"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2005 m. birželio 10 d., Nr. 6 (67)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lietuvos moksleiviai nesijaučia
sveiki ir laimingi

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos moksleiviai ne tik dažniausiai patiria bendraamžių patyčias, patys tyčiojasi iš kitų, bet ir prasčiausiai jaučiasi - parodė 35 valstybėse atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas. Apklausos duomenimis, mūsų šalyje ir toliau išlieka rekordiškai didelis nepilnamečių savižudybių lygis. 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų tenka 38,4 vaikinų savižudybių. Rusijoje šis skaičius siekia 38,2, Latvijoje - 12,7, Estijoje - 24,1. Ypač didelį specialistų susirūpinimą kelia plintanti nuostata, kad, susiklosčius tam tikroms sudėtingoms situacijoms, savižudybė yra priimtinas problemų sprendimo būdas.

Prieš 11 metų tokiai „išeičiai“ pritarė 36,6 proc. moksleivių, 1998 metais - jau 41,9, o 2002 metais - net 62,5 proc. apklaustųjų. Palankiau vertinę teisę į savižudybę dažniau patys galvojo apie tokį „problemų sprendimo būdą“.

PSO tyrimo duomenimis, Lietuva priskirtina prie šalių, kur moksleiviai nesijaučia laimingi ir sveiki. Net 40 proc. vaikų teigė, jog iš jų mokykloje dažnai tyčiojamasi, 41 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių prisipažino ir patys nevengdavę pasišaipyti iš kitų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje šis rodiklis jau daugelį metų didžiausias. Visiškai nesaugūs mokykloje jaučiasi apie 13 proc. vaikų.

Lietuvoje taip pat vienas didžiausių rūkančių berniukų procentas. Palyginti su kitomis šalimis, moksleiviško amžiaus vaikai daug laiko praleidžia prie televizoriaus, nepakankamai rūpinasi higiena, neracionaliai maitinasi. „Moksleivių sveikatos problemų gausa rodo, kad visuomenė nesugeba užtikrinti optimalių sąlygų harmoningai jauno žmogaus raidai, o vaikų ir jaunimo sveikatos ugdymui skiriamas nepakankamas dėmesys“, - pabrėžiama Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime.

Vaiko moralinės vertybės, socialaus elgesio įgūdžiai formuojasi šeimoje, tačiau statistiniai duomenys rodo, jog tradicinė šeima išgyvena krizę, todėl nemaža visuomenės dalis šeimoje neįgyja būtiniausių įgūdžių. „Didelės viltys, siejamos su mokykla, taip pat ne visada pasiteisina, - teigiama ataskaitoje. - Mokykloje jaunuoliai gauna žinių, tačiau neišsiugdo gyvenimui reikalingų socialinių įgūdžių ir tvirtų vertybinių nuostatų“.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija