„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2015 m. lapkričio 20 d., Nr.11 (192)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Pasiruošimas ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovyklai

Grupė stovyklos vadovų Liškiavoje

Atrodo, dar vis girdisi Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovyklos aidas, tačiau vadovų komanda jau kuria naujus planus. Stovyklaujame jau 14 metų, kiekvieną vasarą suburdami patį aktyviausią Vilkaviškio vyskupijos parapijų jaunimą, dovanodami jiems įsimintiną bendrystės su Dievu ir bendraminčiais laiką.

Spalio 10–11 dienomis Liškiavoje vyko pirmasis šiai stovyklai planuoti skirtas susitikimas. Visą savaitgalį trukusį seminarą vadovai pradėjo atsigaivindami puodeliu kavos, pasidalydami savo kasdienybe: džiaugsmais ir rūpesčiais. Vėliau, pasiskirstę į dvi komandas, prisiminė ir konkrečiai įvardijo, kas pavyko stovykloje, o ką reikėtų keisti, tobulinti, peržvelgė stovyklautojų pastabas bei pasiūlymus. Galiausiai aptarta kitų metų stovyklos tema: ji, atsižvelgiant į Bažnyčioje planuojamus švęsti Gailestingumo metus, taip pat skirta Gailestingumo slėpiniui apmąstyti.

Po pietų vadovai klausėsi Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojo kun. doc. dr. Rimo Skinkaičio paskaitos apie sakramentus. Vadovai kėlė itin daug klausimų, sužinojo daug naujų, svarbių, net sukrečiančių ar sunkiai suvokiamų dalykų. Lektoriaus talentas leido apčiuopti kiekvieno sakramento esmę ir svarbą santykiui su Dievu, privertė susimąstyti apie to santykio trapumą. Pavakarieniavę vadovai iškeliavo pasigrožėti nuostabia Liškiavos gamta. Svarbus momentas, turintis labai didelę įtaką stovyklos kokybei, yra vadovų komandos tvirtumas, vienybė, vienas kito pažinimas, mokėjimas dirbti drauge, susikalbėti, todėl vakare visų laukė komandinis žaidimas, kuris atskleidė vadovų sugebėjimą bendradarbiauti.

Sekmadienio rytas prasidėjo Eucharistijos šventimu su Liškiavos parapijos bendruomene, o po to pusryčiavę vadovai skirstėsi į darbo grupes. Bendras abiejų grupių darbo rezultatas visus labai nudžiugino – pradėjo ryškėti stovyklos vizija, aiškėti, kaip viskas atrodys. Sekmadienį po pietų vadovai skirstėsi į savo namus, lydėdami vieni kitus malda. Padarytas svarbus darbas – padėti tvirti pamatai, ant kurių bus statoma visa kita, o širdyse liko geros emocijos, malonūs įspūdžiai ir noras vėl kuo greičiau pamatyti stovyklautojus bei kolegas!

Laura Bendaravičiūtė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija