Vilniaus Kunigų seminarijos bendruomenės viešnagė nunciatūroje

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos bendruomenė apaštalinėje nunciatūroje. Antroje eilėje, centre, – nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana

Balandžio 21 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos bendruomenė svečiavosi apaštalinėje nunciatūroje. Ją priėmė apaštalinis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana). Arkivyskupas supažindino su nunciatūra: pakvietė aplankyti Švenčiausiąjį Sakramentą ir aprodė koplyčią, įrengtą dar pirmojo nuncijaus Lietuvai arkivyskupo Chusto Mulor Garsijos (Justo Mullor Garcia), atkreipė dėmesį į kiemelyje stovintį kryžių, kuriame simboliškai pavaizduotas trijų Pabaltijo respublikų paaukojimas Švč. Mergelei Marijai, trumpai papasakojo apie nunciatūros pastato naudojimą įvairiems diplomatiniams susitikimams.

Telšių vyskupijos šv. Mišių patarnautojų susirinkimas Klaipėdoje

Šv. Mišių ministrantai iš Telšių vyskupijos parapijų

Gegužės 2 dieną į Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią rinkosi šv. Mišių patarnautojai – ministrantai – iš Telšių vyskupijos parapijų. 55 įvairaus amžiaus patarnautojai pirmiausia dalyvavo šv. Mišiose, kurioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, prefektas kun. Viktoras Dirvonskis, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso Šiluvoje vadovas kan. Andriejus Sabaliauskas, Telšių vyskupijos jaunimo centro direktorius, Vėžaičių parapijos klebonas kun. Viktoras Daujotis, Tauragės parapijos vikaras kun. Andrejus Lazarevas. Šv. Mišių liturgijoje patarnavo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai kartu su ministrantais. Šv. Mišių pradžioje susirinkusius sveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ, o pamoksle jo augziliaras vysk. L. Vodopjanovas OFM kreipėsi į jaunuosius patarnautojus bei priminė labai svarbius dalykus: būtina kasdien maldoje tartis su Kristumi, gilintis į Evangelijos žinią, branginti turimą laiką ir neleisti jo beprasmiškai, būtina vis pasikartoti išgirstą Evangelijos žinią ir taikyti tai kasdienybėje. Vyskupas kvietė patarnautojus šv. Mišių metu nuoširdžiai įsigilinti į tai, ką jie daro, ir drąsino neužmiršti, jog jų patarnavimas yra skirtas pačiam Kristui.

Apdovanoti gražiausių laiškų autoriai

Susisiekimo ministerijoje apdovanoti Tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso nacionalinio etapo laureatai. Šiemet geriausio laiško formos rašinio autoriumi tapo Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos auklėtinis Rytis Zakševskis.

„Šio konkurso dalyvius vienija supratimas, koks svarbus žmonijai reiškinys buvo ir yra laiškas. Šiandien daug kas tvirtintų, kad laiškų neberašo. Netiesa – mes jų rašome dar daugiau. Laiškas tiesiog pakeitė savo formą, o šiuolaikinės technologijos jam suteikė žaibišką greitį. Didžiuojuosi jaunimu, kuris šiame nuolat kintančiame pasaulyje laiškus rašo ne tik elektroninėmis priemonėmis, bet ir ranka. Linkiu juos rašyti ir ateityje, ir tegul jų turinys būna prasmingas ir nuoširdus“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Linksma diena nušvito

Vaikų Velykėlių šventė Kuršėnų parapijoje kartu su klebonu Sauliumi Paliūnu

Kiekviena šalis ar tauta turi savas tradicijas ir papročius, kuriuos perduoda iš kartos į kartą, kurie lemia tautos kultūros išlikimą. Papročiai ir tradicijos visada siejo senelius ir anūkus, tėvus ir vaikus, brolius ir seseris, perdavė vyresniųjų patirtį jaunesniems. Kiekviena parapija puoselėja nuo seno išlikusias tradicijas ir kuria naujas.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šešti metai (nuo pat Šiaulių vicedekano klebono kun. Sauliaus Paliūno paskyrimo į parapiją) vyksta vaikų Velykėlės. Klebono iniciatyva pradėtos rengti vaikų ir jaunimo šventės jau tapo gražia tradicija, giliai įleido šaknis.

„Linksma diena mums nušvito!“ – taip pavadinta šeštoji vaikų Velykėlių šventė balandžio 9 dieną sukvietė visus Kuršėnų miesto vaikų lopšelių-darželių ugdytinius ir Drąsučių, Kuršėnų mokyklų mokinius, vadovus, auklėtojus ir mokytojus, vyresniuosius broliukus ir sesutes, senelius, parapijiečius, svečius į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią kartu švęsti. Susirinko apie 700 vaikų, o gausiausias būrys (net 260 mokinių) buvo iš Kuršėnų Stasio Anglickio mokyklos. Prieš šv. Mišias atėję vaikai galėjo šventoriuje papuošti velykinius medelius savo pagamintais margučiais, gėlytėmis, pavasario akcentais. Bažnyčios sienos buvo padabintos vaikų piešinukais. Miesto lopšelių-darželių ugdytiniai ir mokyklų pradinių klasių mokiniai įsijungė į organizuojamą darbų parodą velykine tematika. Parapijiečiai, atėję į šv. Mišias, galėjo pasidžiaugti vaikų darbeliais.

Šventė ne vien pagrandukams

Spektakliukas „Pagranduko Velykos“

Balandžio 11 dieną į Tauragės Švč. Trejybės parapijos namus skelbimas kvietė didelius ir mažus dalyvauti smagioje šventėje „Pagranduko Velykos“. Taip buvo pavadintas vaikų Velykėlių renginys, kurį organizavo Tauragės dekanato Šeimos centras bei vaikų dienos centras „Esi laukiamas“. Į šią šventę buvo sukviesti visi vaikučiai iš Tauragės miesto dienos centrų bei vaikų namų.

Parapijos namuose jau nuo pat ryto šurmuliavo jaunimas ir ruošėsi pradžiuginti mažylius. Vieni ruošė gardžių vaišių stalą, kiti repetavo spektakliuką, treti ruošė sportines rungtis, visi buvo užsiėmę.

Šventėje dalyvavo Tauragės klebonas ir dekanas kan. Alvydas Bridikis. Jis vaikučius supažindino su Velykėlių prasme, dar kartą pasveikino su prisikėlusio Jėzaus Kristaus švente. Paskui visi išvydo nuotaikingą spektakliuką „Pagranduko Velykos“, kurį paruošė moksleivių kūrybos centro mokytoja Rasa Raudonienė su savo mažaisiais aktoriais. Po spektaklio vaikučiai vaišinosi Tauragės dekanato Šeimos centro paruoštomis vaišėmis. Kai visi pasistiprino, ėmėsi sportinių veiklų: dalyvavo kiaušinių ridenimo varžybose, kiaušinio nešimo estafetėje, žaidė velykinius žaidimus. Patys aktyviausi buvo apdovanoti saldžiais prizais.

Rašytojo G. Kanovičiaus premijos mokiniams

Nuo 2014 metų Jonavos rajono gimnazijų III-IV klasių mokiniai kviečiami dalyvauti rašytojo prozininko, dramaturgo, vertėjo ir scenarijų autoriaus Grigorijaus Kanovičiaus premijos skyrimo konkurse „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto istorijos liudytojai“. Premija įsteigta rašytojo G. Kanovičiaus šeimos iniciatyva ir skiriama trijų geriausiai įvertintų rašinių autoriams premijuoti bei mokytojams – rašinių vadovams – paskatinti.

Premijos fondą sudaro rašytojo šeimos ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos skiriamos lėšos. Pagal premijos skyrimo nuostatus G. Kanovičiaus šeima kasmet numačiusi pervesti 2290 Eur, o Jonavos rajono savivaldybės administracija kasmet skiria po 300 Eur iš savivaldybės biudžeto lėšų. 2014 metais konkursui buvo pristatyta 11 rašinių (po 5 rašinius iš kiekvienos rajono gimnazijos ir 1 darbas iš Jonavos politechnikos mokyklos), o šių metų konkursui pateikti 9 darbai: 5  iš Jeronimo Ralio gimnazijos ir 4 – iš Senamiesčio gimnazijos. Rašiniai vertinami atsižvelgiant į kūrybiškumą, originalumą, samprotavimų brandumą, kalbos ir rašto kultūrą.

Į Lietuvą kviečiamas studijuoti gabus užsienio jaunimas, ypatingas dėmesys – Ukrainai

Siekiant skatinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą magistrantūros studijoms. Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas studentams iš Ukrainos – jiems priimti skirtos papildomos lėšos. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą dėl šalių ir paramos gavėjų skaičiaus. Šiemet studijų mūsų šalyje finansavimo konkurse galės dalyvauti studentai iš devynių šalių bei lietuvių kilmės užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Į magistro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojusiems užsieniečiams iš trečiųjų šalių teikiama dviejų rūšių parama: išmoka studijų kainai kompensuoti ir 380 eurų stipendija. 2015 metais Švietimo ir mokslo ministerija numato skirti paramą 67 magistrantams užsieniečiams: dvylikai planuojama mokėti stipendiją, 55 studentams – stipendiją ir išmoką studijų kainai. Iš jų atskiras vietų skaičius numatytas 40-čiai studentų iš Ukrainos. Prioritetas bus teikiamas studentams iš Donecko ir Luhansko regionų aukštųjų mokyklų. Į stipendiją ir išmoką studijų kainai padengti be ukrainiečių gali pretenduoti Baltarusijos, Gruzijos ir Moldovos piliečiai, bei lietuvių kilmės užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Vien stipendija gali būti mokama Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Uzbekistano ir Kinijos piliečiams. Atrenkant pretendentus bus vertinami bakalauro studijų rezultatai, studijų kalbos mokėjimas ir mokslo pasiekimai, motyvacija mokytis Lietuvoje, pateiktos rekomendacijos.

Apdovanoti pasakas kuriantys vaikai

Gegužės 8-ąją, penktadienį, Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose apdovanoti kasmetinio mažųjų rašytojų festivalio „Lietuvos vaikai kuria pasakas“ laureatai.

„Knygų pasaulį šiandien praturtino jūsų sukurtos pasakos. Tai – kūrybingumo ir fantazijos lobynas, iš kurio galime mokytis gerumo, drąsos, atsakomybės ir pareigos jausmo. Gerbdami knygą ir gimtąją kalbą, jūs puoselėjate tautos kultūrą. Raštingi ir kuriantys žmonės visais laikais buvo Lietuvos stiprybės šaltinis“, – prezidentės Dalios Grybauskaitės atsiųstą sveikinimą perskaitė Lietuvos mokslo akademijos Mokslininkų rūmų vadovė Aldona Daučiūnienė.

„Nėra žmogaus, kuris neprisimintų savo gyvenimo pradžios nuo pasakos. Tuo laiku, kai dar nebuvo raštijos, žmonės sekdavo pasakas, tėvai – vaikams ir taip iš kartos į kartą. Gyvenime pakankamai dažnai norime sugrįžti į pasakų pasaulį ir galvojame, kaip ten gerai, ten visada gėris nugali blogį“, – mažuosius rašytojus sveikino Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas.

Trumpai

Piligriminis žygis nešant Lietuvos jaunimo dienų kryžių

Žygio dalyvius sveikina Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Dešinėje – g. kan. Arūnas Užupis

ALYTUS–PIVAŠIŪNAI. Balandžio 25-ąją iš anksčiausio ryto Alytuje savanoriai budėjo postuose ir priėmė atvykstančius vaikus keliauti į piligriminį žygį nešant Lietuvos jaunimo dienų kryžių į Pivašiūnus. Užsiregistravus atvykusiems piligrimams, visi sukviesti į Šv. Angelų Sargų bažnyčią. Sveikinimo žodį tarė Alytaus dekanato dekanas g. kan. Arūnas Užupis. Sesuo Evelina Lavrinovičiūtė MVS pristatė galimybę parašyti savo padėkas ir prašymus Dievui. Visi kartu pasimeldę ir palaiminti kan. A. Užupio, su Lietuvos jaunimo dienų kryžiumi ant pečių išžygiavo iš bažnyčios. Žygiuojant giedotos giesmės, kalbėti Rožinis ir Dievo Gailestingumo vainikėlis, aptarti 10 Dievo įsakymų, kiekvieną kartą praeinant pro pakelių kryžius buvo sustojama juos pagarbinti.

Sustojus atokvėpiui savo pašaukimo istorijomis ir pasakojimais apie pašvęstąjį gyvenimą dalijosi sesuo salezietė Jolanta iš Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto, sesuo Rubelinda iš Šv. Vincento Pauliečio Gailestingųjų seserų kongregacijos, sesuo Evelina iš Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos. Žygio metu pristatytos Lietuvos jaunimo dienos, vyksiančios Alytuje, visi paraginti ruoštis ir registruotis.

Trumpai

Ketvirtų klasių tikybos viktorina

KAUNAS. Gegužės 8 dieną arkivyskupijos konferencijų salėje vyko ketvirtų klasių moksleivių katalikų tikybos viktorinos „Irkis į gilumą“ (Lk 5, 4a) baigiamasis etapas. Jame dalyvavo penkios komandos iš Veliuonos, Ukmergės, Kėdainių, Kauno ir Jonavos mokyklų. Viktoriną ir baigiamąjį renginį organizavo arkivyskupijos Katechetikos centras.

Pirmoji prisistatė Kėdainių „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos ketvirtokų komanda, pasivadinusi „Tiberiados žvejais“. „Jėzus visada nuramina audras ir pasilieka su mumis“, – tvirtino mokiniai. Antrieji prisistatė vaikai iš Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos. Jie priginė į salę avelių, o savo komandą taip ir pavadino: „Klusniosios Dievo avelės“. Treti buvo Kauno darželio-mokyklos „Rūtelė“ (Kristaus Prisikėlimo parapija) mokinukai, pasivadinę „Rūtelės angeliukais“ ir sugiedoję giesmę „Aleliuja“. Ketvirta prisistačiusi Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos ketvirtokų komanda sakė: „Mes esame Jėzaus rankos“. Penktoji buvo Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos komanda, o jos šūkis: „Mes esame Dievo karta, tikėjimas yra mūsų jėga“. Po žaismingų komandų prisistatymų vaikai greitai įveikė 10 klausimų (sunkesni buvo apie šventes), atliko užduotis „Atspėk paveikslėlį“, nesudėtingas užduotis su Šventuoju Raštu ir komandinį piešinį.

Trumpai

Konferencija Gyvybės dienai paminėti

KAZLŲ RŪDA. Balandžio 27 dieną Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje vyko konferencija Gyvybės dienai paminėti „Aš esu Gyvybės duona“ (Jn 6,35). Į ją susirinko Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų moksleiviai. Konferenciją inicijavo, organizavo ir vedė Kazlų Rūdos savivaldybės tikybos mokytojų vadovė, Plutiškių gimnazijos tikybos mokytoja Rūta Šiugždinienė. Renginį pradėjo Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos kanklininkų ansamblis. Klebonas kun. Renaldas Janušauskas pasveikino moksleivius ir padėkojo tikybos mokytojoms, kurių dėka moksleiviai išgirs daug naudingų žinių.

Su moksleiviais bendravo Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro programų koordinatorė Diana Pukelienė, kuri su vyru ruošia šeimas Santuokos sakramentui. Apie gyvybę ji pasakojo vadovaudamasi savo gyvenimiška patirtimi. Pasak Dianos, kai mes laikomės Dievo įsakymų, mes gyvename... Įsakymą „Nežudyk“ laužome ne vien tada, kai realiai galime gyvybę atimti, bet ir tada, kai neatleidžiame, baramės, linkime žmogui blogo, trokštame mirties kitiems, esame abejingi, neužjaučiantys... Neatleidimas – nuodas mums patiems. Tai gali būti ir vėžio ligos priežastis. Didelė blogybė ir patyčios, – kada sužeidžiama žmogaus širdis, menkinama jo savivertė. O smurtas – žmogaus silpnybės apraiška (nors smurtautojui tikriausiai atrodo kitaip).

Trumpai

Akcija „Mama, noriu gimti blaivus“

Vilnius. Gegužės 3-iąją, sekmadienį, sostinės Bernardinų sode vyko renginys „Mama, noriu gimti blaivus“. Renginiu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į alkoholio žalą vaisiui nėštumo metu. Įvairių sričių specialistai pasakojo apie alkoholinį vaisiaus sindromą, nėščiosios turėjo galimybę išgirsti įvairių gydytojų pasakojimus apie nėštumo metu alkoholį vartojusių moterų patirtus sunkumus gimdymo metu. Mažųjų renginio lankytojų laukė kūrybinės dirbtuvės.

Pagal bernardinai.lt

Trumpai

Pasvalio dekanato jaunimo diena

Gegužės 9 dieną įvyko Pasvalio dekanato jaunimo diena „Sek paskui mane“. Pirmiausia beveik 400 jaunuolių iš įvairių dekanato parapijų susirinko Saločiuose. Susitaikymo pamaldomis jie pasiruošė visos dienos piligrimystei. Tada su kryžiumi ir vėliavomis jaunimas patraukė per Saločių miestelį. Norėdami išvengti judrios Via Baltica magistralės, visi turėjo autobusais nuvažiuoti iki Raubonių kaimo ir toliau tęsti kelionę pėsčiomis. Pajiešmeniuose jaunimo koloną pasitiko gyventojai ir vietos pučiamųjų orkestras. Prie kaimo kryžiaus visi susibūrė Gegužinėms pamaldoms, paskui noriai traukė pietauti gražioje Jiešmens upės pakrantėje. Šiek tiek pailsėję jaunuoliai susirinko kultūros centro salėje, klausėsi kun. Domingo Avellanedos IVE konferencijos apie pašaukimą. Toliau piligriminė kelionė vedė į Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Jaunimo pilnoje šventovėje vysk. Lionginas Virbalas SJ kartu su dekanato kunigais šventė šv. Mišias. Paskutinė jaunimo dienos dalis vyko parke. Po agapės ir visų dalyvaujančių grupių prisistatymo jaunimo laukė smagi vakaronė.

Pagal Panevėžio vyskupijos interneto svetainę

Trumpai

Moksleivių konferencija apie pašvęstąjį gyvenimą

KĖDAINIAI. Balandžio 17 dieną „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinėje mokykloje vyko trečioji respublikinė Bendrojo lavinimo mokyklų 9–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokinių integruota dorinio ugdymo konferencija „Prabilkit į širdį“ (Iz 40,1a), skirta Pašvęstojo gyvenimo metams paminėti. Konferencijos dalyvius sveikino Kėdainių „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos direktorius O. Kačiulis, Kėdainių rajono nevyriausybinių organizacijų pirmininkas D. Judenis ir Kėdainių r. savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė A. Stadalnikienė. Įdomiai apie vienuoliškąjį pašaukimą kalbėjo Tiberiados brolis Mišelis, Viešpatį šlovino ir tikėjimo patyrimu dalijosi grupė ICHTHUS.

Konferencijoje dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš „Atžalyno“ gimnazijos, „Ryto“ ir „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinių mokyklų, Kėdainių rajono Josvainių ir Krakių gimnazijų, Všį „Laiptai“ komanda, Jonavos J. Ralio gimnazijos ir Bukonių pagrindinės, Panevėžio r. Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos. Mokiniai parengė ir konferencijoje perskaitė dvidešimt pranešimų.

Trumpai

Viktorinos „Vienuolijos ir jų šventieji“ finalas

MARIJAMPOLĖ. Gegužės 8 dieną iš penkių Vilkaviškio vyskupijos dekanatų į Marijonų gimnaziją, į paskutinį viktorinos „Vienuolijos ir jų šventieji“, skirtos Pašvęstojo gyvenimo metams paminėti, etapą sugužėjo ketvirtų klasių mokinių komandos. Jos, įveikusios du etapus, susirinko tam, kad išaiškėtų nugalėtojai. Vaikų laukė penkios užduotys, kuriose jie turėjo peržiūrėti filmuotą medžiagą ir atpažinti vienuolijas, kurių atstovai kalbėjo, surinkti ir suklijuoti „pabirusius“ sakinius apie vienuolijų šventuosius, klausydami šv. Pranciškaus „Saulės giesmės“ įrašyti praleistus žodžius bei žiūrėdami filmo „Didžioji tyla“ ištraukas įvardinti tris pagrindines vienuolių veiklas. Dar jų laukė 10 klausimų ekrane su galimais keturiais atsakymais, iš kurių – tik vienas teisingas.

Kad patriotiškumas ne rusentų, o liepsnotų

Neatsiejama piliečio priedermė – prieraišumas savo tautai. Piliečio ir tautos santykis neretai išreiškiamas patriotiškumo terminu, kurį kiekvienas iš mūsų supranta ir interpretuoja skirtingai. Ar keldami įvairius klausimus ir pateikdami subjektyvius argumentus visuomet galime save vadinti tikrais patriotais? Subjektyvumas dingsta aiškinant ir trumpai apibrėžiant šį terminą.

Remiantis daugeliu žodynų, „patriotas – žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui“. Pastaruoju metu tenka stebėti, kad daugeliui mūsų visuomenės atstovų dingsta noras garsiai tarti žodį patriotas. Tariame lyg bijodami, lyg gėdydamiesi, o kartais net bandydami nutylėti ar ieškodami, kuo šį terminą pakeisti. Dažnai pasitaiko patriotiškumo termino pakaitalas pilietiškumas, tačiau pilietiškas visai ne tas pat kas patriotiškas. Ar mūsų visuomenės įsitikinimai, kurie atvedė tautą į laisvę, kinta? Gal pamatinės tautos vertybės ima keistis ir praranda savo prasmę? O gal turima laisvė užgožė patriotiškumą, kuris yra laisvės pagrindas, ir be jo nebūtų laisvės? Daugybė klausimų ir kartais tiek mažai atsakymų, kuriuos norėtum išgirsti ir įvertinti. Kalbant apie patriotiškumą ir laisvę, taip ir skamba filme „Knygnešys“ nuskambėjęs sakinys, kurį ištaria knygnešys, kalbėdamasis su kitu veikėju: „Lietuva yra širdyse, o ne rankose <...>, knyga neša žinią, žinia neša meilę tėvynei, meilė tėvynei neša laisvę“. Šie žodžiai tiksliai įvardina ir šių dienų realijas, nors siejami su XIX–XX a. įvykiais, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, ir knygnešiai nešė lietuvišką žodį maišais į Lietuvą. Knygnešių maišuose Lietuvą pasiekė ir pirmieji mūsų patriarchų inicijuoti laikraščiai, kurie neleido tautai skęsti tamsybės liūne. Su pirmaisiais laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“ pabudome ir kilome ėjimui į laisvę. Pažadinti „Aušros“ ir padrąsinti „Varpo“, nebijojome priešintis.

Prasidėjo šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą

Tarnybos vietos

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad šiais metais šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia yra gegužės 11-oji. Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, buvo sudaromi šių metų karo prievolininkų sąrašai ir jiems pradėti siųsti šaukimo pranešimai į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Šiais metais planuojama pašaukti 3 tūkst. jaunuolių – dalis jų atėjo savo noru, dalis buvo pašaukta. Iš viso regioniniu principu yra sudaryti šeši sąrašai. Į juos pateko  visi asmenys, pareiškę savo norą atlikti devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą ir atsitiktine elektronine atrankos sistema atrinkti 36 825 karo prievolininkai.

Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia buvo šaukiti jaunuoliai, kurie patys pareiškė norą atlikti tarnybą. Tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybą, toliau privaloma tvarka buvo pašaukiti karo prievolininkai vaikinai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Šauktinių sąrašas buvo sudaromas atsitiktine tvarka naudojantis kompiuterių programa. Karo prievolininkai, gavę šaukimo pranešimus, privalo per nurodytą laiką kreiptis į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Į kokį skyrių karo prievolininkas privalės atvykti, bus nurodyta šaukimo pranešime. Vėliau pašauktieji bus siunčiami sveikatos patikrinimui į Karo medicinos tarnybą. Savo noru atlikti privalomąją karo tarnybą gali ir 18–38 metų asmenys (vyrai ir moterys). Tie, kurie užsirašė tarnybą atlikti savo noru, turės pirmenybę pasirinkti norimą tarnybos vietą, gaus 25 proc. padidintas kaupiamąsias išmokas nei tie jaunuoliai, kurie buvo pašaukti privalomai. Į šią padidintą kaupiamąją išmoką galės pretenduoti tie asmenys, kurie norą atlikti privalomąją tarnybą buvo pareiškę iki šaukimo pradžios (gegužės 11 d.). Po to siūlomais privalumais pasinaudoti galės pretenduoti tik tie jaunuoliai, kurie nebus įtraukti į 2015 metų šauktinių sąrašus.