„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2017 m. vasario 10 d., Nr.2 (207)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Popiežius kviečia ganytojus ir jaunimą rengtis Vyskupų Sinodui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus noriai
bendrauja su jaunimu

Išgirsti Dievo balsą

Popiežius Pranciškus paskelbė dar vieną tėviško rūpesčio kupiną laišką jauniems žmonėms, kviesdamas juos aktyviai dalyvauti ruošiantis būsimajai Vyskupų Sinodo asamblėjai. Tas pasaulio ganytojų susitikimas, įvyksiantis 2018 metų spalį, nagrinės Šventojo Tėvo parinktą aktualią temą – „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“. Minėtas laiškas buvo paskelbtas sausio 12 dieną, Vatikane, pristatant būsimosios 15-osios ordinarinės Sinodo asamblėjos Parengiamąjį dokumentą, raginantį ne tik vyskupus, bet ir visus jaunus katalikus (orientuojamasi į 15–29 metų jaunimą) priimti jį kaip kompasą išsirengiant į sinodinę kelionę. Popiežius Pranciškus, teigdamas, kad jaunimas lieka jo širdyje ir dėmesio centre, laiške primena patriarchui Abraomui pasakytus Dievo žodžius: „Eik iš savo gimtojo krašto, iš tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu“ (Pr 12, 1). Šiuos paraginančius žodžius dangiškasis Tėvas adresuoja ir jauniems žmonėms, kviečia po vaikystės drąsiai žengti į ateitį. Ta ateitis nežinoma, bet su Dievo palydėjimu tikrai veda į pilnutinę asmenybės brandą. „Aš kviečiu jus išgirsti Dievo balsą, aidintį jūsų širdyse, per Šventosios Dvasios kvėpavimą“, – rašo popiežius Pranciškus ir pabrėžia, kad tai nereiškia nutolimo nuo savo šeimos ar atsiribojimo nuo aplinkinio pasaulio, bet drąsų atsiliepimą į iškylančius iššūkius gyvenimo brandoje. Abraomui nurodytas „naujas kraštas“ šiandien reiškia kūrimą teisingesnės, broliškesnės visuomenės, kurios jauni žmonės giliai trokšta ir pasirengę entuziastingai įtvirtinti visoje planetoje. Be abejonės, šioje gyvenimo kelionėje jaunimo laukia nemažai sunkių išbandymų, įskaitant piktnaudžiavimą galia, kitokį neteisingumą, o kai kur ir karinius konfliktus. „Dėl to daugelis jūsų yra atsidūrę realioje smurto grėsmėje ir netgi priversti bėgti iš savo gimtojo krašto“, – pripažįsta Šventasis Tėvas. Sielvartingos kenčiančių vaikinų ir merginų dejonės tikrai pasiekia Dievą kaip kad anuo metu Egipto vergijoje buvusios Izraelio tautos pagalbos šauksmas (plg Iš 2, 23). Popiežius Pranciškus laiške jauniems žmonėms primena Jėzaus atsiliepimą į mokinių klausimą: „Mokytojau, kur gyveni?“, atsakymas buvo: „Ateikite ir pamatysite“ (Jn 1, 39). Jėzus ir dabartinį jaunimą kviečia pas save, todėl reikia išgirsti Jo balsą ir drąsiai rengtis į kelionę. „Esu tikras, kad nepaisant triukšmo ir sumaišties, kurie atrodo dabar įsivyravę pasaulyje, šis kvietimas toliau giliai rezonuoja jūsų širdyse, kurios gali būti atvertos džiaugsmo pilnatvei“, – teigia Šventasis Tėvas.

Pašaukimo atpažinimo samprata

Popiežiaus Pranciškaus įsitikinimu, su patyrusių vadovų ir sielovadininkų parama jauni žmonės gebės išsirengti į gyvenimo kelionę, kurioje atpažins jų veiklai skirtą Dievo planą. Ir net jei ta kelionė bus kupina netikrumo, su galimais suklupimais ir kliūčių įveikimu, gailestingasis Dievas išties ranką ir padės atsikelti. Šiame padrąsinime popiežius Pranciškus priminė, kaip 2016 metais Lenkijos mieste Krokuvoje vykusiuose Pasaulinių jaunimo dienų renginiuose jis kelis kartus didžiulės jaunuolių minios klausė, ar įmanoma pakeisti esamą dvasingumui nepalankią padėtį. Ir visada jam vieningai šimtai tūkstančių vaikinų ir merginų atsakydavo: „Taip!“ Šis šauksmas aidėjo iš jaunų žmonių širdžių, kurios negali toleruoti neteisingumo, negali susitaikyti su „išmetimo kultūra“, negali pasiduoti abejingumo globalizacijai.

Ir netgi jeigu daugelis jaunų žmonių kaip pranašas Jeremijas jaučia jaunatvišką patyrimo stoką, Dievas drąsina ir siunčia žengti pirmyn, pažadėdamas savo pagalbą (plg. Jer 1, 6). Todėl iš tikrųjų gali būti sukurtas geresnis pasaulis entuziastingų jaunimo pastangų, pokyčių troškimo, pasiaukojimo ir dosnumo dėka. „Nebijokite išgirsti Dvasią, kuri siūlo drąsius pasirinkimus, ir nedelskite, kada sąžinė kviečia rizikuoti sekant Mokytoju“, – ragina Šventasis Tėvas. Jis pabrėžia, kad ir pats su ganytojais nori išgirsti jaunimo balsą su jam būdingu jautrumu ir tikėjimu, net jeigu bus reiškiamos abejonės ir kritika.

Dvasininkų ir jaunimo dialogas kaip tik turėtų vykti ruošiantis būsimajai Vyskupų Sinodo asamblėjai. Jos parengiamojo dokumento pristatyme dalyvavę jaunimo atstovai iš Romos universitetinės Šv. Tomo Moro parapijos irgi reiškė viltį, kad toje sinodinėje kelionėje vyskupai visuose kraštuose bus dėmesingi jaunimo balsui, įskaitant tuos žmones, kurie nutolę nuo Bažnyčios, bet nori atsakymų į giliausius sielos klausimus. Parengiamajame dokumente, kuris jau išsiuntinėtas nacionalinėms vyskupų konferencijoms ir vienuolijoms, pabrėžiama, jog Bažnyčia nori, kad jaunimas, būdamas jos pastoracinių pastangų perėmėjas, padėtų atpažinti būdus, kurie šiandien galėtų būti veiksmingiausi Gerosios Naujienos skelbimui, naujajai evangelizacijai. Bažnyčia nori įsigilinti į jaunų žmonių troškimus, planus, svajones bei sunkumus. Dėl to Parengiamajame dokumente išdėstyti klausimai, į kuriuos ganytojams su vietiniu jaunimu atsiliepus, bus parengtas galutinis būsimosios Vyskupų Sinodo asamblėjos darbo dokumentas, vadinamasis „Instrumentum laboris“.Galutinis atsakymų pristatymo Vyskupų Sinodo sekretoriatui terminas yra 2017 metų spalis, todėl nėra ko delsti dokumentą nagrinėjant vyskupijų, parapijų, jaunimo organizacijų pasitarimuose.

Spaudos konferencijoje pristatydamas Parengiamąjį dokumentą generalinis Vyskupų Sinodo sekretorius kardinolas Lorensas Baldiseris (Lorenzo Baltisseri) atkreipė dėmesį, kad pateiktoje temoje „pašaukimo atpažinimo“ samprata turi labai plačią prasmę. Tai – jauno žmogaus gyvenimo kelio pasirinkimas (santuoka, kunigystė, vienuolystė), profesijos įsigijimas, socialiniai įsipareigojimai, politinės pažiūros, kuriuos turi įtakos daugeliui veiksnių. „Betgi galiausiai asmeninis gyvenimo kelio pasirinkimas įvyksta sąžinės slėpinyje, kai išgirstamas Dievo balsas, vyksta vidinis pokalbis su Juo ir priimamas lemtingas sprendimas, – sakė kardinolas L. Baldiseris. – Kitų žmonių, artimųjų pagalba gal ir būtina, bet niekad nepakeis šio vidinio iš asmens laisvės ir atsakomybės kylančio dialogo“. Bažnyčia turi lydėti jaunus žmones neretai iškylančiose abejonėse, nesaugumo ar net priešiškumo išbandymuose, kad tuose pašaukimų atpažinimuose ir pasirinkimuose atsiverstų Evangelijos siūlomam džiaugsmui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija