Be idėjų ir perspektyvų

Premjero patarėjas A.Juozaitis, pasitelkęs tradicinį savo chameleoniškumą, stojo ginti islamo teroristų, žinoma, pavadinęs juos "pažemintaisiais ir nuskriaustaisiais". Esą Amerika prarado visus krikščioniškus pažadus. A.Juozaitis savo rašiniuose ir viešuose pasisakymuose labai mėgsta kalbėti apie persisotinusių Vakarų antikrikščioniškumą, pamirštą Dievą, tai, kad soti Amerika ir Europa užmiršo Kūrėją. Gal ir užmiršo, bet Dievą užmiršta ir Lietuvoje. O jeigu prisimena, tai tik dėl vaidybos. A.Juozaitis puikiai žino, kad naujieji Lietuvos nuvorišai, netgi buvę aršūs "moksliniai ateistai" dabar dedasi pavyzdingais katalikais, kviečiasi kunigus šventinti savo pilis ir rūmus, firmų kontoras, netgi naminius gyvulėlius - "mėlynojo kraujo" šunis ir kates. Kitas mokslinio ateizmo profesorius, okupacijos metais kiek įmanydamas "demaskuodavę" kunigų blogybes, šiandien rašo krikščionių demokratų vadu ir būsimuoju prezidentu apsiskelbusio buvusio išeivijos veikėjo "autobiografiją". Tokiems ir panašiems sovietinių laikų ateizmo veikėjams Bažnyčia tampa tik priemonė pakelti savo prestižą tarp tikinčiųjų, t.y. jų elgesys ir anksčiau buvo, ir dabar yra tik egoistinis. "Islamo kariai", dėl kurių taip sielojasi A.Juozaitis, stengdamiesi trumpiausiu keliu pakliūti į Alacho sodus, sunaikindami Niujorko dangoraižius, siekdami nušluoti "šėtono imperijas", irgi vadina save tikinčiaisiais. Taigi iš visų pusių - žiaurios kvailystės ir tikėjimo nebuvimas.
Religinis fanatizmas nė kiek ne geresnis nei buvęs mokslinis ar kovingasis ateizmas, atvirai demonstruojama bedievystė. Dargi blogesnis. Bedievis, sumanęs niekšybę, gali paskutinę minutę jos ir atsisakyti, žinoma, tik savęs gailėdamas. O šiems Alacho kariams ko bijoti, jeigu tuoj pat, susprogdinus dangoraižį ar bombą, patenki tiesiai į rojaus sodus? Žinoma, pasaulyje ir tikinčių, ir netikinčių gerų žmonių yra kur kas daugiau negu blogų ar niekšų, tačiau pastarųjų veiksmai visada geriau matomi. Geriesiems prireikia metų, kad ką nors gera sukurtų, pastatytų, niekšams pakanka sekundžių, kad viską nugriautų. Deja, niekšai, smogdami padoriems žmonėms, ir juos padaro piktus. Negi tie fanatikai, kurie smogė į veidą supervalstybei - Jungtinėms Valstijoms - galvojo, kad antausiui bus atsuktas ir antras skruostas? Juk visi supranta, kad prievarta gimdo prievartą. Tačiau yra dar viena tiesa - nesipriešinimas blogiui sukelia dar didesnį blogį. Osama bin Ladenas gali didžiuotis: pasaulio istorijoje nė už vieno bandito galvą nebuvo siūlomas milijardas! Tad jeigu talibai būtų jį išdavę, būtų gavę milijardą ir jokios JAV "agresijos" nebūtų buvę. Žinoma, Lietuvos Premjero patarėjas apie tai nekalba. Dešimtys tūkstančių bepročių siautėja Pakistane, Afganistane, Palestinoje. Rusijos raudonieji ir nacionalpatriotai, patys dar visai neseniai skerdę afganus, stoja ginti teroristų. Sąjūdžio veikėjas A.Juozaitis Lietuvoje daro tą patį. Jis neaprauda teroristų akimirksniu nužudytų beveik šešių tūkstančių Amerikos ir kitų šalių žmonių. Gal todėl, kad dviejuose Niujorko dangoraižiuose žuvo ir daug žydų? Jis aprauda "taikius afganų žmones", vengdamas pasakyti, kad karinė operacija nukreipta prieš Afganistane įsikūrusias ir talibų režimo globojamas teroristų bazes.
Nėra jokios prasmės lieti krokodilo ašarų dėl taikių Afganistano gyventojų ir aiškinti Pentagono strategams, kaip kariauti su teroristais. Šiais laikais nebūna karų, nebombarduojant miestų, juose esančių štabų bei oro uostų, o bombos neskiria kaltų ir nekaltų. Kodėl gi islamo teroristai užpuolė Ameriką? Jų gynėjas A.Juozaitis ir panašūs aiškina paprastai - tai neturtingųjų kerštas turtuoliams. Tačiau už pinigus, išleistus apmokėti teroristų bazių išlaikymą, O. bin Ladenas galėjo išmaitinti visą badaujantį Afganistaną, o daugelis arabų šalių, kurios tiesiogiai ar slapčia remia teroristus, yra tokios turtingos, kad superka ištisus to paties Manheteno dangoraižius. Todėl, piktdžiugaujant dėl Amerikos nelaimės, džiaugiamasi per anksti. Juk pasauliniai karai kyla ne pagal parašytą scenarijų. Apskritai, kai Premjero patarėjas drabsto purvais ES ir NATO, lieja ašaras, anot politikos apžvalgininko R.Valatkos, "dėl čirškinamų O. bin Ladeno gaujos užpakalių", tai jau kertasi su Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, principais ir įsipareigojimais. O gal tokia ir yra užkulisinė "liaudies vyriausybės" politika? Bet nieko nepadarysi: anot rašytojo Ričardo Gavelio, raudonieji yra raudonieji. "Juos tarpais ištinka psichinis stuporas, o tuomet jie pradeda be galo mylėti save. Daugybė narcizų yra save įsimylėję, tačiau raudonasis narcisizmas yra tobulas. Jeigu jau raudonasis narcizas save įsimylėjo - tai jau mirtinai. (...) Jeigu visas brandus žmogaus gyvenimas praėjo vienoje sistemoje, sąmoningai elgiantis pagal tos sistemos taisykles, - tokios pasąmoninės patirties jau neišdeginsi jokia ugnimi... Veikliausieji tarp raudonųjų šiandien yra vadinamieji agrarininkai. Kitaip tariant, kolūkių ir socialistinių ūkių vadovai, raudonieji agronomai bei kitokia praturtėjusi raudonoji minia. Toji minia turi energingus vadovus, ji gan gerai ir gudriai reguliuojama. Nuversti kokį ministrą jai yra gyvi niekai. Čia štai kas yra baisu: raudonieji yra raudonieji. Jie nebegali pasikeisti nė per nago juodymą. Jie nebegali žengti nė žingsnio pirmyn. Jie tegali trypčioti vietoje ir sapningai prisiminti šlovingą socialistinę praeitį. Jeigu jie šitai darytų švariame, gražiai sutvarkytame raudonųjų rezervate - būtų net galima nueiti pasižiūrėti jų kaip į kokį Grūto parką", - rašė R.Gavelis ("Veidas", 2001 10 04). Deja, kaip pažymėjo rašytojas, jie po truputį bando sugrūtinti visą Lietuvą. Argi atsitiktinai raudonoji žiniasklaida kelias savaites liaupsino "Nobelio" premijos laureatą - Grūto parko įkūrėją, buvusį kolūkio pirmininką Viliumą Malinauską, kai vienas amerikiečių humoristinis žurnalas įteikė jam "Nobelio" premiją? Kaip džiaugėsi Seimo narys Justinas Karosas, pareiškęs, kad "šituo veiksmu Lietuvai buvo padaryta nepaprastai didelė reklama". Tiesa, pats V.Malinauskas, "išgarsinęs" Lietuvą, pasijuto gana nejaukiai, kai žurnalistai pasiteiravo, ar Grūto parke atsiras vietos ir paskutiniųjų Lietuvos komunistų vadų, tarp jų - ir A.Brazausko, skulptūroms. V.Malinauskas į tai atsakė nežinąs, ar tokių skulptūrų yra.
Yra ar nėra, ne taip jau ir svarbu. Didysis statybininkas ir gelbėtojas įsiamžina ir kitais būdais. Štai neseniai Lietuvos sportininkai ir sporto mėgėjai tiesiog neteko žado, kai išvydo naują literatūrinį "šedevrą", šlovinantį dabartinį "liaudies vyriausybės" vadovą. Tiesa, "šedevras" buvo faktiškai skirtas ne gelbėtojui ir buvusiam pirmojo centro komiteto sekretoriui liaupsinti, o to paties centro komiteto instruktorėliui, dabartiniam Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentui A.Poviliūnui šlovinti. Proga pasitaikė neeilinė - didžiajam olimpiečiui sukako 50 metų. Šį "kūrinį" parašė žurnalistas A.Urbonas, sovietmečiu ypač aktyviai šlovinęs socialistinį žemės ūkį, "internacionalinę" tautų draugystę ir panašius dalykus. Knygoje, iliustruotoje gausybe nuotraukų, tarp kurių, beje, nėra net kai kurių olimpinių čempionų, puikuojasi ne tik paties jubiliato, bet ir didžiojo sportininko ir olimpiečio Nr. 2 Algirdo Mykolo Brazausko šviesus veidas. Be jo, knygoje figūruoja ir dar vienas "olimpietis". Tai žinomas Lietuvos nepriklausomybės priešas, žurnalistas Vytautas Kazakevičius, kuris 1991 metais laikraštpalaikyje "Tarybų Lietuva", buvusioje išdavikų tribūnoje, liejo purvą ne tik ant Lietuvos nepriklausomybės, bet ir ant Tautinio olimpinio komiteto.
Tokie Premjero šlovinimai - ne šiaip sau. Jų dar bus gausybė ir ne tokių. Juk ne be reikalo neokomunistų propagandos ministru vadinamas G.Kirkilas ir partijos aktyvas nusprendė sustiprinti propagandinį ir agitacinį darbą "liaudies masėse". Taip nutaręs, partijos politbiuras smagiai už tos pačios liaudies pinigus linksminosi buvusiam kadriniam kagėbistui priklausančiame "Karolinos" viešbutyje.
Taigi Premjeras, pastaruoju metu nuolat besiskundžiantis dėl pinigų stygiaus, sau ir savo bičiuliams pinigų negaili. Jeigu jau valstybei iš tikrųjų stinga pinigų, tai kodėl "liaudies vyriausybė", teisingiau pats Premjeras, nusprendė skirti vos ne ketvirtį milijono A.Brazausko vilai pagražinti. Pasak "propagandos ministro" G.Kirkilo, kitaip ir būti negali. Negyvens gi Didysis Gelbėtojas be žiemos sodo. Kaip teigė politikos apžvalgininkė Ramunė Sotvarienė, garsiosios Turniškės, kuriose stovi A.Brazausko "trobelė", jau seniai skleidžia pinigų plovyklos tvaiką. Na, o papildomų pinigų, sprendžiant iš pateikto valstybės biudžeto projekto, atsiras eilinį kartą patuštinant liaudies kišenes. Juk biudžeto projekte jau numatyta, kad nuo Naujųjų metų didės ne tik degalų ir rūkalų akcizas. Pusantro karto didesnis mokestis bus taikomas kavai, šokoladui, maisto produktams su kakava. R.Sotvarienė pažymėjo, kad šokoladą, o ypač kakavą, labai mėgsta vaikai, tad nuo šiol jie turi žinoti, jog kasdien vieną, antrą saldų kąsnį dovanoja A.Brazausko "liaudies vyriausybės" galioms (ir turtams) sustiprinti.
Neseniai politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka Lietuvą, balsavusią už Gelbėtoją ir jo partiją, netiesiogiai pavadino trumparegių karalyste - niekas nematė, kad karalius nuogas. Tačiau tuo pačiu R.Valatka teigė, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Šimtą dienų išbuvus valdžioje, Gelbėtojo ir Statybininko reitingas gerokai smuko. "Jei trumparegystė mažės tokiu tempu, po metų daugiau nei pusė šalies matys tą patį vaizdą", - rašė R.Valatka. Tai yra - nuogą karalių.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"