Pagonybė: praeities šešėlis dabarties šviesoje

Netrukus Lietuvos Seimas svarstys Seimo nario Gedimino Jakavonio pateiktą siūlymą, pagal kurį Lietuvoje tarp devynių pripažintų tradicinių tikėjimų turėtų būti pripažinta ir senoji lietuvių pagoniškoji (ikikrikščioniškoji) religija. Pripažinus pagoniškąjį tikėjimą oficialiu, Lietuva, kažkada buvusi paskutiniuoju pagonišku kraštu Europoje, turi neblogas perspektyvas tapti pirmąja pagoniška valstybe Europos žemyne. Gerai tai ar blogai? Ką gero ar blogo galime sulaukti sugrįžus proprotėvių saugotam, bet į istorijos pakraštį nuėjusiam tikėjimui? Ką dabarties lietuviams duotų prievarta sugrąžintas gražiomis, bet naiviomis legendomis apie amžinąją ugnį sergėjusias vaidilutes pasakojęs mūsų senolių tikėjimas, pritaikytas pirmykštei bendruomeninei gentinei santvarkai? Ar toks tikėjimas įneštų darnos į mūsų ir taip įvairiausiais prieštaravimais perpintą gyvenimą, ar jis tik sukeltų naujų sunkiai suderinamų konfliktų? Panašiais klausimais su "XXI amžiaus" skaitytojais pasidalinti sutiko Kauno arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas TAMKEVIČIUS.

Lietuvos atkrikštas

Seimo narių grupė inicijavo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisą, kuria pagonybė būtų pripažinta kaip tradicinė lietuvių religija. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad minima Seimo narių grupė - tik paprasti neišmanėliai, kuriems tarp valstietiškos pasaulėžiūros, tradicijų, papročių bei apeigų ir religijos skirtumo nėra. Tačiau, matyt, šuo pakastas kitur, nes sunku patikėti, kad kuris iš tos grupės melstųsi Perkūnui ar Medeinei; veikiau pats trotilu perkūniją sukels ar stirną iš dvivamzdžio paklos.
Kokių tik būdų kovai su tikėjimu komunistiniai ideologai nesiėmė, bet galutinai jo sunaikinti nepavyko, nors kraupūs pėdsakai liko. Atstatomos ir restauruojamos griuvėsiais ir sandėliais paverstos bažnyčios, koplyčios, atstatomi ir statomi nauji kryžiai ir paminklai, tačiau, praradus tikėjimą Dievu ir žmogumi kūrėju, atstatyti prarastą dorovę vien lėšomis ir fizinėmis galiomis neįmanoma. Nelengva grįžti prie tikėjimo ar įtikėti iš naujo, nes tai jau ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo Dievo malonės priklauso.

Lietuvos konservatorių ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos susitarimas

Kaip prisimename, Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) į praėjusios kadencijos Seimo rinkimus ėjo sudarę koaliciją su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Po rinkimų pirmą kartą Seimo istorijoje sudaryta šių politinių jėgų bendra frakcija. Bendradarbiavimas pasiteisino. Kaip tęstinumo patvirtinimas, pasirašytas abiejų partijų susitarimas dėl tolesnės veiklos. Šis dokumentas buvo rengiamas du mėnesius. Susitarimui pritarė neseniai Kaune įvykęs LPKTS politinės tarybos valdybos posėdis. Konservatoriai susitarimą patvirtins lapkričio pabaigoje įvyksiančioje konferencijoje. Susitarimas numato trejų metų politinį bendradarbiavimą.
Susitarime pabrėžiama, jog abi partijos rems tą patį kandidatą į prezidentus, per savivaldybių rinkimus sudarys bendrus sąrašus, stengsis, kad per rinkimus nebūtų skaidomi rinkėjų balsai. Artėjant 2004 metų Seimo rinkimams, bus sudaromas bendras kandidatų sąrašas.