Apginkime lietuvišką šeimą

Gintaras VISOCKAS

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas ir doc. Irena Eglė Laumenskaitė džiaugėsi apklausos rezultatais, rodančiais, kad dauguma lietuvių šeimą laiko vertybe Autoriaus nuotrauka

Lietuvoje kaip niekad daug liūdnų, pesimistiškai nuteikiančių spaudos konferencijų bei gyventojų apklausų. Kur pažvelgsi – vien problemos, rūpesčiai, neužbaigti darbai. Ypač nerimą kelia sudėtinga demografinė šalies padėtis. Nepalanki ekonominė, socialinė, psichologinė atmosfera neskatina jaunų šeimų auginti bent jau po keletą vaikų. Argi įmanoma, racionalu auginti daug vaikų, kai sparčiais tempais brangsta benzinas, maisto produktai, auga infliacija, kai toks apverktinai mažas minimalus atlyginimas, kai daugėja jaunų žmonių, linkusių vartoti narkotikus, lengvuosius spiritinius gėrimus?! Stebuklų šiame pasaulyje retai tepasitaiko. Jei ir toliau savęs neskatinsime auginti daug vaikų, mes, lietuviai, greitai tapsime tautine mažuma ne kur nors kitur, bet būtent savo žemėje – Lietuvoje. 2008 metų sausio 7 dieną Seimo rūmuose surengta spaudos konferencija – reta išimtis. Joje pateikti duomenys tarsi netiesiogiai byloja – dar ne viskas prarasta. Dauguma lietuvių šeimą vis dar tapatina su santuoka.

Ar Vyriausybei ir Seimui svarbi šeimos politika?

Gruodžio 21 dieną įvykusioje spaudos konferencijoje „Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui svarbi šeimos politika?“ dalyvavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vincė Vaidevutė Margevičienė bei Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas – darbo grupės, rengusios Valstybinę šeimos politikos koncepciją, nariai, konsultantai.

Tėvynės juk neatsiveši

Algimantas Černiauskas

Urtė Šėgždavičiūtė (antra iš dešinės) savo piešinių parodos atidaryme

Pasibaigė 2007 metai. Šampano ir fejerverkų šūviais sutikti Naujieji metai. Prekybininkai trina rankas: Kalėdos (?) Lietuvoje jau kainuoja milijardą litų. Pramogų verslo žvaigždės skaičiuoja uždirbtus milijonus, nekreipdami dėmesio, kad iš televizijos ekranų pelenais krenta perdegusios lietuviškos estrados „žvaigždės“, nes į jų vietą, trokšdami tapti vienadienėmis šlovės plaštakėmis, rikiuojasi nauji šauktinių būriai, kuriuos formuoja daugiaveidė pragaro mašina, turinti daugybę vardų ir tikslų. Tikslus lengviau įvardyti, nes jie jau žinomi tūkstančius metų. Šlovės, besaikės prabangos ir valdžios godulys žudė žmones, griovė bendruomenes ir trynė iš pasaulio žemėlapio dideles ir galingas valstybes.

Savivaldybė pagerbė mažuosius didvyrius

Vytautas Bagdonas

Anykščiuose jau nebe pirmi metai įteikiami „Mažojo žygdarbio“ apdovanojimai. Šio sveikintino sumanymo autorė – rajono savivaldybė – prieš šv. Kalėdas mažiesiems didvyriams, jų tėveliams, artimiesiems, draugams, pedagogams ir rajono visuomenei surengė įsimintiną šventę.

Kalėdas palydėjo giesmėmis

Benjaminas ŽULYS

Renginio dalyvius pasveikino Seimo narys Rytas Kupčinskas

Tą dieną Kauno Šv. Dvasios parapijos Šv. Mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacijos namuose gyvai šeimininkavo Kauno lopšelių – darželių, kitų ikimokyklinių įstaigų mažieji auklėtiniai, pedagogės, tėveliai ir mamos. Čia vyko Kauno vaikų kalėdinių giesmių festivalis. Tai buvo tarsi Kalėdų palydėtuvės, kurias ženklino mažųjų giesmės, eilėraščių posmai, šokis. Pagrindiniai festivalio organizatoriai buvo lopšelis-darželis „Dobilėlis“ (direktorė Ilona Sliesarčiukienė, muzikos pedagogė Danguolė Kardokienė) ir Tirkiliškių lopšelis – darželis (direktorė Antanina Skaudžiuvienė, pedagogės Aušra Adomaitytė, Irena Rimkevičienė, Ada Paulikienė). Žinoma, svarbiausieji šventės dalyviai – darželinukai, į kuriuos, gražiai pasipuošusius, gerai nusiteikusius, buvo nukreiptos susirinkusiųjų akys. Vaikučiai susirinko iš 24-ių lopšelių – darželių.

Atlaidai ir sakralinių giesmių šventė

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Sakralines giesmes atlieka Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškos gimnazijos vyresniųjų klasių moksleivių ansamblis, vadovaujamas Elenos Martinkienės

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dieną šiuo vardu pavadintoje Kvėdarnos bažnyčioje įvyko atlaidai. Kad jie įvyko, reikia padėkoti Kvėdarnos klebonui kun. Juliui Meškauskui bei vikarui kun. Kęstučiui Motiejaičiui. Į atlaidus atvyko Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vikaras kun. Algirdas Lukšas, aukojęs šv. Mišias ir pasakęs dvi homilijas.

Tradicija tęsiama

Prie Kūčių stalo socialinių paslaugų centre – kan. Jonas Paulauskas ir kun. Aloyzas Žygaitis Kazimieros Sipienės nuotrauka

Jau tapo tradicija, kad Gargždų Šv. arkangelo Mykolo kuopos ateitininkai per šv. Kalėdas tęsia daugiametę draugystę su tėvų globos netekusiais vaikais, gyvenančiais Gargždų jiems skirtoje prieglaudoje „Naminukas“ ir Socialinių paslaugų centro lankytojais.

Kūčių vakarą Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas kartu su parapijos kunigais bei ateitininkais išskubėjo dar pas Gargžduose esančius Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventojus į Kūčių vakarienę. Kun. teol. dr. Darius Trijonis pašventino Kūčių stalą. Pasimeldus už esančius ir jau amžinybėn išėjusius, kunigai – kanauninkas Jonas Paulauskas, kun. Darius Trijonis, kun. Aloyzas Žygaitis, kun. Kęstutis Vainorius, diak. Paulius Jaraminas, ateitininkų kuopos globėja tikybos mokytoja Kazimiera Sipienė ėjo prie stalų ir dalinosi kalėdaičiais su šių namų gyventojais.

Kalėdų Senelis lankėsi trijose parapijose

Šilalės dekanato Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas kun. Antanas Gutkauskas aptarnauja ir nuolatinio kunigo neturinčias Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės ir Varsėdžių Šv. Roko parapijas.

Gruodžio 25-ąją visose trijose parapijose kun. A. Gutkauskas aukojo iškilmingas šv. Kalėdų Mišias, supažindino su Telšių vyskupo Jono Borutos laišku vyskupijos tikintiesiems.