi vaikščioti. Žemai, atviroje knygų spintoje – knygos, sąsiuviniai, rašymo priemonės. Nusistebėjau, kad mažoji nieko neima. „Negalima. Čia sesės“, – trumpai paaiškino mama. Negaliu pamiršti iki šiol, kad toks mažas vaikas jau žino, kas negalima. O kol mes laukiame, kad vaikas susigaudys mūsų „pozityvuose“, tai daug kur namų sienos ištepliotos, suolai sulaužyti, stiklai išdaužyti, prišiukšlinta.

Kviesčiau ir kitus skaitytojus pasisakyti šia tema. Juk tai mūsų kasdienybė, mūsų sopuliai.

Teofilė ŠALČIŪTĖ

Jūrė, Marijampolės rajonas

© 2005 "XXI amžius"