Moksleiviai – apie taiką ir šeimą

Benjaminas ŽULYS

Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Remeikienė ir jaunieji atlikėjai Algirdas (Kareivėlis), Agnė (Dama), Dominykas (Berniukas), Justas (Senelis)

Kauno jėzuitų gimnazijoje buvo surengta tradicinė, aštuntoji, Lietuvos krikščioniškų mokyklų teatrų šventė „Mažosios scenos dienos 2005“(MSD). Kaip papasakojo viena šio renginio organizatorių Nacionalinės katalikiškųjų mokyklų asociacijos programų koordinatorė s.Gražina Dapšauskytė, per praėjusias septynias šventes jose dalyvavo apie 1500 moksleivių. Tai reikšminga šventė, nes plečia savo dalyvių geografiją, skatina moksleivių pažintis, draugystę ir bendradarbiavimą, ugdo domėjimąsi teatro menu bei kultūra, padeda ieškoti naujų patrauklių katalikiško teatro formų.

Kiekvienais metais šventės turi savo pagrindinę temą, kurią plėtodami jaunieji atlikėjai kreipia dėmesį į kai kurias visuomenės problemas, ieško naujų saviraiškos formų. Salės, kurioje vyko vaidinimai, sienas puošė Kauno Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato auklėtinio Nerijaus Gotauto darbai.

Šios šventės tema buvo „Žmonijos taika gimsta šeimoje“. Tai popiežiaus Jono Pauliaus II akcentuota mintis, pagrįsta humaniškumu, meile, geranoriškumu. Apie tai savo sveikinimo žodžiuose kalbėjo gimnazijos kapelionas kun. Antanas Sederavičius, s. G.Dapšauskytė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto lektorė teatrologė Vitalija Truskauskaitė. Ji, beje, jauniesiems atlikėjams, jų bendraamžiams linksmai pasakė: „Jei nebūtų jūsų, nebūtų nei pavasario, nei šios šventės…“

Šventės dalyviai trumpai susipažino ir su Jono Pauliaus II laiško menininkams kai kuriomis mintimis. Laiškas aktualus bei reikšmingas ne vien suaugusiems, subrendusiems menininkams, bet ir jaunimui, nes jame kalbama apie menininko pašaukimą tarnauti Dievui, žmonėms, skatina grožį. „Tai Dievas pašaukė žmogų į būtį ir patikėjo jam užduotį būti menininku, – sakoma laiške. – Menine kūryba žmogus labiau negu kitaip atsiskleidžia kaip Dievo atvaizdas… Kas pajunta turįs tokią dievišką kibirkštį, kuri yra pašaukimas būti menininku – poetu, rašytoju, tapytoju, skulptoriumi, architektu, muziku, aktoriumi… – sykiu suvokia pareigą šį talentą ne švaistyti, bet ugdyti, idant jis tarnautų artimui ir visai žmonijai“.

Žinoma, tai nereiškia, kad didžiuma mokyklų teatrų šventėje dalyvavusių atlikėjų taps aktoriais. Tačiau žiūrovai, kurių buvo pilna salė, nesunkiai įžvelgė jaunuosiuose aktoriuose norą siekti grožio, savitarpio supratimo, meilės ir taikos kiekvienoje šeimoje. Antai vienos iš renginio vedėjų Kauno jėzuitų gimnazijos antros klasės moksleivės Indrė ir Vismantė sakė, kad jas į šią šventę traukia noras susipažinti su kitų mokyklų jaunimu, be to, šią dieną čia ypač linksma ir įdomu. O jei dar pridėsime gebėjimą išraiškingai ir vaizdžiai reikšti judesį, žodį, tai patiks visiems.

Tą dieną Kauno Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato auklėtiniai parodė ištrauką iš spektaklio „Skrydis į nežinią“ (inscenizacijos autorius ir režisierius V. Bortkevičius), Kauno jėzuitų gimnazijos atlikėjai suvaidino dalį Hanso Kristijano Anderseno pasakos „Senieji namai“ (inscenizacijos autorė Agnė Kazlauskaitė, režisierė Audronė Remeikienė), Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunieji aktoriai parodė Vidos Lipskytės režisuotą kūrinėlį „Tėvai ir kiaušiniai“. Savo sugebėjimus taip pat parodė Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos (režisierė Alina Bardauskienė), to pat miesto M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos (režisierė Teresė Stankevičiūtė), Kretingos pranciškonų gimnazijos jaunieji meno mylėtojai (režisierė Auksė Antulienė).

VDU lektorė teatrologė V. Truskauskaitė aptarė moksleivių pasirodymus. Ji atkreipė dėmesį į jaunųjų atlikėjų nuoširdumą, gebėjimą atskleisti savo personažų charakterius, nepaisant, kad didžiuma aktorių vaidina ne įprastoje savoje scenoje, o kitur. Taip pat davė kai kurių patarimų. Teatrologės žodžiais tariant, kiekvienas pasirodymas buvo graži dovana žiūrovams.

Be to, moksleiviai gavo temas pagal pagrindinę šventės mintį ir pagal jas parengė scenines improvizacijas. Iš tų temų būta įvairių, pavyzdžiui: „Tik meilė tegali sukurti tvirtą žemiškojo miesto aplinką“, „Šeimos misija yra saugoti, reikšti ir perduoti meilę“, „Kartais gyvenimui neužtenka meilės, kartais priešingai: meilei neužtenka viso gyvenimo“ ir kt.

Vėliau įvyko moksleiviškas vakarėlis, kuriame vėl vyravo gera nuotaika.

Krikščioniškų mokyklų teatrų šventės organizatoriai – Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija bei Kauno jėzuitų gimnazijos bendruomenė – ir šventės dalyviai džiaugėsi puikiu renginiu, džiuginusiu jaunatvišku entuziazmu.

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"