Baltijos šalių jaunimo festivalis įkvėpė tūkstančius jaunų žmonių

Laura Bubelevičiūtė

Baltijos šalių jaunimo festivalyje „Rygos arenoje“ dalyvavo beveik 20 000 jaunų žmonių

Birželio 9 dieną, šeštadienį, Rygoje buvo surengtas Baltijos šalių jaunimo festivalis – vienas didžiausių kada nors šiose šalyse vykusių muzikos renginių, kuriame buvo skelbiama tikėjimo žinia. Dviejuose festivalio renginiuose „Rygos arenoje“ dalyvavo beveik 20 000 jaunų žmonių, atvykusių net iš 12 šalių. Festivalio metu koncertavo pasaulinio garso grupės „Newsboys“, „The Parachute Band“, Maiklas  W. Smitas, Latvijos ir kaimyninių šalių atlikėjai. Gausiai jaunimo auditorijai žodį tarė Franklinas Grahamas, tarptautinės humanitarinės organizacijos „Samariečio krepšys“ („Samaritan´s Purse“) ir Billy Grahamo Evangelistinės asociacijos (BGEA) vadovas.

Kuriame darnų pasaulį

Remigijus Čepas,

Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos tikybos mokytojas

Grupė tarpreliginės maldos už taiką pasaulyje popietės dalyvių iš Kuršėnų

Liepos 9 dieną 16 val. „Šiaulių arenoje“ vyko tarpreliginė maldos už taiką pasaulyje popietė „Taikoje ir meilėje kuriame darnų pasaulį“.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Saulius Paliūnas subūrė jaunimo maldos grupę kartu su tikybos mokytojomis Aušra Nemunaite, Daiva Gailiūte ir Edita Veikšiene ir išvyko į šį renginį. Maldos popietėje dalyvavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Judėjų, musulmonų, liuteronų, stačiatikių ir katalikų bendruomenės meldėsi ir giedojo giesmes.

Krikščioniškojo jaunimo festivalis

Birželio 15–17 dienomis Kaune, Pažaislio vienuolyne, vyko VII, jau tradicija tapęs krikščioniškojo jaunimo festivalis „Dievas yra Meilė“. Šiemet jis buvo sujungtas su Kauno I dekanato jaunimo dienomis. Festivalio pavadinimas „Tavo veido, Viešpatie, ieškau!“ (Ps 27, 8) kvietė jaunimą 3 dienas ieškoti Jo veido įvairiose programos dalyse, maldoje bei vienas kitame.

Jaunimui tikėjimas – asmeninis apsisprendimas   

Romoje vyko XII Europos kongresas, skirtas katechezei. Jo tema – „Krikščioniškoji iniciacija naujojo evangelizavimo perspektyvoje“. Prancūzijos Nacionalinės katechezės ir katechumenato tarnybos vadovas t. Luc Mellet pristatė Europoje atliktos apklausos apie krikščionių iniciaciją rezultatus. Tikėjimas yra susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi Kristumi, kurį galima pajusti Bažnyčioje, Jo Mistiniame Kūne, tačiau šis susitikimas su gyvuoju Kristumi visada įvyksta per asmeninį ar bendruomeninį susitikimą su jau tikinčiais žmonėmis. Katechezė yra tikėjimo perdavimas, vykstantis Bažnyčioje.

Ar gera gyventi vaikams Lietuvoje?

Dr. Aldona Kačerauskienė

Neseniai Vilniuje surengtos dvi konferencijos. Jų rengėjai – Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Dingusių žmonių paramos centras, NVO vaikams konfederacija, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komitetas ir Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę Lietuvos asociacija“. Išskyrus Švietimo ir mokslo ministerijos atstovą Algimantą Šimaitį, kuris pakiliu tonu vardijo vaikų labui įvykusius parodomuosius renginius, visi kiti pranešėjai kalbėjo apie problemas. Lietuvoje mokyklos nelanko 16 tūkstančių vaikų, apie 6,5 tūkstančio visai pradingę (paskutiniais duomenimis, – 3168), dalis vaikų patiria smurtą ir seksualinį išnaudojimą, 15 proc. vaikų planuoja nusižudyti, nes jaučiasi niekam nereikalingi: nei tėvams, nei mokytojams, nei bendraamžiams. Gausėja vaikų, turinčių sveikatos problemų, nepilnamečių agresija ir narkomanija reiškiasi vis jaunesnio amžiaus grupėse, trūksta reabilitacijos įstaigų, vaikų teisių įstaigoms trūksta profesionalumo, daugumoje šeimų tėvas yra vaikščiojanti vaikų baudimo institucija, bet ne draugas ir pagalbininkas, daug vaikų auga aplinkoje, kur rūkoma, vartojamas alkoholis, narkotikai ir t. t. Nėra ko stebėtis, kad Lietuvos vaikai yra nelaimingiausi visoje Europos Sąjungoje (ES).

Mums rašo

Kas man yra Tėvynė?

„Žemė, kur mes gimėme, augome ir pasenome, yra mums brangi ir miela, mylime ją kaip vaikai savo motiną, o jei kartais atsitinka persiskirti su ja ir išvažiuoti į tolimą kraštą, tai sunku užturėti krintančią ašarą ir nuraminti suspaustą širdį. Kiekvienas, rodos, žmogus turi tartum įgimtą tą meilę, kiekvienam yra brangi tėvynė“ (Maironis).

Gimtoji žemė, gimtasis kaimas ar miestas – vienintelis ir brangiausias turtas, kurį šiam pasauly turime visi. Benamis gali pasiskųsti, jog neturi stogo virš galvos, našlaitis – jog neturi mylimos mamos ar tėvo, o kai kurie iš mūsų gali pasakyti, jog taip ir nesurado laimės ir meilės, bet retas gali pasakyti, jog neturi gimtosios žemės.