Nuo "Čiulbančio kryžiaus" iki "Paukščių tako"

Šv. Pranciškaus dienos pavakary Vilniuje, Latvių gatvės gale, skambant Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios choro "Langas" giesmėms, buvo atidengtas ir pašventintas naujas kryžius, kurį autorius Gitenis Umbrasas pavadino "Čiulbančiu kryžiumi". Pavasarį, kai iš šiltų kraštų tėvynėn grįš sparnuočiai, šiame kryžiuje jų lauks namai. Tikri tikriausi paukščių namai, nes kryžius padarytas iš... inkilų. O tada pamatysime ir išgirsime, koks gi buvo autoriaus sumanymas, kuriame jis įprasmino simbolį ir ekologiją. G.Umbrasas kantriai ėjo savo "kryžiaus kelius", kol po 21 metų įgyvendino šį sumanymą. Buvo apvaikščiotos visos įmanomos instancijos, išbandyti visi būdai gauti pinigų šiam projektui. Ir kai beveik nebeliko vilties, Gitenis atsitiktinai sutiko savo buvusią mokinę Jolitą Raupelienę. Ji paaukojo pagrindinę sumą šio kryžiaus statybai. Taigi kryžius jau stovi, nuo pat rudens pasiruošęs priimti paukščius. Tačiau autorius nededa taško, nes tai - tik pati pradžia didelio sumanymo, pavadinto "Paukščių taku". Autorius ketina sujungti šiaurinius ir pietinius paukščių migracijos kelius, kuriuose stovėtų "Čiulbantys kryžiai". "Kryžiai galėtų būti Romoje, Paryžiuje arba Jeruzalėje. Taigi paukščių migracijos kelias atitiktų piligrimų kelią į Šventąją Žemę ir simbolizuotų bevizę Europą, kurios gyventojai jaučiasi laisvi kaip paukščiai. Jei konstrukcija stovėtų Amerikoje, paukščių migracija sutaptų su pokario Lietuvos emigracija", - šitaip savo sumanymą pristato autorius. Apie "Čiulbantį kryžių" ir kitus darbus su menininku Giteniu Umbrasu kalbėjosi "XXI amžiaus" korespondentė Audronė Gelžinienė.

Gitenis Umbrasas ir jo "Čiulbantis kryžius"