XXI amžius

Aukštaitis, išsikovojęs gerą vardą Žemaitijoje

Kai atsiduri prie Švėkšnos bažnyčios, pasijauti lyg šimtus kartų čia buvęs. Lengva, paprasta ir erdvu čia todėl, kad 25 metus Švėkšnos klebonu dirba kanauninkas Petras Stukas, nuo Vabalninko kilęs aukštaitis.

Nesibaigiantis bažnyčios remontas

Vos atsikėlęs dirbti į Švėkšną, kun. P.Stukas pradėjo atakuoti Kultūros ministeriją, kad leistų išbetonuoti aikštę aplink bažnyčią. Sunkiai pavyko gauti leidimą. Po kurio laiko buvo sudėti bažnyčios antrieji langai, bet iš lauko pusės. Anksčiau, kai įsisiautėdavo liūtys, vanduo sienomis tekėdavo.
Bažnyčioje yra dvi zakristijos. Po jomis darbininkai iškasė rūsius ir ten įrengė šildymo skystu kuru sistemą. Buvo įrengta kanalizacija. Kadangi šventorius - aukštai iškeltas, buvo įrengti vandens nutekėjimo latakai. Praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje buvo remontuojami bažnyčios bokštai: pakeistos supuvusios jų viršūnės, jos apdengtos vario skarda bei padirbti žalvariniai kryžiai.
Klebono kan. P.Stuko pastangomis buvo sudėtos teracinės grindys bažnyčioje, išdažytas jos vidus. Sudėti vitražai, kuriuos pagamino Kauno restauratoriai. Bene prieš dešimt metų buvo restauruotas ir paauksuotas didysis bažnyčios altorius.
Visų gerų darbų, kuriuos yra padaręs Švėkšnos bažnyčiai jos klebonas kan. P.Stukas, sąrašas tuo nesibaigia. Įdomu tai, kad visi darbai buvo atlikti gerųjų parapijos tikinčiųjų lėšomis.

Bažnyčios statybos rėmėjo palaikai pargabenti į Lietuvą

Švėkšnos bažnyčia, kurios bokštai iškyla į 75 metrų aukštį, buvo pradėta statyti 1900-aisiais ir baigta po penkerių metų. Prie jos statymo daug prisidėjo grafas Pliateris bei nuo Pasvalio kilęs kunigas Julius Macijauskas. Pastarasis net aštuonis kartus vyko į Ameriką rinkti lėšų bažnyčiai.
Grafas Pliateris pastatė plytinę, davė visą bažnyčios statybai reikalingą medieną, atvežė didįjį altorių, sakyklą, laikrodį. Jis buvo didelis Lietuvos patriotas. 1939 metais grafas išvyko į Ameriką. Bet jo svajonė buvo grįžti atgal. Kilus karui, įgyvendinti jos nepavyko. Grafas Pliateris mirė 1947 metais užsienyje.
1993 metais į Švėkšną buvo parvežti grafo palaikai - tuo pasirūpino klebonas kan. P.Stukas. Jie palaidoti kriptoje po didžiuoju altoriumi. Grafo Pliaterio sūnaus palaikai irgi buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti kriptoje šalia tėvo. Dabar Švėkšnoje vieši iš JAV atvykusi jo žmona. Ji irgi norėtų visam laikui grįžti gyventi į Lietuvą.

Įkūrė senelių namus, atstatė paminklą, suremontavo koplyčią

Daug vargo patyrė klebonas susigrąžinus senąją kleboniją. Didelio pastato remontas pareikalavo nemažai jėgų. Dabar jame įkurti parapiniai senelių globos namai. Juose gyvena devyni senukai. Padedant Bažnyčiai, jie išsilaiko iš gaunamų pensijų.
1990 metais šalia bažnyčios buvo atstatytas Laisvės paminklas, kuris buvo sudaužytas sovietiniais metais. Surinkti jo nuolaužas padėjo parapijietis Alfonsas Andrijauskas. Kur buvo užkastas paminklas, pranešė žmonės. "Atstatydami paminklą taip jį sutvirtinome, kad kažin ar sprogmenys beįveiktų", - stovėdamas šalia laisvės simbolio, kalbėjo kanauninkas.
Tais pačiais metais bendromis jėgomis su seniūnija buvo suremontuota Švėkšnos miestelio kapinėse esanti koplyčia. Jos būklė buvo avarinė. Teko išpuvusius sienų rąstus keisti naujais.

Grožio kampelis - kieme

Tolėliau nuo gatvės pastatytame ūkiniame pastate buvo įrengti garažai ir erdvi salė, priešais jį augo bulvės. Tuomet toje vietoje papildomai buvo atvežta smėlio, geros žemės. Kaip geriau sutvarkyti šį kiemo kampą, patarė tuo metu Judrėnų klebonu dirbęs kun. Bronislovas Latakas.
Dabar, pamatęs tą gražų kampelį, kiekvienas stabteli. Trykšta fontaniukas, gaivi vėsa traukia šalia prisėsti kaitrią vasaros dieną. Čia viskas taip suderinta, kad neatsibosta gėrėtis puošmena. "Ne aš, bet mano šeimininkė Magdalena šį "ūkį" prižiūri", - kalbėjo klebonas.
"Mano mama buvo viskam gabi - mokėjo vyriškus ir moteriškus darbus. Aš irgi nemėgstu būti užsidaręs", - sakė 25 metus Švėkšnoje klebonaujantis kan. P.Stukas. Viską jis daro pasitardamas su vietiniais žmonėmis, svetur nesamdydamas padėjėjų, todėl apsieinama be sukčiavimų.

Užpuolė kinivarpos

Šv. Jokūbo bažnyčią užpuolusias kinivarpas teko naikinti specialiomis dujomis, todėl maldos namai rugsėjo pabaigoje buvo uždaryti. Grūdinių kultūrų sandėlius nuo kenkėjų valančios bendrovės "Grūdų pirkliai" specialistai į 14 tūkst. kubinių metrų tūrio bažnyčią įpurškė apie 400 litrų nuodingų metilbromido dujų, kurios turėtų sunaikinti medžio graužikes kinivarpas. Nuo kinivarpų bažnyčią dujomis gelbėti pasiūlė Kultūros vertybių apsaugos departamentas, tam skyręs 30 tūkst. litų. Visą savaitę po šios procedūros bažnyčia buvo vėdinama, kad pavojingos metilbromido dujos išsisklaidytų. Kinivarpos daugiausia nuniokojo minkšto medžio apdailos detales, šiek tiek mažiau - ąžuolinius elementus, vargonus, laikrodį, sakyklą, altorių, kelias šventųjų skulptūras. Nuodingų dujų kvapui išsisklaidžius, švėkšniškiai vėl galėjo sugrįžti į bažnyčią.

Bronius VERTELKA

Švėkšna, Šilutės rajonas