„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2009 m. vasario 20 d., Nr.2 (111)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Vaivorykštinė anomalija – pavojingas apsvaigimas

Kęstutis Starinskas

Prieš keletą metų vienas Lietuvos laikraštis išspausdino specialų korespondento reportažą apie gėjų ir lesbiečių paradą Hamburge. Ir tada jis retoriškai klausė, ar nebus taip, kad tokį paradą jau greitai pamatysime ir prie Gedimino kalno. Jau tais pačiais metais Taline buvo atidarytas garsaus britų dizainerio suprojektuotas gėjų klubas, kainavęs 1,75 mln. litų. Jo atidaryme dalyvavo net vienas iš tuometinių Estijos ministrų. Per vieną iš mūsų TV kanalų buvo transliuota laida, kurioje dalyvavo Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko ir buvo rodomi epizodai iš apsinuoginusių gėjų eitynių.

Žinoma, šių senų istorijų nevertėtų prisiminti, jeigu ne faktai, bylojantys patys už save. Gėjų klubą jau turime ir Lietuvoje, o sausio 14 dieną Europos Parlamentas patvirtino savo ataskaitą, kurioje ragina veiksmingiau kovoti su homofobija, taip pat užtikrinti, kad moterims būtų prieinamesnės kontraceptinės priemonės. Europarlamentarai taip pat ragina ES Tarybą nedelsiant patvirtinti sprendimą, kad rasizmas ir ksenofobija būtų vertinami baudžiamosios teisės priemonėmis.

 Juristų teigimu, pastarasis reikalavimas gali turėti laisvos ir nepriklausomos valstybės piliečiui labai nepageidautinų pasekmių. Kurios nors ES valstybės parlamentui priėmus įstatymą, draudžiantį reikšti nepritarimą gėjams ar lesbietėms, bet koks negatyvus pareiškimas jų adresu gali baigtis kvietimu į teismą.

 Minėtame Europos parlamento dokumente, be to, teigiama, kad „diskriminacinis gėjų eitynių draudimas ir tinkamos apsaugos nesuteikimas jų dalyviams pažeidžia ES pripažintus žmogaus teisių apsaugos principus“. Bet ar toks apsinuoginusių vyrų ir moterų šėlsmas nekelia pasipiktinimo tradicinės moralios orientacijos jų bendrapiliečiams, ar tai nėra grubus iššūkis per šimtmečius susiformavusiam mūsų gyvenimo būdui, pagaliau – mūsų vaikų tvirkinimas?.. Kitaip tariant – kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui.

 Ataskaitos rengėjams šie klausimai turėjo kilti – ES parlamento dokumente taip pat įrašyta: „Primenama visoms valstybėms narėms, kad remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika susirinkimų laisve galima naudotis net tada, kai šia teise besinaudojančių pažiūros nepriimtinos didžiajai daliai visuomenės“. Be to, pasak ES parlamento ataskaitos, Europos Komisija turėtų pasiūlyti teisės aktų, „skirtų užtikrinti, kad valstybės narės taikytų abipusio homoseksualių porų pripažinimo principą, neatsižvelgiant į tai, ar jos susituokusios, ar įregistravusios civilinę partnerystę, ypač joms naudojantis judėjimo laisve pagal ES teisę“. Žodžiu, būkite pasirengę atverti vartus vaivorykštinės orientacijos atvykėliams.

Už šios ES ataskaitos patvirtinimą iš Lietuvos europarlamentarų balsavo Eugenijus Gentvilas, Ona Juknevičienė, Margarita Starkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis, Aloyzas Sakalas. Prieš – Arūnas Degutis, Jolanta Dičkutė, Gintaras Didžiokas, Eugenijus Maldeikis, susilaikė Laima Andrikienė ir Vytautas Landsbergis.

Praėjusių metų gruodį Šv. Kazimiero priorate (Kaunas) apsilankiusi šveicarų aktorė ir publicistė Inga M. Thurkauf skaitė pranešimą apie naują ideologiją, nukreiptą prieš santuoką ir šeimą. Vadinamosios „vyraujančių lyčių“ (gender mainstreaming) teorijos pradžia – praėjusio amžiaus septintasis dešimtmetis. (Visos vadinamosios „lytinės orientacijos“, tokios kaip heteroseksuali, homoseksuali, lesbietiška, biseksuali ir transseksuali, pagal ją turi teisę reikalauti, kad visuomenė jas vienodai priimtų.)

Pagal Vyraujančių penkių lyčių programą šiuolaikinė moteris turi neabejotiną teisę į abortą.

1962 metais Londone buvo surengta vadinamoji CIBA (Bazelio chemijos ir farmakologijos kompanijos) konferencija, kurioje dalyvavo 27 žymiausi pasaulio biologai ir genetikai. Čia prasivėrė durys į iki tol nežinomas būsimųjų „žmonių giminės gerintojų“ laboratorijas. Londone susirinkusių mokslininkų svarbiausias rūpestis buvo panaikinti ne vieną tūkstantmetį gyvavusias institucijas – santuoką ir šeimą. Žmonių intelektualinis, mokslinis ir socialinis vystymasis esą stabdomas, jeigu priimama kokia nors objektyvi tiesa. Zoologijos profesorius Hermanas J. Miuleris siūlė pakeisti žmogaus natūralią genetinę struktūrą, tai yra sukurti naują žmogų, taip pertvarkant Dievo sutvėrimo aktą. Pasak Ingos M. Thurkauf, „dirbtinio žmogaus kūrimas tampa aukščiausia mokslo utopija – tai beprotiškas siekis pakeisti žmogaus genetiką, tariamai bandant jį priderinti prie besivystančių technologijų“.

Daug tenka girdėti apie lytinį vaikų ugdymą, kurio reikalingumu abejoti, matyt, netenka. Tačiau, Ingos M. Thurkauf teigimu, dabar „šiose pamokose praktiškai visuomet gilinamasi tik į lytinio akto techniką, neretai naudojant drastišką vaizdinę medžiagą, o tai padaro nepataisomą žalą vaiko vystymuisi“.

 Neseniai Lietuvos mokyklose lankėsi Švedijos pedagogai. Svečiai bandė surengti parodomąsias lytinio vaikų ugdymo pamokas ir pamokyti, kaip naudotis prezervatyvu. (Beje, sąvoka „šeima“ šiandien eliminuota iš Švedijos įstatymų, vietoj jos įvestas terminas „namų ūkis“.)

JAV Ohajo valstijos mokslininkai kurį laiką stebėjo 7 tūkstančius anksčiau už kitus vienmečius lytinį gyvenimą pradėjusių jaunuolių. Po metų tyrimo buvo nustatyta, kad jų nusikalstamumas buvo 20 proc. didesnis. „Neteigiame, kad seksas pats savaime lemia nusikalstamumą, – sakoma tyrimo išvadose, – tačiau nustatėme, kad ankstyva lytinio gyvenimo pradžia kelia nerimą“.

Praėjusių metų kovo pirmosiomis dienomis Lietuvos TV ir spauda informavo apie Briuselyje surengtą protesto akciją, kuriai dingstimi buvo Lietuvos Seimui pateiktas projektas dėl abortų uždraudimo. Publikacija spaudoje apie tai buvo parengta remiantis Seimo narės M. A. Pavilonienės informacija, nors pati parlamentarė neigė šią akciją organizavusi. Politikės teigimu, ji tik pateikė Briuseliui informaciją. Už tai įsidėmėtinas M. A. Pavilonienės komentaras: „Jeigu mūsų valstybė elgsis apgalvotai, ši akcija išeis visiems į naudą... Bet abortus siekiančio uždrausti Seimo nario Valdemaro Tomaševskio pavardė išliks istorijoje kaip fanatiško žmogaus, kuris mėgino nublokšti Lietuvą į žmonių persekiojimo viduramžių tamsą“.

 Šiuo atveju – proga išklausyti ir antrąją pusę. Kai kurie amerikiečių medikai po aborto pasireiškiančius moters sveikatos sutrikimus prilygina iš Vietnamo karo grįžusių veteranų išgyvenimams. JAV psichiatrai specialiai ruošiami dirbti su panašiomis patalogijomis. Gydytoja psichiatrė Palmyra Rudalevičienė yra Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacijos prezidentė. Jos teigimu, poabortinio streso metu moterys išgyvena juodą neviltį, apmaudą, baimę, didžiulį kaltės jausmą. Jas vargina baimė užmigti ir susapnuoti savo negimusį kūdikį. P. Rudalevičienės tvirtinimu, nė viena jos pacientė net nekalbėjo apie aborto metu patirtą fizinį skausmą, kuris irgi nelengvai pakeliamas. Kenčia ne tik motina, bet ir jos vyras, visa šeima, kuri neretai suyra.

Viena aktyviausių kovotojų už abortų įteisinimą ir kontraceptinių priemonių naudojimą Europoje buvo Margaret Sanger iš Didžiosios Britanijos. Ji – taip pat Tarptautinio gimimų reguliavimo judėjimo įkūrėja. Jos žodžiais, „santuoką pašventina ne įstatymas ar tradicija, bet vien individualus lytinis pasitenkinimas. Kūniška meilė yra aukštesnė už bet kokius įstatymus“. M. Sanger pasisakė už vargingųjų visuomenės sluoksnių sterilizavimą, kad būtų išvesta pilnavertė arijų rasė. Tik tuomet, kai visuomenei pradėjo aiškėti neabejotinos „viešpačių rasės“ ugdymo pasekmės, M. Sanger Tarptautinis gimimų kontrolės judėjimas pasivadino Tarptautine planuotos tėvystės federacija.

Kaip teigia Inga M. Thurkauf, „Judėjimas, parengęs dirvą „vyraujančių lyčių“ teorijai, yra radikalusis feminizmas. Jis vienas iš tų, kurie siekia viešosios nuomonės pakeitimo. Šiam gender feminizmui rūpi ne teisingumas moterų atžvilgiu, pvz., darbe... Gender feminizmas netgi atmeta kovą už lygias teises, nes šiuo atveju būtų nepasiekiamas judėjimo pagrindinis tikslas – moterų įsigalėjimas visose gyvenimo srityse... Šeimą, motinystę ir nėštumą radikaliosios feministės laiko moterų diskriminavimo formomis“.

Nieko nuostabaus, kad esant tokiai situacijai kėsinamasi ne tik į šeimą, bet ir į visa, kas su ja susiję. Britanijos vyriausybė, pavyzdžiui, yra nurodžiusi, kad vaikų darželių prižiūrėtojos negali vaikams girdint kalbėti apie „tėtę“ ar „mamą“, kad nesijaustų diskriminuojami homoseksualių porų įsivaikinti vaikai.

Visa, ką siūlo „vyraujančių lyčių“ teorija, būtų pernelyg lengvabūdiška priskirti mitologijos sričiai, nors, pavyzdžiui, kai kurių šio judėjimo teoretikų susitapatinimas su Dievu-kūrėju yra labai artimas Hitlerio neonacistų mitui apie naujo žmogaus – supermeno sukūrimą... Europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis sakė: „Esminiai gyvenimo kultūros išmėginimai ateina visai Europai, laikrodis muša be penkių dvyliktą, tad ką kalbėti apie visą žaizdotą, imunitetų stokojančią Lietuvą. Nieko nebus be gyvenimo ir tėvynės meilės, jei to neugdysime; be šeimos ir vaikų, be asmenybės pagrindų ir veiklos perspektyvų, galų gale be tikro visų rūpesčio visuomenės dvasine būsena ir psichine sveikata“. Profesoriaus teigimu, metas susivokti, kad nesame kažkokia neapibrėžta teritorija, bet „žmonės ir tauta savo žemėje“.     

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija