„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2014 m. liepos 11 d., Nr.7 (176)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Didysis futbolas ir tikėjimas

Žymių žaidėjų liudijimo pavyzdžiai

Mindaugas BUIKA

Popiežiui Pranciškui gėlių įteikia
Argentinos futbolo „žvaigždė“
Lionelis Mesis per jo šalies rinktinei
suteiktą audienciją Vatikane

Popiežius turi mėgstamą klubą

Turbūt visiškai neatsitiktinai, kai šimtai milijonų futbolo mėgėjų seka Pasaulio čempionato kovas Brazilijoje, popiežius Pranciškus pasirinko savo bendrąją maldos intenciją: „Kad sportas visada būtų galimybė brolybės ir žmogiškajam augimui“. Šventasis Tėvas, kuris, tiesa, yra pažadėjęs viešai likti neutralus vienos ar kitos šalies rinktinės pasirodymui Brazilijoje, be abejonės, domisi savo gimtosios Argentinos, turinčios vieną stipriausių komandų pasaulyje, žaidimo rezultatais. Štai italų dienraštis „La Repubblica“ rašė, kad prieš to čempionato ketvirtfinalio rungtynes tarp Argentinos ir Šveicarijos jis juokaudamas kalbėjo Vatikaną saugantiems šveicarų gvardiečiams, kad tai bus tikras karas. Tačiau likdamas neutralus, popiežius Pranciškus atsisakė gvardiečių kvietimo ateiti į jų patalpas ir kartu per televizorių stebėti tą susitikimą, kurį minimalia persvara laimėjo argentiniečiai. Iš tikrųjų Šventasis Tėvas yra didelis futbolo gerbėjas ir nuo jaunystės laikų atidžiai seka savo mėgstamo Buenos Airių „San Lorenzo“ klubo pasirodymą. Šiai komandai laimėjus 2013 metų nacionalinį čempionatą, jos žaidėjus ir trenerius audiencijoje Vatikane priėmęs popiežius Pranciškus kartu šventė pergalę. Dar anksčiau, rugpjūtį, jis susitiko su į Romą draugiškų rungtynių Šventojo Tėvo garbei su Italijos komanda žaisti atvykusia Argentinos futbolo rinktine, kurios kapitonas Lionelis Mesis (Lionel Messi) tą susitikimą Vatikane pavadino ypatingu ir neužmirštamu.


Ar sutarsime, kas yra šeima Konstitucijoje ir šiame amžiuje

Dr. Stasys Šedbaras,

Seimo narys, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas

Mes – šeima
Vido Venslovaičio nuotrauka

Kviesdama apžvelgti šeimos padėtį pasaulyje, Jungtinių Tautų organizacija šiuos, 2014 metus, paskelbė Tarptautiniais šeimos metais. Daug pilietinių organizacijų iš viso pasaulio reiškia paramą tokiai politikos krypčiai, kuri saugo ir stiprina šeimą. Tačiau kas yra šeima, diskusijos netyla kaip ir klausimai, ar galima išskirti vieno tipo šeimą, ar tai sąžininga ir nediskriminuoja kitų?

Mūsų Konstitucija ir Civilinis kodeksas kalba apie šeimą

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija pabrėžia, kad „šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma“. Pažvelkime, kaip šią misiją atlieka konstitucinė doktrina.

Su kolegomis, Konstitucijos komisijos nariais, kartą diskutavome apie tai, ar būtina keisti Konstitucijos 38 straipsnį. Diskusijos metu buvo išsakyta nuomonė, kad to visai nereikia daryti, kadangi esą Konstitucijoje viskas ir taip aiškiai pasakyta: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ (pirmoji dalis) ir „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“ (trečioji dalis).


Stovykloje „Tikėjimo vartai“

Mus aplankė Šilalės bažnyčios
vikaras kun. Justinas Palubinskas
(stovi kairėje)

Birželio pradžioje Šilalės rajono ateitininkai susibūrė prie Lukšto ežero Varniuose į stovyklą „Tikėjimo vartai“. Joje dalyvavo ateitininkai iš Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, S. Dariaus ir S. Girėno progimnazijos bei Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos, kuriuos atlydėjo ir stovyklai vadovavo mokytojos V. Kačinienė, D. Bukauskienė, A. Buivydienė ir D. Šlušnytė. Stovyklos tikslas buvo suvienyti Šilalės rajono ateitininkus, išmokti gyventi vadovaujantis ateitininkų principais ir smagiai praleisti laiką.

Stovyklavimas prasidėjo vėliavos pakėlimu ir ateitininkų himnu. Vėliau žaidėme žaidimus, padedančius vieniems kitus geriau pažinti, atlikome užduotis, ne tik linksminomės, bet ir išmokome bendrauti, mėgavomės saulės šviesa bei šiltu vandeniu, ieškojome paslėpto „lobio“, rinkome ingridiantus „meilės eliksyrui“. Vakare dalyvavome naktiniame žygyje sujungti „vienybės juosta“. Jis mums padėjo suprasti, kad vieningumas yra vienas svarbiausių dalykų, kuris padeda įveikti visas kliūtis. Supratome, kad esame svarbūs ne vien tik mes ir mūsų poreikiai, bet juk šalia yra ir kiti žmonės. Lankėmės Varniuose Žemaičių vyskupystės muziejuje, dalyvavome edukacinėje pamokėlėje ir gaminome papuošalus iš stiklo. Keliavome Debesnų botaniniu taku ir stebėjome aplink augančią augmeniją.


Rūpestis gamta suvienijo septynių šalių mokyklas

Projekto dalyviai, įkėlę inkilus
prie Alfonso Lipniūno progimnazijos

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija baigė dvejus metus (2012–2014) trukusį daugiašalės mokyklų partnerystės tarptautinį Comenius projektą „S.O.S. mūsų planeta įspėja mus saugoti poliarinius lokius“ („S.O.S. our planet is warning us to save polar bears“). Tai – gamtosauginis projektas, kuris sujungė mokyklas iš septynių valstybių – Lenkijos, Ispanijos, Bulgarijos, Portugalijos, Turkijos, Rumunijos ir Lietuvos.

Kuo čia dėti poliariniai lokiai? Visuotinis atšilimas tampa realia mūsų planetos aplinkos problema, nes smarkiai mažėja jūrų ledynų plotai. Tai kelia realų poliarinių lokių išnykimo pavojų. Kita problema yra ta, kad mes tapome vartojimo visuomenės dalimi. Mes „pagaminame“ daug šiukšlių, dar nepakankamai atsakingai taupome vandenį ir elektrą. Tai daro didelę žalą gamtai. Poliarinis lokys šiame projekte simbolizavo tobulą pasaulį be taršos, šiukšlių, bereikalingo vandens ir energijos naudojimo. Mes siekėme kelti ekologinio sąmoningumo lygį, pradėdami nuo mokinių, jų šeimų, ir skatinti mūsų bendruomenių narius saugoti gamtą.


Atidaryti vaikų dienos centro namai

Grupė Kalvarijos vaikų dienos centro
„Žiniukas“ „Anna Maria“ namų atidarymo
dienos svečių su vysk. Rimantu Norvila

Liepos 4 dieną Kalvarijoje buvo atidaryti ir pašventinti Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ „Anna Maria“ namai, esantys Vasario 16-osios gatvėje.

Po vaikų parengtos programėlės atidengtas simbolinis ženklas, žymintis namui suteiktą vardą „Anna Maria“. Vaikų dienos centrą šventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šventėje dalyvavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Arvydas Liepa, pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, Kalvarijos meras Valdas Aleknavičius ir vokiečių delegacija, Kalvarijos parapijos klebonas kun. Gediminas Bulevičius, kaimynai ir kiti garbingi svečiai.

Nuo 2003 metų vaikų dienos centras buvo įsikūręs Suvalkų gatvėje buvusiose kareivinėse, labai ankštose patalpose. Prieš 2014 metų Šv. Velykas vaikai persikėlė į naujus „Anna Maria“ namus.


Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla

Liepos 15 dieną Nemunaityje (Alytaus r.) prasidės dvyliktą kartą rengiama daugiau nei 100 Vilkaviškio vyskupijos vaikų ir jaunimo suburianti Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla „Žodis 2014“. Kasmet į stovyklą susirenka vaikai ir jaunimas iš įvairių Vilkaviškio vyskupijos vietovių, kur daugiau nei savaitę trunkančioje stovykloje ne tik sportuoja, pramogauja, mėgaujasi gamtos tyla ir ramybe, tačiau kartu dalijasi savo tikėjimo patirtimi, kasdien švenčia Eucharistiją – šv. Mišias, įvairiuose veiklos būreliuose užsiima rankdarbių gamyba, žvakių liejimu, kalbų mokymusi, mokosi tinklinio ir kitų sporto šakų subtilybių. Stovyklą organizuoja Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras, padedamas 15 savanorių-vadovų komandos, kurią sudaro pačių įvairiausių profesijų žmonės: jaunieji gydytojai, mokytojai, teisininkai, dvasininkai ir kitose srityse besidarbuojantys savo sričių specialistai. Jaunųjų vadovų komanda išties veržli ir kūrybinga, kadangi daugelis jų yra dar tebestudijuojantys arba studijas ką tik pabaigę jaunuoliai. Ši komanda visus metus atsakingai ir kruopščiai ruošiasi stovyklai.


Kronika

Bibliotekoje atrasta Ispanija

Stovyklautojai su Ispanijos
ambasadoriumi Lietuvoje Miguel
Arias Estevez ir Panevėžio meru
Vitalijumi Satkevičiumi prie
Cristina Garcia Zarza nuotraukų
iš Alhambros rūmų komplekso

PANEVĖŽYS. Liepą „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė“ programoje pristatomos Lotynų Amerikos šalys. Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka savo erdves puošė ir lankytojų akis džiugino Ispanijai bei Portugalijai skirtomis parodomis.

Liepos 1 dieną Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) atidaryta Alhambros („Alhambra“, išvertus iš arabų kalbos – „raudona pilis“) rūmų kompleksui skirta fotografijų paroda „Alhambra, laiko šviesa“. Kadangi dėl didelio nuotraukų formato visa paroda šioje bibliotekoje netilpo, kita jos dalis eksponuojama „Židinio“ bibliotekoje (Nemuno g. 76). Parodos autorė – fotografė Cristina Garcia Zarza – nuotraukose pateikia asmeninį lankomiausio Ispanijos architektūrinio paminklo – Alhambros rūmų komplekso – portretą.


Kronika

Gimnazijos istorijos mokytojo knyga apie gimtinę

LELIŪNAI. Anykščių kultūros centro skyriuje buvo pristatyta Anykščių Jono Biliūno gimnazijos istorijos mokytojo Gintaro Ražansko parengta knyga „Leliūnai“. Debeikių seniūnijos Leliūnų kaimo gyventojams ir kraštiečiams buvo malonu paimti į rankas, pavartyti, nusipirkti šią enciklopedinio pobūdžio knygą, kurioje pateikiama gausybė istorinės ir dokumentinės medžiagos, fotografijų. Knygos autorius G. Ražanskas nepagailėjo nei laiko, nei pastangų darbui archyvuose, knygai apie savo gimtąją vietovę parengti. Leidinyje galima surasti duomenų apie Leliūnus ir leliūniečius nuo 1686 metų, kuomet pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas vietovės pavadinimas, iki šių dienų. Čia – ir krašto istorija, gyventojų sąrašai, papročiai, buitis, švietimas, kultūrinis gyvenimas bei daugybė kitų dalykų. Verti dėmesio ir leliūniečių prisiminimai.


Kronika

Gimnazijoje – R. Budrio biblioteka

Rimanto Budrio knygos
gimnazijos bibliotekoje

RAUDONDVARIS. Daugiau kaip 800 rašytojo, žurnalisto ir gamtininko Rimanto Budrio knygų – tokią dovaną gavo Raudondvario gimnazijos biblioteka. Nuo šiol ji vadinsis šio žymaus kraštiečio vardu. Į bibliotekos „vardadienį“ atvyko būrelis rašytojo giminaičių, kuriuos pasitiko gimnazijos direktorius Ilmaras Embrektas, mokytojai, mokiniai. Prie akcijos prisidėjo ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis atgabeno keletą dėžių knygų.

R. Budrys (1930–2001) rašė apie tai, kas tampa vis labiau aktualu – žmogaus santykius su gamta. Jo mintis visada buvo nukreipta ir į jaunąją kartą. Todėl rašytojo plunksna sukūrė ne vieną pasaką, novelę, apybraižą ar pasakojimą vaikams. Jo kūriniai „Švelniaragis grįžta į girią“, „Kanapėtas šienpjovys“, „Tėtis ir jo vaikai“, „Ežeruosna grįžta vasara“ išaugino ne vieną skaitytojų kartą. Netoliese esančiame Didvyrių kaime R. Budrio pastangomis žaliuoja jo įkurtas dendrologinis parkas, yra išlikusi graži sodyba, kurią jis paveldėjo iš tėvo, ekonomikos profesoriaus ir politinio veikėjo Dzido Budrio. Būsimasis rašytojas pakaunėje praleido vaikystę, 1937–1942 metais mokėsi Raudondvario pradžios mokykloje. Tapęs rašytoju, dažnai atvykdavo į Raudondvarį pabendrauti su savo skaitytojais. Gamtininkas buvo ir aistringas medžiotojas. Bibliotekai vyriausias jo sūnus Rimantas R. Budrys padovanojo kompasą, medžiotojo pažymėjimą ir kėdutę, švilpynių žvėrių garsams pamėgdžioti. „Už gerą mokymąsi man tėtis padovanojo kelionę po tundras, o už varovo darbą medžioklėje gavau tris rublius“, – pasakojo R. R. Budrys.


Kronika

Skaitančių šeimų šventė

RADVILIŠKIS. Viešosios bibliotekos Konferencijų salėje buvo suburtos geriausios ir daugiausiai skaitančios Radviliškio rajono šeimos. Jas sukvietė renginys „Skaitanti šeima“, skirtas Šeimos metams paminėti. Šventę vedusi Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė pasidžiaugė, kad yra daug skaitančių šeimų dinastijų, padėkojo joms ir palinkėjo niekada nesiskirti su knyga. Šeimas skaityti skatino ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Apie skaitymo naudą, o ne sėdėjimą prie kompiuterio ar televizoriaus diskutavo ir Zuikis (Audronė Sinušaitė) su Ežiuku (Jolanta Šilinskienė) – lėlių personažai.

Šeimos buvo apdovanotos knygomis, žurnalais „Radviliškio kraštas“ ir saldžiaisiais prizais. Dovanų nusipelnė Audronė ir Povilas Beresnevičiai, jų vaikai Monika, Gabija, Kornelija, Dovydas, Tautvydas, Karolis bei seneliai Janina ir Aleksas Astrauskai iš Sidabravo, aktyviausi Beinoravos bibliotekos skaitytojai Aušrelė ir Stasys Mačiuliai, jų vaikai Alina ir Artūras bei anūkai Airidas ir Ermita.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija