Bendras reikalas

Jau prieš gerą pusmetį, jei ne prieš metus, Rusijos vadovai pakeitė taktiką, kaip priešintis, kad trys Baltijos valstybės nepatektų į saugią Vakarų demokratijų erdvę - NATO. Liovėsi ankstesni gąsdinimai atseit kas bloga atsitiktų, jeigu taip atsitiktų: "priešams" artėjant prie Rusijos sienų, ji "tinkamai" atsakys, imsis "visų" priemonių ir taip toliau, ką dažnai girdėdavom. Bet atėjo laikas, kuomet Kremliuje susivokė ir susitarė, kad grasymai neveikia, o gal net veikia priešinga kryptimi - skatina tiesiog greičiau priimti jas tris į NATO (geriausiai kartu arba nors po vieną), nes tada visi grasymai, įtampų kurstymai pasibaigs, netekę prasmės. Todėl plokštelė pasikeitė.
Dabar grasinimų ruporas paliktas V. Žirinovskiui (aure, yra ir tokių, neskatinkit jų), o Rusijos diplomatai neberūstauja, tik draugiškai apgailestauja, kodėl Vakarai nedraugiški. Jie visai be reikalo ketiną "mesti iššūkį" dėl tų trijų įtartinų valstybėlių, kurioms juk Maskva pati, o gal ir kartu su Vakarais, galėtų suteikti puikias saugumo garantijas. Svarbiausia - palikti jas kaip yra (toliau pasitvarkysim, kad "visiems" būtų gerai). Svarbiausia - nepakviesti dabar, tai yra po metų Prahoje. Vladimiras Leninas tokius artimus tikslus vadindavo programa minimum. Prie maksimum galima būtų priskirti Vladimiro Putino jau uždėtą ranką ant būsimų Europos Sąjungos greito reagavimo pajėgų. Jos nereaguos ten, kur Rusija nenorės.

Filosofai reikalauja džihado

Viso pasaulio dėmesį sukaustė žiaurios teroro akcijos Jungtinėse Valstijose ir vykstantis Afganistano Talibano režimo puolimas. Ne tik Amerikoje, bet ir Europoje vis labiau ryškėja panikos ženklai dėl galimų naujų teroro aktų, per kuriuos gali būti panaudotas net bakteriologinis ginklas. Tuo tarpu pokomunistinėse šalyse, pretenduojančiose tapti NATO narėmis, tas nerimas dar padidėjo sklindant kalboms, kad Vašingtonas ir Kremlius galbūt sudarė suokalbį Baltijos valstybių sąskaita. Apie tai viešai užsiminė Latvijos užsienio reikalų ministras, pareiškęs, jog Baltijos šalių diplomatai ir vyriausybės turi dėti visas įmanomas pastangas, siekdami išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, ir visais būdais spausti įtakingus JAV politikus NATO plėtros klausimu. Visiems turėtų būti aišku, kad tik nuo Jungtinių Valstijų lemiamo žodžio priklausys, kada ir ar apskritai mes įstosime į NATO. Beje, anot "Lietuvos ryto" politikos apžvalgininko Ryčio Sabo, teroristų sugriautų Niujorko Pasaulio prekybos centro dangoraižių dulkės užtemdė dvejus pakankamai svarbius rinkimus narystės Europos Sąjungoje siekiančiose Estijoje ir ypač Lenkijoje.