Ateitininkai minėjo 100 metų jubiliejų

Dr. Aldona Kačerauskienė

Ateitininkai pro Vilniaus Arkikatedrą žygiuoja į kongresą

Ateitininkų sąjūdžio gimtadieniu laikoma 1910 m. vasario 19-oji, kai buvo įkurta Lietuvių katalikų studentų sąjunga, turėjusi tikslą priešintis carinės okupacijos priespaudai, atsispirti antikrikščioniškos materialistinės ir bedieviškos pasaulėžiūros įtakai. Ateitininkų ideologijos pamatu tapo studento teisininko Prano Dovydaičio (1886–1942), vėliau profesoriaus, ateitininkų vado, paskelbti „Trys pamatiniai klausimai“: Esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią. Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę, matome mokslo, palenkto ateizmui, svaičiojimus. Žmonijos tobulybė ir atbaiga priklauso Kristui. Kristui priklauso ateitis ir tik jis gali atnaujinti mūsų gadynės pasaulį.  Nepasenę teiginiai! Ateitininkų šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“, pasiskolintas iš šv. Pauliaus, pagrįstas penkiais principais. Tai katalikiškumas, tautiškumas, inteligentiškumas, visuomeniškumas ir šeimyniškumas. 1911 metais buvo pradėtas leisti „Ateities“ žurnalas. Kun. Jurgis Tilvytis-Žalvarnis ir kompozitorius Česlovas Sasnauskas sukūrė ateitininkų himną. 1927 metais Palangoje įvykusioje konferencijoje įkurta Ateitininkų federacija (AF). Dauguma žymiausių nepriklausomos Lietuvos žmonių buvo ateitininkai – P. Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas ir kt. Bolševikų okupacijos metais ateitininkų veikla buvo nutraukta, bandyta darbuotis pogrindyje, tačiau nariai buvo susekti ir nuteisti. Ateitininkija vaisingai veikė užsienyje, ypač JAV. Lietuvoje ateitininkai atsikūrė 1989 m. sausio 7 dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje. Dabar Lietuvoje yra apie 3000 ateitininkų, kita tiek užsienyje: JAV, Kanadoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvoje veikia per 100 moksleivių kuopų, yra keturios sąjungos: JAS (jaunesniųjų moksleivių), MAS (vyresniųjų moksleivių), SAS (studentų) ir Sendraugių.

Netektis ar dovana?

Gėlės Rimutei Razumaitei

Jėzus, prieš pakildamas į dangų, mokiniams sakė: „Jums geriau, kad aš iškeliauju...“

Mažoji Teresėlė, prieš paimant jos sielą iš kūno, pažadėjo gelbėti čia pasiliekantiesiems iš kitos realybės.

Rimutė, mus palikdama, dar nedrįsta mums ko nors daugiau sakyti – tik tai, kad Petrašiūnai jai brangūs. Mums ji taip pat. Jaunimas ją taikliai apibūdino kaip Evangelinio paprastumo žmogų, kuris neturi bereikalingų puošmenų, kuriame telpa visa, kas tikra, – gerumas, atidumas, atjauta, linksmumas, darbštumas, kūrybingumas. Gera, kai šalia yra toks žmogus, ir dar Dangaus apdovanotas muzikine klausa, gražiu balsu, geranoriškas, mylintis, šmaikštus, džiaugsmingas, visur spėjantis, keliantis dvasią ir gelmėn vedančiu giedojimu, ir kitų žmonių bei didžiųjų tiesų giliu supratimu. Ji geba būti ne tik su jaunais, – gerai šalia jos jautėsi ir pagyvenę, veržėsi pas ją ir gatvės vaikai. Girdėdami net ir šiokiadieniais nuo vargonų sklindančias jos tyras, erdves atidarančias giesmes, ypač kai Viešpats būdavo šlovinamas drauge su kitais jaunais aukštais balsais, galvodavom: „Ar ilgai turėsime šią prabangą?“  Gabūs žmonės dažnai „išviliojami“, pasiūlius jiems didesnį atlygį“. Bet Razumų Rima pasiryžo išeiti ten, kur nėra jokio materialaus atlygio.

Emigracija didina atlyginimus, bet gresia išnykimu

Sigita Stankevičiūtė

Apie migracijos mastus rašyta daug straipsnių, tačiau daug mažiau tirtos šio reiškinio sukeltas socialines-ekonomines pasekmės. Nors emigracija iš Lietuvos yra nevienareikšmis procesas, kurį sunku įvertinti, tačiau daugiau ar mažiau sutariama, kad emigracijos pasekmės šiuo metu yra daugiau teigiamos: mažėja nedarbas, auga atlyginimai. Antra vertus, ilguoju laikotarpiu gali pasitvirtinti ir itin nepalankūs scenarijai.

Įspūdžiai iš Jaunimo dienų

Igliaukos jaunimas Panevėžyje

Paskutinį birželio savaitgalį Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos 19 žmonių grupelė viešėjo Panevėžyje, Lietuvos jaunimo dienose „Kelkis ir eik“. Panašiai kaip ir Jėzaus mokiniai, bendrai keliavome, dalinomės maistu, tikėjimo džiaugsmu, miegojome ant žemės, pasimatėme su senais draugais, suradome naujų.

Po įspūdingo LJD atidarymo skirstėmės į teminius užsiėmimus, kurių buvo net 32. Dauguma panoro susitikti su Tiberiados bendruomenės broliais, kurie iš Baltriškių vienuolyno kartu su asilaite Riešute į Panevėžį keliavo pėsčiomis penketą dienų.  Mūsų draugei Karolinai teko garbė užsėdus  ant Riešutės atkeliauti į užsiėmimo, kurio tema „Paklusnumas – kelias į laisvę“, vietą. Šiame užsiėmime sužinojome, kad Tiberiados  broliai prieš devynerius metus į Lietuvą atvyko iš Belgijos ir apsigyveno Zarasų rajone Baltriškių kaime, kuriame įkūrė vienuolyną. Čia jie gyvena kaip ir visi kaimo žmonės: laiko avis,  vištas, bites, dirba ūkio darbus. Tačiau tiki, kad Jėzus gali pakeisti gyvenimą, todėl meldžiasi septynis kartus per dieną, mokyklose skelbia Evangeliją, organizuoja stovyklas jaunimui. Broliai pasirūpino ir LJD simbolika – knygele, kryželiu ir medumi.

Choristų pažintinė kelionė autobusu

Grupė Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choristų Kryžių kalne

Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vaikų  ir jaunimo choro dalyvių grupė keliavo po įžymias šalies vietas. Išvyką organizavo choro vadovė Liuda Vėžytė, kartu važiavo kun. Mindaugas Kučinskas. Pirmoji stotelė buvo Tytuvėnų vienuolynas. Čia  apžiūrėta bažnyčia, pavaikščiota po neveikiančio vienuolyno teritoriją. Toliau keliauta į legendomis apipintą Šiluvą. Ši stebuklinga vieta primena, kad tokie svarbūs dalykai, kaip Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas, gali įvykti ir mūsų mažoje Lietuvoje. Toliau kelionė vedė į Palendrių vienuolyną, įsikūrusį nuošaliai Kelmės rajone. Čia teko čia  pamatyti, kaip meldžiasi vienuoliai, išgirsti vienuolyno istoriją, sužinoti, ką vienuoliai veikia, kokia jų dienotvarkė. Pasirodo, jie netgi gamina saldainius... iš morkų. Paskutinė kelionės stotelė – Kryžių kalnas. Čia daugelis piligrimų paliko ir savo kryželį...

Bendruomenėse

Smagus jaunimo savaitgalis

Igliaukos jaunimo grupelė Bagotojoje, prie bažnyčios, su jos klebonu kun. Juozu Fakėjavu

Igliaukos šv. Kazimiero parapijos grupelė jaunimo, paraginti tikybos mokytojos Jurgitos ir  pakviesti mokytojos Astos bei kunigo Juozuko, liepos 9-ąją išvyko į Bagotają. Mus pasitikę labai mieli ir šilti žmonės svetingai priėmė ir globojo savo šeimose.

Vakare susirinkę „Gudyniškėje“ kalbėjome mūsų susitikimo tema „Laisvė – gyvybės alsavimas“. Kiekvienas galėjo išsakyti savo nuomonę, pasiginčyti, padiskutuoti.  Tą vakarą netrūko linksmybių: šokome, žaidėme, giedojome. Žaisdami visi geriau susipažinome ir susidraugavome.

Bendruomenėse

Stovyklautojai Zyplių dvare

Šakių vaikai stovyklauja Zyplių dvare

Šakių vaikų ir jaunimo centrą prieš 17 metų įkūrė Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos tuometinis klebonas kun. Deimantas Brogys.  Pagrindinės jaunimo centro veiklos kryptys – vaikų prevencinis užimtumas ir rūpinimasis Šakių parapijos senelių globos namų gyventojais. Centras vaikams ir jaunimui kasmet organizuoja nemokamas vasaros poilsio stovyklas, siūlo religines, pažintines ir kultūrines ekskursijas, išlaiko parapijos senelių globos namuose 15 nuolat gyvenančių  senelių. Stovyklos buvo pradėtos organizuoti Kapčiamiestyje, pastaruosius septynerius metus – Zyplių  dvare (Šakių r., Lukšių seniūnija).

Bendruomenėse

Aukštosios Panemunės jaunimo vasara

Gera stovyklautojų nuotaika

Birželio 26–27 dienomis gausus Aukštosios Panemunės parapijos jaunimo būrys, Šv. Mato vidurinės mokyklos mokiniai dalyvavo Lietuvos jaunimo dienose „Kelkis ir eik“ Panevėžyje. Dėkojame mokyklos kapelionui kun. Rimantui Simanavičiui, tikybos mokytojoms už tokią puikią progą susitikti su tikėjimo  bendraminčiais, savo gyvu tikėjimu liudyti Jėzų Kristų.

Rugpjūčio 1–11 dienomis Kapčiamiestyje vyko parapijos vaikų ir jaunimo katalikiška vasaros stovykla. Kasdien šventėme šv. Mišias, vakarais vyko Taizė pamaldėlės, meditacijos, pasidalijimas, kita veikla: lankėme senelių globos namus, jaunimas poilsiavo gražioje Dzūkijos gamtoje, dalyvavo teminiuose užsiėmimuose, būreliuose. Džiaugiamės, kad jaunimo stovykloje galėjo ilsėtis ir mažesnes galimybes turinčių šeimų vaikai.

Paroda „Rašytojai ateitininkai“

Liepos 24 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13), atidaryta paroda „Rašytojai ateitininkai (1910–1940)“. Paroda bus eksponuojama iki spalio 2 dienos. Šimtąjį gimtadienį švenčianti Ateitininkų organizacija subrandino daug žymių literatų. Parodos lankytojai kviečiami atnaujinti pažintį su Šatrijos Ragana, Vytautu Mačerniu, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Adomu Jakštu-Dambrausku, taip pat išeivijoje ilgą laiką gyvenusiais Kaziu Bradūnu, Bernardu Brazdžioniu ir daugeliu kitų.