„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2017 m. balandžio 14 d., Nr.4 (209)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Svarbieji tikėjimo mokytojai

Apie popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Milano jaunimu

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus laimina
jaunuosius susitikimo dalyvius

Į Milano San Siro futbolo stadioną
susitikti su Šventuoju Tėvu
susirinko 45 tūkstančiai vaikinų
ir merginų, jų tėvai, kiti šeimos
nariai, katechetai, tikybos mokytojai

Popiežius Pranciškus, tarsi primindamas, kad reikia intensyviai ruoštis jo sušauktai 2018 metų spalį įvyksiančiai Vyskupų Sinodo asamblėjai, skirtai jaunimo tikėjimo ir pašaukimo temai, rodo išskirtinį dėmesį jaunų žmonių sielovadai. Šventojo Tėvo balandžio mėnesio maldos intencijoje kviečiama: „Visi kartu melskimės už jaunus žmones, kad jie mokėtų dosniai atsiliepti į savąjį pašaukimą ir kad kurtų geresnį pasaulį“. Balandžio 8-ąją, Verbų sekmadienio, kuris vyskupijose buvo švenčiamas ir kaip Pasaulinė jaunimo diena, išvakarėse, popiežius Pranciškus dalyvavo Švč. Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje surengtame Romos ir gretimų vyskupijų jaunų žmonių maldos budėjime, kuriame buvo gilinamasi į būsimojo Vyskupų Sinodo temą. Jis laišku pasveikino Europos vyskupų konferencijų tarybos Barselonoje (Ispanija) surengtą ir kovo 28–31 dienomis dėl panašaus pasirengimo Sinodui tikslo vykusį Europos jaunimo sielovados kongresą. Tame sveikinime Šventasis Tėvas vėlgi akcentavo būtinumą analizuoti šiuolaikinio jaunimo evangelizavimo ir pastoracinio palydėjimo iššūkius. Siekiant, kad jauni žmonės, kaip veiklūs katalikiškos šeimos nariai, būtų patikimi Evangelijos džiaugsmo skleidėjai visose aplinkybėse.

Parapijos klebono priminimas

Šiame apaštalinio rūpesčio kontekste reikėtų vertinti popiežiaus Pranciškaus mintis, kovo 25 dieną išsakytas didžiajame Milano San Siro stadione įvykusiame jo susitikime su Sutvirtinimo sakramentui besirengiančiais jaunuoliais. Tas susitikimas įvyko užbaigiant Šventojo Tėvo pastoracinį vizitą Milano arkivyskupijoje (apie tai išsamiau rašyta praėjusiame „XXI amžiaus“ numeryje. Vienas didžiausių Europoje 80 tūkstančių žiūrovų talpinantis futbolo stadionas buvo visiškai pilnas: kartu su 45 tūkstančiais vaikinų ir merginų, renginyje dalyvavo jų tėvai, kiti šeimos nariai, katechetai, tikybos mokytojai. Pasitinkant atvykusį Popiežių, stadionas gaudė „Francesco! Francesco!“ („Pranciškau! Pranciškau!“) kaip per svarbiausias futbolo rungtynes. Šventajam Tėvui paprašius surimtėti ir tylos, religiniame renginyje buvo skaitomos ir apmąstomos Šventojo Rašto ištraukos, o paskui vyko choreografinis jaunųjų atlikėjų pasirodymas. Po to Popiežius išsamiai atsakė į tris klausimus, kuriuos jam uždavė paauglys Dovydas, tris vaikus auginanti sutuoktinių Monikos ir Alberto pora, tikybos mokytoja. Dovydo paklaustas, kas jauname amžiuje jam padėjo stiprinti draugystę su Jėzumi, atpažinti savąjį pašaukimą, Šventasis Tėvas iškėlė senelių, draugų ir parapijos įtaką. Popiežius Pranciškus sakė, kad vienas jo senelis buvo dailidė, kaip ir mažojo Jėzaus globėjas šv. Juozapas, todėl, stebėdamas senelio darbą jis galvodavo apie Jėzų. Kitas senelis visada jam primindavo, kad einant miegoti reikia neužmiršti atsisveikinti su Jėzumi net ir paprastais žodžiais: „Labanakt, Jėzau“.

Šventasis Tėvas tvirtino, kad jo senelė ir motina buvo pirmosios tikėjimo mokytojos, išmokė melstis. Jis pastebėjo, jog galbūt seneliai dabar nemoka naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, bet yra sukaupę daug išminties ir gali išmokyti artumo Jėzui. Popiežius Pranciškus ragino paauglius daugiau bendrauti su seneliais, užduoti jiems dominančius klausimus, atidžiai klausytis, ką jie pataria. Jis pabrėžė ir geros bendraamžių draugystės svarbą, pastebėdamas, jog komandiniai žaidimai padeda išugdyti bendruomeniškumo, veikimo kartu, tarpusavio pagalbos nuostatas, gali stiprinti vienybę su Jėzumi, kuris visada moko gerbti ir padėti kitiems. Pasak Šventojo Tėvo, parapijos gyvenimas yra svarbus jaunam žmogui, siekiančiam atpažinti savąjį pašaukimą, todėl jis ragino jaunimą dalyvauti šventadienio pamaldose, katalikiškų sąjūdžių veikloje, su tokiu pat užsidegimu kaip kituose mėgstamuose užsiėmimuose. Iškeldamas dvasininkų vaidmenį jaunimo ugdymui popiežius Pranciškus sakė, kad parapijos klebonas lydėjo jį per visą vaikystę ir jaunystę nuo krikšto iki stojimo į jėzuitų vienuolyno noviciatą. „Aš niekada neužmiršiu savo parapijos klebono, – pabrėžtinai pripažino Šventasis Tėvas. – Jis buvo apaštalas klausykloje, gailestingas ir veiklus sielovadininkas ir labai padėjo man augti tikėjime“.

Visapusiškas asmenybės ugdymas

Atsakydamas į antrąjį sutuoktinių poros klausimą, kaip perduoti gauto tikėjimo grožį savo vaikams sekuliarizmo ir kitų pavojų aplinkybėmis, popiežius Pranciškus pirmiausia pakvietė juos pamąstyti, kas jiems patiems padėjo tapti gerais katalikais (tėvai, seneliai, parapijos kunigai, katechetai, gal kaimynai...) ir stengtis panašią teigiamą aplinką sukurti savo vaikams. Svarbus yra kasdienis tėvų liudijimas, nes „vaikai nuolat mus stebi, nors gal ir ne viską suprasdami, bet jaučia mūsų, suaugusiųjų, džiaugsmą, liūdesį, nerimą ir dedasi į širdį“, – aiškino Šventasis Tėvas, pats išaugęs darnioje katalikiškoje penkis vaikus turėjusioje šeimoje. Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad vaikai skaudžiai išgyvena savo tėvų nesutarimus, ypač skyrybas, todėl jie apie tai turi gerai pagalvoti dar prieš vaikų gimimą, nes jų auklėjimas, tikėjimo perdavimas yra pagrindinė sutuoktinių atsakomybė. „Niekada neužmirškite, kad, jeigu jūs riejatės, kariaujate tarpusavyje, vaikai dėl to labai kenčia ir jų tikėjimas neauga“, – sakė Šventasis Tėvas šeimų tėvams. Pasak jo, ugdant vaikų tikėjimą labai padeda gailestingumo vargstantiems mokymas ir solidarumo praktikavimas, kada tėvai rodo dalijimosi su kitais pavyzdį. „Tikėjimas auga artimo meilėje ir meilė stiprėja tikėjime, – aiškino popiežius Pranciškus. – Turime dalintis tuo, ką turime, o ne kaupti perteklių sau. Vaikai to turi išmokti namuose“. Buvo pabrėžta sekmadienio, kaip Viešpaties dienos, šventimo šeimoje reikšmė, kartu pripažįstant, jog tai ne visada įmanoma, nes tėvai savaitgaliais turi dirbti, pelnyti duoną. Vis dėlto reikia tęsti labai gražią seną tradiciją, kai sekmadienį visa šeima dalyvauja šv. Mišiose, o po to visi kartu praleidžia laisvalaikį gamtoje, pramogaudami ar žaisdami, bendraudami su kitomis šeimomis.

Atsiliepdamas į tikybos mokytojos klausimą apie jaunimo ugdymą švietimo bendruomenėje Šventasis Tėvas nurodė darnius mokytojų ir tėvų santykius, brolišką bendravimą pedagoginiame procese. Kad jame būtų pozityviai ugdomas jauno žmogaus sąmoningumas, jausmai ir darbštumas reikalinga „galvos, širdies ir rankų kalba“. Popiežius Pranciškus papasakojo, kad vienoje mokykloje berniukas buvo tikras fenomenas futbole, bet klasėje prastai elgėsi, nekreipė dėmesio į mokslą. Jam buvo pasakyta, kad nebus leidžiama žaisti mokyklos komandoje, jei nepagerins elgesio ir mokymosi. Kadangi tie reikalai nesitaisė, tai iš tikrųjų žaisti jam buvo uždrausta, ir vaikas dėl to labai išgyveno. Po poros mėnesių treneris, pasitaręs su mokyklos direktore, vėl berniukui leido žaisti ir netgi paskyrė komandos kapitonu, o vaikas, kad pateisintų tokį pasitikėjimą, radikaliai pasikeitė – ėmė pavyzdingai elgtis, pagerėjo ir mokymasis. Remdamasis šiuo pavyzdžiu Šventasis Tėvas aiškino, kad mokiniai turi skirtingus gebėjimus, vieni gali pasižymėti sporte, kiti – moksluose, o geri pedagogai turi stimuliuoti tų gebėjimų pažangą, kad asmenybė būtų ugdoma visapusiškai. Be to, yra svarbu, kad pats jaunas žmogus būtų sąmoningas tokio integralaus ugdymo dalyvis, suvoktų visapusiškos brandos reikšmę, įgytų gebėjimų, vertybinį nusistatymą. „Pastebiu, jog kartais švietimo programose iš mokinių norima padaryti kažkokius supermenus, – sakė popiežius Pranciškus, nurodydamas perdėtą mokymosi intensyvumą. Savybių ir gebėjimų stimuliavimas yra geras dalykas, tačiau reikalingas ir rūpestingumas, nes vaikas turi normaliai pailsėti, išsimiegoti, turėti laiko pramogoms ir žaidimams. Tai yra neatskiriama jo brandos dalis.

Griežtas patyčių smerkimas

Ugdant jauną žmogų, reikia kreipti dėmesį į naujųjų technologijų galimybes tokiam informacijos pasiekiamumui, koks anksčiau nebuvo įsivaizduojamas. Tai pripažinęs Šventasis Tėvas pastebėjo, kad daug žmogiškų vertybių, tokių kaip užuojauta ir kantrybė, jokia technologija negali suteikti ir to išmokstama bendraujant su kitais žmonėmis. Popiežius Pranciškus griežtai sukritikavo neretai pasitaikančias jaunimo patyčias mokyklose ir kitose vietose, kviesdamas pasižadėti Jėzui, kad jie taip niekada nedarys, ir ragino pedagogus esmingai spręsti šią skaudžią problemą. Mokytojai, prieš imdamiesi priemonių prieš patyčias mokykloje, patys turi permąstyti ar iš jų pusės nebuvo pajuokos, matant kažką keisto, neįprasto mokinių išvaizdoje ar elgesyje, kas galėjo juos įskaudinti, įžeisti, skatinti nepilnavertiškumą. „Gerai pagalvokite apie tai, nes tai irgi yra savos rūšies patyčios“, – ragino Šventasis Tėvas, pripažindamas, kad dėl šios problemos reikalingas atviras dialogas tarp mokytojų, tėvų ir mokinių. Kreipdamasis į Milano stadione susirinkusius jaunuolius, kurių dauguma ruošėsi Sutvirtinimo sakramentui, popiežius Pranciškus sakė: „Pasižadėkite Viešpačiui, kad to niekada nedarysite“. Kad atsisakymas nuo patyčių būtų tvirtesnis, jis paprašė tai patvirtinti visiems kartu. Į tai visas San Siro stadionas atsiliepė vieningu „Taip!“ ir griausmingais plojimais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija