Atnaujintas 2001 m. lapkričio 2 d.
Nr.83
(992)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Atmintis
Laikas
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Paskutinis puslapis


ARCHYVAI

2001 metai

Sudegusios bažnyčios vietoje išaugo nauja

Jaukiame ir gražiame Pakalnių miestelyje, priklausančiame Leliūnų seniūnijai, nuo XVIII a. pabaigos veikė Švč. Trejybės bažnyčia, kuri tapo traukos centru, buvo neatsiejama nuo pakalniškių gyvenimo, jų buities, kasdienybės. Bet štai pernai balandžio 25-ąją tikintieji savo bažnytėlės neteko. Gaisras ankstyvą rytmetį iki pat pamatų suniokojo medinę bažnyčią. Niekuo negalėjo pagelbėti nei atskubėję ugniagesiai, nei sulėkę parapijiečiai - ugnies liežuviai be jokio gailesčio rijo medines sienas, lubas, papuošimus, šventųjų skulptūras, bažnytinius reikmenis.
Vėliau žmonės, valydami gaisravietę, rado tik keletos religinio turinio knygų likučių, apdegusios bažnyčios istorijos puslapius. Ranka rašytos istorijos pirmajame puslapyje buvo žodžiai: "Bažnyčios ilgis - 25 metrai, platumas - 12 metrų, aukštumas oro pusėje nuo pamatų iki bažnyčios šelmenio - 10 metrų. Bažnyčia nuo ugnies neapdrausta..."
Pakalniškiai iki šiol įsitikinę, kad jų bažnyčia buvo padegta tyčia, esą net matėsi kažkokio skysčio liekanų, jautėsi benzino ar dyzelino kvapas. Utenos policijos komisariato pareigūnai tyrė šį įvykį, tačiau įtariamųjų dėl padegimo nepavyko sulaikyti. Gaisro priežastys taip ir liko neišaiškintos.
Gyventojai tuoj pat po gaisro rinkosi prie bažnyčios ir tvarkė aplinką, vežė nuodėgulius, nupjovė apdegusius medžius. Jų mintyse buvo vienintelė svajonė - turėti Pakalniuose naują bažnyčią. Tam sumanymui pritarė ir Leliūnų Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Kostas Balsys, kuris aptarnaudavo ir Pakalnių parapiją. Visi sudegusios bažnyčios tvarkymo darbai būtų kainavę apie 20 tūkstančių litų, tačiau jie atlikti veltui - parapijiečiai mielai ėjo į talkas, atvažiuodavo talkininkai ir iš Leliūnų, Utenos. Daug padėjo Leliūnų seniūnija. Sutvarkius gaisravietę, buvo paskelbtas bažnyčios atstatymo projekto konkursas, pradėtos rinkti aukos, išrinktas bažnyčios atstatymo komitetas. Aukų rinkėjai važinėjo po kitas parapijas, dalyvaudavo religinėse šventėse kitų miestų bažnyčiose. Užjausdami pakalniškius, naujosios bažnyčios statybai pinigus aukojo anykštėnai, uteniškiai, molėtiškiai, zarasiškiai, panevėžiečiai ir kitų vietovių gyventojai.
Klebono kun. K.Balsio rūpesčiu, padedant parapijiečiams, laiminant Panevėžio vyskupui Juozui Preikšui, 2000 m. rugpjūčio 6-ąją prasidėjo naujosios Pakalnių bažnyčios statyba. Kertinį akmenį tuomet padėjo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, o statybvietę pašventino vysk. J.Preikšas.
Pirmąsias šv. Mišias klebonas aukojo ką tik iškilusioje, bet dar be langų, durų bažnyčioje gruodžio 25-ąją, antrąją šv. Kalėdų dieną.
Taigi statyba vyko labai sparčiai, kilo, stiebėsi aukštyn šiuolaikinės konstrukcijos pastatas. Dar tebevykstant statybai, į Pakalnius plaukė liturginiai reikmenys, drabužiai, bažnytinis inventorius, kuriuos paaukojo kitų parapijų kunigai. O Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kanauninkas Bronius Antanaitis padovanojo 26 medinius suolus su klauptais, kainuojančius apie 20 tūkst. litų. Lėšų statybai skyrė Panevėžio vyskupija, padėjo įstaigos, organizacijos, pavieniai verslininkai, daugiau ar mažiau aukojo parapijiečiai. Bendromis pastangomis naujosios bažnyčios statyba buvo baigta šių metų vasarą. Liepos 29-ąją, per tradicinius šv. Onos atlaidus, ją pašventino Panevėžio vysk. J.Preikšas. Erdvioje bažnyčioje vos tilpo visi parapijiečiai ir svečiai, nes į iškilmes jų susirinko labai daug.
Ta proga su džiaugsmo šypsena veide parapijos klebonas kun. K.Balsys prisiminė bažnyčios statymo akimirkas ir gerų žmonių paramą. Dėkojo klebonas ir bažnyčios atstatymo komiteto nariai vysk. Juozui Preikšui, kan. Broniui Antanaičiui, kunigui Juozui Šumskiui, verslininkams Skaidrei ir Sauliui Vaiginams, architektui Kazimierui Tamošėčiui, vyr. architektui Raigardui Eigėliui, prof. Vytautui Landsbergiui, buvusiam Utenos apskrities viršininkui Rimantui Dijokui, buvusiam rajono merui Edmundui Pupiniui, Utenos miškų urėdijos urėdui Stanislovui Kvedarui, konstruktoriui Juozui Kaupui, projektuotojui Vytautui Zarankai, skulptoriui Juozui Naruševičiui, menininkui Juozui Rudalevičiui, vitražistams Audriui Surgailiui, Algirdui ir Vydūnui Tutkams, kalviui Rūteniui Dirvonskiui ir kitiems žmonėms. Daugelio rankose pražydo padėkos simbolis - gėlių puokštės, jiems buvo įteikti padėkos raštai, užrištos tautinės juostos.
"XXI amžiaus" korespondentui Pakalnių žmonės džiaugsmingai minėjo senojo klebono pavardę, sakydami, kad tiktai kun. K.Balsio energijos, ryžto, sumanumo dėka taip greitai pelenais virtusios bažnyčios vietoje iškilo šiuolaikiška naujoji bažnyčia. Labai išgyveno, gailėjo senosios medinės bažnytėlės, verkė, kai ji virto pelenais. Juk tokia jauki, miela širdžiai toji bažnytėlė buvo, neseniai suremontuota, išdažyta! Bet kai jos vietoje išaugo nauja, nebe taip gaila ir senosios. Naujoji Pakalnių bažnyčia - mūrinė, sumūryta iš dekoratyvinių pilkų ir geltonų plytų. Viduje - daug medžio dirbinių, puošnus altorius, spalvingi vitražai, meniškos šventųjų skulptūros. Gražiai sutvarkytas ir šventorius, išklotas plytelėmis. Žinoma, kaip sakė šių eilučių autoriui vietiniai žmonės, dar daug reikės darbų įdėti tvarkant bažnyčios aplinką, sodinant medžius. Bet tai bus padaryta palengva, rengiant talkas. Svarbiausia, kad bažnyčia jau pastatyta ir veikia, kviečia tikinčiuosius. Šalia naujosios bažnyčios tebestovi ir senoji medinė varpinė. Per gaisrą, kai ugnies liežuviai rijo maldos namus, varpinė stebuklingai išliko, tačiau buvo visa suodina, aprūkusi. Dabar varpinė apkalta pastoliais. Parapijiečiai skuto degėsius, plovė suodžius, tad neilgai trukus varpinė buvo naujai suremontuota, išdažyta.
O netoli nuo bažnyčios stūkso balto mūro trijų aukštų paminklą primenantis statinys. Tai - Pakalnių koplytėlė, taip pat labai sena, menanti praėjusį šimtmetį. Koplytėlės apačioje - didelis kryžius, antrame ir trečiame jos aukšte - šventųjų skulptūros, o viršum skardinio stogelio iškilęs metalinis kryžius. Į šią vietą irgi mėgsta susirinkti pakalniečiai, eidami pro šalį, sukalba maldas, persižegnoja, pagarbos ženklan nukelia kepures. Prie koplytėlės žmonės meldėsi ir tuo metu, kai iš medinės jų bažnyčios buvo telikusios tik nuodėgulių krūvos...
Ilgą laiką Pakalnių žmonės didžiavosi, kad jų medinė bažnytėlė - viena seniausių Utenos krašte, o dabar didžiuojasi, kad bažnyčia yra pati naujausia.

Vytautas BAGDONAS

Pakalniai, Utenos rajonas

© 2001 "XXI amžius"

 


Sudegusios medinės Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčios vietoje išaugo nauja mūrinė šventovė

Autoriaus nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija