Terorizmo nepateisina jokia religija
Popiežius ragina kalbėti Rožinį už taiką
Užbaigiant beveik dvi savaites trukusį
valstybinį gedulą po tūkstančius aukų ir didžiulius sugriovimus
atnešusio radikalaus islamo teroristų išpuolio Jungtinėse Valstijose,
didžiausią smūgį patyrusio Niujorko miesto gyventojai rugsėjo
23-ąją rinkosi į "Yankee" beisbolo stadioną melstis
ir pademonstruoti savo dvasios tvirtumą ištikusios nelaimės akivaizdoje.
Niujorko mero Rudolfo Džiulianio prašymu miesto religinės bendruomenės
organizuotas renginys "Malda už Ameriką" parodė amerikiečiams
būdingą pamaldumą ir priklausomybę Dievui bei tvirtą patriotiškumą.
Maldas kalbėjo ir pamokslus sakė Niujorko krikščionių (katalikų,
protestantų ir stačiatikių), žydų, musulmonų, indusų ir sikhų
dvasininkai ir tikintieji.
Katalikų Bažnyčiai atstovavo Niujorko arkivyskupas kardinolas
Edvardas Iganas (pradėjęs maldos susitikimą invokacija), didžiulius
nuostolius patyrusio Niujorko Manheteno rajono Įsikūnijimo parapijos
atstovė Grizelda Kueva (skaičiusi Šventojo Rašto ištraukas ispanų
kalba), Bruklino vyskupas Tomas Deilis (sakęs pamokslą) bei dvi
socialinės paramos darbais žinomos moterų vienuolijos - velionio
Niujorko kardinolo Džono O'Konoro įkurta Gyvybės tarnaičių seserų
kongregacija ir Motinos Teresės Artimo meilės misionierių kongregacija.
"Mirties naktyje mes regime viltį", - sakė vyskupas
T.Deilis. Viltis "sąlygoja mūsų išlikimą ir skatina mus patvirtinti
gyvenimą mirties artumoje". Vyskupo žodžiais tariant, ši
krikščioniška viltis grindžiama Jėzaus prisikėlimu, ir "Jis
taip ragina mus atsisakyti savęs, kad išgelbėtume kitus".
Ganytojas pamokslą baigė malda, kad tautų Tėvas padėtų niujorkiečiams
"žengti į priekį su tikėjimu, gyventi su viltimi ir veikti
su meile".
Pamaldas "Yankee" stadione buvo galima stebėti kituose
Niujorko rajonuose pastatytuose didžiuliuose ekranuose, jas transliavo
kabelinė televizija. Įeinantiems į stadioną žmonėms buvo dalijamos
rožės ir nedidelės Amerikos vėliavėlės, todėl stadionas atrodė
kaip banguojanti vėliavų ir gėlių jūra. Dalyviai entuziastingais
plojimais palydėdavo kalbas ir maldas, dažnai choru kartodami
"USA". Patriotines dainas dainavo kariniai ir policininkų
chorai, o religines giesmes giedojo bažnytiniai vaikų ansambliai.
Žinomas operos dainininkas Plačidas Domingas atliko "Ave
Maria".
Renginyje kalbėjęs musulmonų imamas Izakas El Paša pažymėjo, kad
beveik visi šeši milijonai Jungtinėse Valstijose gyvenančių islamo
išpažinėjų pasmerkė teroristų išpuolį prieš pasaulinį prekybos
centrą. "Mums, amerikiečiams musulmonams, dabar ant pečių
yra užgriuvusi sunki našta, nes tie, kurie yra atsakingi už padarytus
niekšingus veiksmus, išpažino mūsų tikėjimą", - sakė jis.
Imamas pabrėžė, kad amerikiečiai musulmonai pasmerkė teroristus
bei jų baisius darbus ir drauge su visa šalimi yra pasirengę atremti
tokius išpuolius.
Susitikime kalbėjęs Niujorko meras R.Džiulianis pastebėjo, kad
rugsėjo 11-oji buvo "tamsiausia diena mūsų istorijoje"
(faktiškai jis citavo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius), tačiau
Niujorkas turi atsigauti ir padaryti tai "savo puikiausia
valanda". Tiems, kurie aiškina, kad Niujorkas niekada nebebus
toks, koks buvo iki tos nelaimės, meras atsakė: "Jūs esate
teisūs. Jis bus dar geresnis".
Niujorko valstijos gubernatorius Džordžas Patakis žuvusiuosius
pavadino "blogio, apie kurio egzistavimą jie nežinojo, vedamo
karo nekaltomis aukomis". Tačiau iš aukštybių, matydami niujorkiečių
atsaką į šį išpuolį, "jie turi tuo didžiuotis". Gubernatorius
taip pat pabrėžė, kad "tamsiausią valandą mes turime remtis
vienas kitu ir Dievu".
Anksčiau Niujorko Šv. Patriko katedroje vykusioms gedulingoms
pamaldoms vadovavęs kardinolas E.Iganas pabrėžė, kad į įvykusią
tragediją pirmiausia reikia atsakyti malda, malda už žuvusius
ir gedinčius, už dirbančius gelbėjimo ir miesto atstatymo baruose,
už tuos, kurie atsakingai vadovauja. Kardinolas taip pat sakė,
jog "reikia melstis net ir už tuos, kurie rugsėjo 11-ąją
įvykdė baisų nusikaltimą". Jis pripažino, jog tai yra sunkiausia,
tačiau Jėzus ragino melstis už tuos, kurie mus persekioja, ir
to Jis tikisi iš mūsų.
Visą rugsėjo antrąją pusę Jungtinėse Valstijose vyko gausios pamaldos
už terorizmo aukas už tautą ir valstybės ateitį. Katalikų ir kitų
religijų vadovai nuolat skatindavo savo tikinčiuosius ir visus
žmones, ypač atsakingus veikėjus, rodyti tvirtumą, ryžtą ir išmintį
sunkių išbandymų akivaizdoje. JAV atsako į terorizmą poreikis
turi kilti ne iš pykčio proveržio arba keršto, bet iš protingai
suvoktos savigynos pareigos, teigė Jungtinių Valstijų karinių
pajėgų diecezijos ordinaras arkivyskupas Edvinas O'Brajenas. Rugsėjo
19 dieną paskelbtame pastoraciniame laiške kariuomenės kapelionams,
atsakingiems už 1,4 mln. amerikiečių katalikų, atliekančių karinę
tarnybą, sielovadą, arkivyskupas E.O'Brajenas priminė, kad "mūsų
tauta telkiasi neturinčiai precedento akcijai prieš tarptautinį
terorizmą" ir kad beveik aišku, jog šios akcijos sudėtinė
dalis bus kariniai veiksmai. Jis pažymėjo, kad sprendžiant tokiais
atvejais neišvengiamai iškylančią moralinę dilemą reikia vadovautis
"laiko išbandytais teisingo karo principais".
Tuo tarpu rugsėjo 20 dieną dvi dešimtys įvairių tikybų JAV religinių
lyderių, tarp kurių buvo Niujorko arkivyskupas kardinolas E.Iganas
ir Bostono arkivyskupas kardinolas Bernardas Lou, Baltuosiuose
rūmuose aplankė prezidentą Džordžą Bušą, su kuriuo drauge meldėsi
ir aptarė kovos prieš terorizmą moralinius klausimus. Po šio susitikimo
paskelbtame religinių vadovų pareiškime nurodoma, kad šalis turi
"tiek moralinę teisę, tiek didelę atsakomybę kaip tauta ginti
gyvybės šventumą ir bendrąjį gėrį". Taip pat pabrėžiama,
kad "mūsų atsakas nėra vykdomas agresijos dvasia, tai agresijos
aukų veikimas siekiant užkirsti kelią tolesniems terorizmo žiaurumams".
Jungtinių Valstijų atsakas taip pat vadovaujasi ta moraline nuostata,
kad rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis "buvo ne vien tik
prieš Jungtines Valstijas, bet savo poveikiu palietė žmoniją".
Religiniai vadovai sutaria, kad dėl tokių globalinių terorizmo
išpuolių pasekmių JAV "prezidentas yra teisus, siekdamas
koordinuotų tarptautinių atsakomųjų veiksmų", ypač žinant
visuotinę "pareigą ginti nekaltą žmogaus gyvybę". Rugsėjo
14 dieną JAV katalikų ir musulmonų religiniai vadovai paskelbė
bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė teroristų išpuolius kaip "blogį,
kuris yra diametraliai priešingas tikrajai religijai... Mes tikime,
kad yra vienas Dievas, kuris kviečia mus būti taikos žmonėmis".
Jungtinių Valstijų katalikų ir musulmonų dvasinių lyderių bendrame
pareiškime pabrėžiama, kad "niekas mūsų Šventuosiuose Raštuose,
niekas Dievo apreiškimo supratime, niekas, kas yra krikščioniška
ar islamiška, nepateisina teroristinių veiksmų ir milijonų žmonių
gyvenimo sutrikdymo, ko liudininkais pastarosiomis dienomis mes
buvome". Pareiškime patvirtinama "vieninga parama mūsų
vyriausybei, kuri siekia patraukti į teisingumą atsakingus už
rugsėjo 11-osios išpuolius". Vyriausybės veiklos moraliniu
imperatyvu visuomet turi būti rūpestis savo piliečių saugumu.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje taip pat buvo paskelbta Vakarų
valstybėse dirbančių musulmonų teologų pasisakymų, kuriuose kategoriškai
neigiama, jog islamo mokymas galėtų ginti teroristų veiksmus.
"Islamas moko, kad žmogaus gyvybė yra šventa ir kad visi
žmonės turi puoselėti, globoti ir dėkoti Dievui už gyvybės dovaną,
- sakė žymiausias Britanijos musulmonų teologas imamas Abduldžalilas
Sajidas. - Nė vienas islamo žinovas negalėtų nurodyti į šios religijos
šventraščio tekstą, kuris leistų ar pateisintų nekaltų žmonių
žudymą."
Tuo tarpu popiežius Jonas Paulius II, kuris pastarosiomis savaitėmis
ne kartą reiškė užuojautą Jungtinėms Valstijoms dėl įvykusios
tragedijos ir smerkė terorizmą, paragino pasaulio katalikus spalį
kalbėti rožinio maldą už taiką.
Pagal seną katalikišką tradiciją spalis yra rožinio maldos mėnuo.
Rugsėjo 30 dieną sekmadienio vidudienio "Viešpaties Angelas"
maldos proga susitikęs su maldininkais, Šventasis Tėvas ragino
nepamiršti šio papročio ir dabar, esant sudėtingai tarpautinei
padėčiai, melsti Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, užtarimo.
"Kalbėkime rožinį už taiką, jei įmanoma, kiekvieną dieną,
kad pasaulis būtų apsaugotas nuo terorizmo, - ragino Popiežius.
- Bažnyčia, būdama ištikima savo pranašiškai charizmai, primena
visų žmonių pareigą kurti taikingą žmonijos šeimos ateitį. Žinoma,
negali būti taikos be teisingumo, tačiau ir teisingumui negali
būti svetimos meilės ir gailestingumo valstybės." Jonas Paulius
II priminė, kad krikščionys ir musulmonai tiki ir garbina vieną
Dievą ir kartu yra pašaukti kurti vienybę ir taiką.
Mindaugas BUIKA
© 2001 "XXI amžius"
