Atnaujintas 2001 m. spalio 26 d.
Nr.81
(990)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Darbai
Šeima
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Paskutinis puslapis


ARCHYVAI

2001 metai

Pristatyta Sibiro lietuvaičių maldaknygė

Vilniaus Šv.Kazimiero (Jėzuitų) bažnyčios salėje rugsėjo 29-ąją buvo pristatyta Sibiro lietuvaičių maldaknygė "Marija, gelbėk mus". Renginį pradėjęs kun. Jonas Kastytis Matulionis paprašė aktorės Alvydos Čepaitytės paskaityti pagrindinę maldaknygės maldą. Po jautraus ir išraiškaus skaitymo, kuris padėjo klausytojams pajusti susikaupimo nuotaiką, kun. J.K.Matulionis papasakojo apie maldaknygės atsiradimą ir jos paplitimą.
Kun. prof. Kęstutis Trimakas prisiminė, jog pirmosiomis kunigystės dienomis Jungtinėse Amerikos Valstijose originalią maldaknygę turėjo su savimi. Parodydavo žmonėms, paaiškindavo ir padėdavo ją ant altoriaus. Kunigas buvo įsitikinęs, kad tose šv.Mišiose buvo aukojamos tremtinių aukos kartu su Išganytojo ir jose dalyvavusiųjų aukomis, nes maldaknygės šv.Mišių įžangoje Adelė Dirsytė meldėsi: "Ir šioje valandoje kunigas lenkiasi prieš Tavo altorių, Viešpatie, už visą pasaulį, taip pat ir už mane (...) Prie Tavo didžiausios aukos, prie visų Šventųjų Bažnyčios iždan sudėtų nuopelnų, priimki ir mano kančias..."
Kodėl ši maldaknygė paplito? Kodėl kitataučiai domėjosi mūsų tremtinių maldaknygėle, kodėl ją vertė, skaitė ir iš jos meldėsi? Kun. prof. K.Trimakas į šiuos klausimus atsakė remdamasis trijų hierarchų pasisakymais, parašytais vertimų įvaduose: "Į tai geriausiai galėtų atsakyti tų kraštų hierarchai, kurie, įsijautę į maldaknygės prasmę ir reikšmę, parašė įvadus savo tautos žmonėms".
Buenos Airių (Argentina) arkivyskupas kardinolas Antonio Coggiano teigia, kad šioje maldaknygėje yra "didžiai dinamiška galia". "Ši knygelė parodo, kad žmogaus dvasia, Dievo Dvasios gaivinama, yra brutalios jėgos nebenugalima."
Britanijos Vestminsterio arkivyskupas kardinolas John Heenan 1964 metais rašė: "Šios maldos yra įrodymas, kad siela gali pakilti daug aukščiau virš materialinės degradacijos ant tikėjimo ir meilės sparnų. Ši knygelė parodo nenugalimą tikėjimo, vilties ir meilės vaisių galią".
Kelno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Frings 1960 metais Žolinės proga rašė: "Tuos, kurie buvo grubios jėgos įkalinti, Kristus padarė savo meilės kaliniais ir vedė juos į dangų didvyriškai dorybei ir amžinam nuopelnui, o mums - šiandien - jaudinančiam pavyzdžiui ir dangiškam pasitikėjimui."
Kun. prof. K.Trimakas teigė: "Ši Sibiro tremtinių lietuvaičių maldaknygė plačiai paplito po pasaulį dėl to, kad ji liudija dvasios pergalę prieš fizinį smurtą ir tikėjimo Dievu pergalę prieš nužmoginantį netikėjimą. O mums, lietuviams, ji primena, kad Dievas padeda nugalėti visus sunkumus, ir Sibire slėgusius, ir čia ištinkančius, jei tik remsimės Juo".
"Atminties" leidyklos direktorius Domas Akstinas paminėjo, jog mokytojos A.Dirsytės gyvenimas sovietinės okupacijos metais mažai kam buvo žinomas. Tik 2000 metais leidykla "Atmintis", surinkusi iš giminių ir pažįstamų tuo metu žinomus laiškus, juos išleido atskira knyga. "Iš tų laiškų prieš mūsų akis iškyla pats tikriausias, gyvenimu alsuojantis A.Dirsytės paveikslas, nes juos skaitydami girdime Adelės balsą, juntame jos širdies virpulį ir didelę meilę artimui, Tėvynei, Dievui", - sakė D.Akstinas. Jis pabrėžė jos išskirtinį heroizmą, prisimindamas jaudinantį pavyzdį, kai Adelė, nekreipdama dėmesio į ją kankinantį badą, ant sniego mokė savo bendro likimo draugę gramatikos ir trupmenų. A.Dirsytė, pabuvusi kančios universitete, daug pajuto, nepalūžo, užsigrūdino ir netgi rašė, kad "aš esu labai labai laiminga, nes Viešpats mano sielai teikia ramybės, duoda jėgų, minčių. Mano aplinkoje yra simpatingų sielų, kurios mielai bendrauja su manimi ir visur padeda man. Sieloje visiška giedra".
Sieloje visiška giedra? Iš kur ji pragariškoje lagerio aplinkoje? "Tik iš kenčiančio Kristaus, tik iš pasitikėjimo Juo", - kalbėjo D.Akstinas.
Kun. Antanas Saulaitis, SJ, susirinkusiesiems parodė skaidrių montažą. Pritaikydamas jas, papasakojo apie išeivijos jaunimo stovyklose surežisuotas ištraukas iš partizanų ir tremtinių gyvenimo.
Renginio pabaigoje visi sugiedojo "Marija, Marija", fortepijonu grojant ses. Belarminai.
Sibiro lietuvaičių maldaknygės pristatymo dalyviai galėjo pamatyti Snieguolės Jurskytės iš Amerikos parvežtą maldaknygės rinkinį įvairiomis kalbomis. Pirmasis maldaknygės leidimas lietuvių kalba pasirodė 1959-aisiais (išleistas Putname, JAV), antrasis leidimas - 1963 metais, anglų ir vokiečių kalbomis - 1960-aisiais, olandų kalba - 1961 metais, italų ir ispanų kalbomis - 1962-aisiais, lenkų - 1966 metais, prancūzų - 1967-aisiais. Maldaknygė buvo išleista ir kinų kalba. Pogrindinis leidinys pasirodė 1964 metais. Pirmasis leidimas nepriklausomoje Lietuvoje - 1990 metais.
Dalyvavusieji renginyje galėjo parsinešti į namus ir A.Dirsytės nuotrauką, išleistą "Atminties" leidykloje Prano Jakaičio (JAV) lėšomis. Taip pat buvo galima įsigyti ir pačią maldaknygę, gražiai išleistą, kietais viršeliais. Vienoje maldaknygės pusėje - A.Dirsytės ranka rašytas originalo tekstas, perfotografuotas iš knygos "The Living Testament of Faith and Courage" ("Gyvas tikėjimo ir drąsos Testamentas"), kitoje - ryškiomis raidėmis išspausdintas tekstas.
"Ši kukli maldaknygė amžiams išlieka kaip paminklas ne tik Adelei Dirsytei ir su ja kentėjusioms draugėms, bet ir krikščioniškai Lietuvai, išugdžiusiai nuostabios sielos žmonių" (arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus įžanginis žodis).

Elona GUBAVIČIŪTĖ

Vilnius

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija