Pumpėnuose – kunigai iš Argentinos

Bronius VERTELKA

Pumpėnų klebonas kun. Markas Mikalonis (kairėje) ir vikaras Domingas Avelaneda Autoriaus nuotrauka

Markas (Marco, lietuviškai Morkus) Mikalonis amžiumi yra pusmečiu vyresnis už Domingą Avelanedą. Neseniai jis atšventė 28-ąjį gimtadienį. Abu jie yra atvykę iš Argentinos, kur gimė, augo ir buvo įšventinti kunigais. Pumpėnuose Markas yra klebonas, Domingas – vikaras. Čia jauni kunigai dirba pusantrų metų.

Atvyko iš Argentinos

Markas ir Domingas yra Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos, kurią prieš 21 metus įkūrė Karlosas Migelis Buela, vienuoliai. Šios kongregacijos nariai stengiasi vykdyti evangelizacijos inkultūrizaciją, priimdami viską, kas yra gera, kad viskas galėtų būti atpirkta. Įsikūnijusio Žodžio kongregacija jėgų semiasi iš Bažnyčios dviejų tūkstantmečių išminties ir naudoja geriausiųjų bažnyčios šventųjų metodus. Šiuo metu kongregacija turi 230 kunigų, veikia jos seminarijos Argentinoje, Peru, Amerikoje ir Italijoje. Kongregacijos kunigai taip pat dėsto diecezinėse seminarijose Peru, Izraelyje, Rusijoje, Ukrainoje, Papua ir Italijoje. Baigę seminarijos mokslus, Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos kunigai lanko tobulinimosi kursus Romoje.

Praėjusių metų pradžioje du kongregacijos kunigai M.Mikalonis ir D.Avelaneda atvyko dirbti Panevėžio vyskupijoje. Vasario mėnesį jie pradėjo eiti kunigų pareigas Pumpėnų (Pasvalio r.) parapijoje.

Šaknys – lietuviškos

Marko seneliai iš tėvo pusės iš Lietuvos pasitraukė bėgdami nuo artėjančio raudonojo maro baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir apsigyveno Argentinoje, seneliai iš mamos pusės apsistojo Vokietijoje. Marko tėvai susipažino vykstant Lietuvos jaunimo kongresui Argentinoje ir susituokė gavę Bažnyčios palaiminimą. Išaugino tris vaikus, kuriuos auklėjo katalikiškai. Markas pasirinko vienuolio dalią ir tapo kunigu. Kitas Mikalonių sūnus – Stasys Antanas dar šiemet turėtų būti įšventintas į kunigus. Jis irgi yra Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos vienuolis. Brolio šventinimo ceremonijoje tikisi dalyvauti ir Markas.

Markas turi dvigubą – Lietuvos ir Argentinos – pilietybę. Nors jis trumpokai gyvena Pumpėnuose, tačiau jau pakankamai gerai kalba lietuviškai. Savo vaikystės metais girdėjo taip šnekant. Kartu Markas šypsodamasis prisipažino, jog tingėjo gilintis į lietuvių kalbą, nes Argentinoje žmonės bendrauja ispaniškai.

Tėvai lankėsi Lietuvoje

Markui įstojus į vienuolyną, jo vyresniajam K.M.Buelai nebuvo paslaptis, kad šio tėvai yra lietuviai. Argentinietis visada gerbė lietuvius už jų tikėjimo tvirtumą, žinojo, kiek jiems teko kentėti išpažįstant katalikybę. Todėl vienuolyno vyresnysis nuo Marko neslėpė, kad kada nors jam teks vykti dirbti į Lietuvą.

K.M.Buela, viešėdamas Lietuvoje, susitiko su Lietuvos Bažnyčios hierarchais, tarp jų ir su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku. Tada buvo aptarti Argentinos kunigų įdarbinimo Lietuvoje klausimai. Markas apie šį kraštą žinojo ir iš savo tėvų pasakojimų. Lietuvai tapus nepriklausoma, jie aplankė tėvų žemę.

Parapija sutiko kaip savo vaikus

Dirbti į Pumpėnų parapiją Markas atvyko drauge su Domingu. Nors buvo vasaris ir šaltoka, tačiau juos parapijiečiai priėmė itin šiltai. Jie rūpinosi, kad naujiesiems kunigams nieko netrūktų: kas malkų, kas bulvių atvežė. Nieko patiems neteko prašyti. Dar ir šiandien parapijiečiai stengiasi paremti atvykėlius iš Argentinos, kad jie nejaustų nepriteklių. „Parapijiečiai man yra labai panašūs į mano senelius, iš kurių daug ko išmokau. Senelė mėgdavo mane nustebinti pačios gamintais didžkukuliais, bulviniais ar miltiniais blynais“,- sakė Pumpėnų klebonas.

Apie metus Markas ir Domingas Pumpėnuose dirbo vikarais. Nuo praėjusio vasario Markas buvo paskirtas klebonu, Domingas tebėra vikaras. Abu gyvena žilą senovę menančiame buvusio vienuolyno pastate. Valgyti gaminasi patys, nes nesamdo šeimininkės. Tarpusavyje kunigai bendrauja ispaniškai.

Varžybas pralaimėjo vienu tašku

Kasmet Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos nariai renkasi į rekolekcijas. Į Pumpėnus atvyko kunigų , kurie gyvena arčiau Lietuvos. Sulaukė keturių iš Rusijos, buvo po vieną iš Olandijos, Islandijos ir Italijos. Norėdami pabūti kartu, tarpusavyje pabendrauti, kunigai savaitei nuvyko į Palendrius. Tuo metu Pumpėnų jaunimas sutvarkė vietos sporto stadioną, krepšinio aikštelę. Parvykus kunigams, jis nusprendė pakviesti juos į sporto varžybas. Dalyvauti jose panoro ir kitų Pasvalio dekanato parapijų jaunimo pasiuntiniai, atvyko komanda iš Kupiškio. Argentinoje mėgstamiausia sporto šaka yra futbolas, todėl virte virė kova tarp futbolo komandų. Kunigai sudarė septynių narių komandą. Finalinėse futbolo rungtynėse rezultatu 0:1 laimėjo Pasvalio rajono atstovai. Tai buvo ne tik Pumpėnų parapijos, bet ir viso rajono šventė.

Susidomėjo jaunimo laisvalaikiu

Vasarą kunigai nemažai nuveikė dirbdami su jaunaisiais pumpėniškiais. Prie Balsių malūno iškylavo apie 40 vaikų. Stovykla tęsėsi tris dienas. Ne vienas joje buvęs vaikas ilgam prisimins šią vasarą. Kita jaunimo stovykla buvo surengta jau Zarasų rajone, Smalvos kaime. Į ją pateko 24 jaunuoliai. Iškylauti ten pakvietė vietos girininkas, buvęs pumpėniškis. Stovyklą įkūrė šalia ežero, o jos dalyviai gyveno palapinėse. Kiekviena diena čia prasidėdavo malda ir šv. Mišiomis. Iškylautojai maudėsi ežere, žvejojo, rengė sporto varžybas, ėjo į turistinį žygį. Taip vaikai artimiau susipažino su gražiausia šalies vietove, kuri dažnai dar vadinama Lietuvos Šveicarija.

Daugėja jaunų veidų bažnyčioje

„Jaunimas bažnyčios nelanko todėl, kad ją apeina tėvai, jie nerodo savo atžaloms pavyzdžio. Sunku ir pačiam prisiversti praverti bažnyčios duris. Tai pasielgti dar sunkiau tam, kurį tiesiog verčia eiti į šventovę. Pirmiausia turi kunigas su juo pabendrauti, netgi susidraugauti, įteigti jam, jog kunigas taip pat yra jo draugas. Reikia jį ir užimti, kad šv. Mišių išklausymas taptų jam normaliu dalyku“,- teigė jaunasis Pumpėnų klebonas.

Maždaug kas antrą savaitę kunigai kartu su vaikais kepa picą, moko paruošti tešlą, supjaustyti sūrį. Vaikai nebebijo įžengti į jų virtuvę. Jie čia jaučiasi kaip namuose.

M. Mikalonis labai norėtų nors vieną valandą dėstyti tikybą vietos vidurinėje mokykloje. Taip atsirastų galimybė artimiau pabendrauti su moksleiviais. Tikybą mokykloje dėstančios pedagogės darbą klebonas vertina labai gerai.

Žavisi lygumų gamta ir žmonėmis

Domingas, kitaip nei Markas, dirbti į Lietuvą vyko visiškai nemokėdamas mūsų šalies kalbos. Jiedu susipažino būdami vienuoliai, kartu gavo ir kunigo šventimus. Domingas yra argentinietis, o jo protėviai buvo ispanai. Vikaraudamas Pumpėnuose, Domingas neblogai pramoko kalbėti, skaityti ir rašyti lietuviškai. Šia kalba sako pamokslus bažnyčioje, palydėdamas mirusiuosius, tuokdamas jaunavedžių poras, krikštydamas naujagimius.

Kun. D.Avelaneda sakė, kad jam labai patinka Lietuva, itin graži jos gamta, ypač nuoširdūs jos žmonės. Vikaro gimtinę Argentinoje supa kalnai, tačiau jis jų nelabai pasiilgsta. Ten Domingo laukia trys seserys ir vienas brolis. Su namiškiais jis bendrauja internetu. Aplankyti Domingo į Lietuvą buvo atvykę jo tėvai. Jiems čia patiko, tačiau buvo truputį šaltoka.

Vikaras neslėpė, kad dirbti Pumpėnuose patinka dar ir dėl to, kad čia yra protingo jaunimo, tik su juo reikia mokėti susidraugauti. Jauni neraginami eina tvarkyti šventoriaus, išdrįsta nekviesti užsukti į kunigų namus. Jų durys visiems ir visada yra atviros.

Buvo išvykę į Vokietiją

Domingas kartu su keturiais jaunais pumpėniškiais buvo nuvykę į Kelną, kur jų laukė susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI. Lėšų kelionei prasimanė įvairiais būdais. Į Vokietiją vyko autobusu. Prailgo 32 valandas trukusi kelionė. Tačiau, atvykus į Vokietiją, kaip kokia jūros banga nuplovė kūną kausčiusį nuovargį. Įdomu buvo pamatyti Popiežių. Patiko jo pamokslas jaunimui. Visiems buvo įsimintinas Šventojo Tėvo paprastumas. Kiekvieną dieną skirtingomis kalbomis vyko šv. Mišios. Nuostabu buvo matyti, kaip tas pats tikėjimas vienija skirtingų tautybių žmones. Iškilmingame Popiežiaus sutikime dalyvavo nemažai Lietuvos atstovų. Su visais jais užsimezgė gražus bendravimas.

Klebonas ir vikaras – kaip viena komanda

Pasakodami apie save, Markas ir Domingas nesistengė vartoti žodžio „aš“, bet dažniau pabrėždavo žodį „mes“. Tarpusavyje jiedu nesiskirsto pareigomis, bet dirba kaip viena komanda. Štai pagyvinti jaunimo klubo „Juventus“ darbą padėjo Markas, užtat jo veikloje niekada neatsisakė dalyvauti Domingas. Klubas prisidėjo organizuojant jaunimo vasaros stovyklas, sutelkė nemažą grupę pumpėniškių, kad jie galėtų nuvykti į Rumšiškes ir ten apžiūrėti liaudies buities muziejų. Jaunieji kunigai turi ir artistinių gabumų. Per Pumpėnų bendruomenės salės atidarymą jie dalyvavo humoro nestokojančiame spektakliuke.

Kunigai neabejojo, jog ateis laikas, kai savo žinias jie galės pagilinti Romoje. Abu turėjo galimybę apsilankyti šiame mieste, tačiau, pasak jų, norint gerai pažinti Romą, reikia ten praleisti mažiausiai dvejus metus.

Dabar abiejų didelis rūpestis – kuo greičiau suremontuoti daugiau nei 100 metų skambančius Pumpėnų bažnyčios vargonus. Jų būklė tokia prasta, kad remonto reikia neatidėliojant.

Pumpėnai, Pasvalio rajonas

© 2005 "XXI amžius"