Lietuvio darbas papuošė Japonijos žemę

Tik Lietuvoje išlikusi medinė monumentalioji lauko skulptūra

Lietuvos medžio skulptūra pasaulyje susilaukia vis didesnio pripažinimo. Neseniai, ambasadorei Ugnei Karvelis tarpininkaujant, Lietuvos kryždirbystė UNESCO organizacijos įrašyta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą, t.y. ne patys kryžiai, bet amatas, meistrystė ir jos perdavimas iš kartos į kartą. Ne tik kryždirbystė, bet ir apskritai lietuvių medžio skulptūra, įgyja vis didesnį pripažinimą pasaulyje, o lietuvių skulptoriai vis dažniau kviečiami kolegų į tarptautinius simpoziumus, jų darbai lieka užsienyje.
Skulptorius Algimantas Sakalauskas papasakojo, kad jau kurį laiką Lietuvos medžio skulptūros tradicijomis labai susidomėjęs vienas japonų profesorius. Bent dešimt metų paskyręs šiuolaikinei pasaulio medžio skulptūrai analizuoti, japonų profesorius pripažino, jog "tik Lietuvoje išlikusi monumentalioji medinė lauko skulptūra". 1999-aisiais A.Sakalauskas dalyvavo kūrybinėje stovykloje Japonijoje, japonų medžio skulptorių centre Inami (Tojama). Šiame mieste liko Algimanto darbas - ugnies deivės Gabijos skulptūra.

Skulptorius Algimantas Sakalauskas

JAV lietuvių bendruomenės 50-mečiui

Emigracijos bangos

Išskridę lyg paukščiai ir neradę kelio atgal, lietuviai išsisklaidė po visą pasaulį. Jie gyvena visuose pasaulio žemynuose. Pirmoji emigracijos banga plūdo XIX a. viduryje, kai lietuviai bėgo nuo carinės priespaudos ir nuo ilgametės tarnybos rusų armijoje. Sekdami kitų europiečių pavyzdžiu, lietuviai traukėsi į naująjį pasaulį - į Ameriką. Apytikriai 50 tūkst. Lietuvos gyventojų, daugiausia vyrai, per Prūsiją keliavo į Vokietijos uostus ir iš ten - į Amerikos žemyną. Lietuva pasauliui tada buvo beveik nežinoma. Didžiuma Lietuvos buvo lenkų įtakoje, todėl ir atvykusius lietuvius lenkais vadindavo. Tiktai Lietuvos žydai skyrė "litvinus" nuo "poliakų". Dauguma mūsų tautiečių buvo žemo išsilavinimo ir, atvykę į Ameriką, dirbo Pensilvanijos kasyklose, Čikagos skerdyklose arba rytinės Amerikos miestų įmonėse. Nepaisydami tautinio pažeminimo, lietuviai šliejosi prie lenkiškų parapijų, bet ilgainiui sukūrė savo organizacijas bei parapijas ir stengėsi svetimame krašte nepražūti. Šiek tiek užsidirbę, drąsesnieji įsigijo aludes. Sakoma, kad lietuvių apgyventuose Čikagos kvartaluose beveik ant kiekvieno kampo buvo lietuviškos smuklės, arba tuo metu vadinami "saliūnai".

Išeiviai aktyviai dalyvaudavo demonstracijose už tėvynės laisvę. Nuotraukoje - demonstracija prieš Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupaciją Kalifornijoje 1979 metais

Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

Įėjusi į pasaulio kultūros istoriją

Apie Amerikos lietuvę profesorę Birutę Ciplijauskaitę

Lietuvoje nedaug yra rašyta ar kalbėta apie pasaulyje žinomą ispanistikos specialistę Birutę Ciplijauskaitę. O ji - Viskonsino (JAV) universiteto profesorė, mokslininkė, literatūros kritikė, vertėja, aktyvi lietuvių literatūros vertintoja ir propaguotoja. Laisvai kalba, rašo ir skaito paskaitas septyniomis pasaulio kalbomis, dar keturiomis skaito ir kalba. Jos paskaitų klausėsi visų pasaulio žemynų (išskyrus Australiją) studentai. Vien Kanadoje ir JAV jos darbuotasi trisdešimtyje universitetų. B.Ciplijauskaitė yra ne vieno universiteto senato narė. Parašiusi ir išleidusi apie dvidešimt knygų lietuvių, ispanų, portugalų, prancūzų kalbomis daugiausia ispanų literatūros klausimais, dar penkiolikos knygų bendraautorė. "Poezijos pavasarių" Lietuvoje dalyvė ir prizininkė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos konferencijų prelegentė, ilgai ir prasmingai bendradarbiavusi su kun. prof. Antanu Liuima.

Prof. Birutė Ciplijauskaitė (dešinėje) su vaikystės drauge Vida Kuzmaite-Kivilšiene prie Kryžių kalno

Globaliniam skurdui mažinti reikalingos globalinės priemonės

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) sudaryta tarptautinių ekspertų grupė parengė analitinį dokumentą, kuriame sakoma, kad kovai su pasaulyje išplitusiu skurdu ir nestabilumu reikalinga globalinio valdymo sistema.
Spalio pabaigoje paskelbtame dokumente pripažįstama, kad globalizacija sąlygojo akivaizdžią technologinę pažangą. "Dėl jos ypač išaugo keitimasis informacija, kapitalu ir prekėmis. Tačiau ji pakankamai neprisidėjo, kad būtų žymiai sumažintas skurdas ir nelygybė", - teigiama dokumente. Tam, kad būtų panaikintas potencialiai neigiamas globalizacijos efektas ir užtikrintas jos teigiamas poveikis, reikalingas tinkamas globalinis valdymas. Ekspertų ataskaitoje nurodoma, kad "ateities globalizuotame pasaulyje žmonijai reikės priimti bendras vertybes, kad palengvintų vargšų būklę". Kreiptasi ir į Pasaulinę aplinkos apsaugos organizaciją, kad ji imtųsi koordinuoti tarptautines pastangas siekiant išsaugoti gamtos išteklius ir globalinį klimatą.

Nežinančiam kur plaukti Laivui nebūna palankaus vėjo

Garsusis JAV politologas Zbignevas Bžežinskis, puikiai išmanantis pokomunistinio pasaulio reikalus, savo knygoje "Nebevaldomas pasaulis" pažymėjo: "Alternatyvos totalitariniam valdymui negali sudaryti nevaldoma, amorali sumaištis". Argi ne tokią amoralią sumaištį kasdien matome ir girdime iš aukščiausiųjų tribūnų ir komercinės žiniasklaidos puslapių bei ekranų, jau nekalbant apie gausybę radijo stočių ir stotelių? Aišku, kitaip ir būti negali. Juk žiniasklaida yra verslas, bent jau daugelio supratimu. Tiesa, idealistams atrodo, kad spauda yra kilnesnis dalykas, nelyginant tam tikra ambona, vieta, kur reiškiamos pačios svarbiausios mintys, keičiamasi nuomonėmis ir t.t. Matyt, taip yra nusiteikusi dar nepraradusi idealizmo visuomenės dalis, nes, kai pažvelgiame į savo valstybės istoriją, matome nuolatinę kovą dėl savo spaudos, jos praradimo skausmą ir atgavimo džiaugsmą tautos formavimosi laikais, kai spauda buvo pats didžiausias to formavimosi talkininkas.

Rusijos politika ir tarptautinis terorizmas

Ar keičiasi Rusijos politika ir kaip? Čia verta padaryti keletą pastabų dėl pastaruoju metu matomų Rusijos politikoje naujų ženklų.
Pirmiausia kyla klausimas, kiek Rusijos politikoje yra konstantų, tai yra tęstinumo ir galbūt net amžino tęstinumo. Nuo Ivano Rūsčiojo laikų iš Kremliaus skelbta, kad Rusija turi valdyti Baltijos jūrą, tuo pačiu ir Baltijos rytiniai pakraščiai turi priklausyti Rusijai. Tai nesikeitė iki Molotovo, ir netgi Gorbačiovo laikais būdavo sakoma, kad čia jokie pokyčiai negalimi - Sovietų Sąjunga niekada nepasitrauks iš tų erdvių. Taigi yra konstantos, kurios ateina iš labai seniai, ir jos slegia Rusijos politinę sąmonę. Kadangi tai liečia mus, pirmiausia prisimenam šį pavyzdį.
Bet, viena vertus, yra konstantos, kita vertus, yra pokyčiai. Tie pokyčiai dabar girdimi gana konkretūs, ir kyla klausimas, ar jie tikri, ar tai kokie nors manevrai. Vakarai ne kartą buvo apgauti - ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, ir vėliau, bet galbūt Rusijos geopolitinė savimonė iš tikrųjų kinta, ir tam būtų pagrindo.

Lietuvos stojimas į NATO rugsėjo 11-osios įvykių fone

Spausdiname Baltijos instituto, nevyriausybinės mokslininkų organizacijos, direktoriaus dr. Algirdo V. Kanaukos straipsnį NATO plėtros 2000-2015 metais tema. Ši tema aktuali, nes kiti metai - didysis mūsų lūkesčių išbandymas, t.y. Prahoje įvyks NATO valstybių vadovų susitikimas ir bus tariamasi, kurią iš valstybių pakviesti tapti nauja NATO nare.

Sukrečiantys rugsėjo 11 dienos įvykiai, teroristams smogus į Pasaulio prekybos centro ir Pentagono pastatus JAV, staiga pakeitė ir globalią paradigmą, pagal kurią buvo formuojama pasaulio geopolitika, o joje mūsų valstybė taip pat turėjo mažutę ir visiems mums labai svarbią vietą. Mano bandymas įvardinti tos vietos pasikeitimus, įvykusius šių didžiųjų apokaliptinių įvykių fone, yra susijęs su pastanga suprasti, kas yra aktualu Lietuvai šioje naujai atsiradusioje pasaulinės politikos paradigmoje.
Dažnai galima girdėti priekaištus, kad Lietuvoje siaučia jei ne intelektualinis badas, tai stygius sisteminio, racionalaus, analitiško galvojimo, kurio dėka būtų įvardijamos problemos, svarstomi trokštami bei galimi tikslai ir daromi sprendimai.

Specialiai "XXI amžiui" iš JAV

Laisva spauda nereiškia laisvo dialogo

Amerikiečiai vis giriasi pasauliui apie savo laisves: tikėjimo, kalbos, žodžio, laisvę susirinkti! Visos laisvės yra garantuotos Amerikos konstitucijos prieduose (Amendments), kurie buvo pridėti prie konstitucijos, praėjus nemažai laiko po jos priėmimo.
Amerikiečiai prie tų laisvių yra taip pripratę, kad dažnai jų visai negerbia ir neįvertina, dažnai tų teisių net nesupranta, tad jos lieka neįgyvendintos.
Šiuo metu žiniasklaidos laisvė JAV yra ypatingai svarbi. Kraštui patekus į karo sūkurį, valdžios bando riboti spaudos teises, nes plati informacija dažnai gali pakenkti karo eigai ir valstybės saugumui.
Amerikos istorijoje tokiais atvejais teisės buvo "laikinai" apkarpomos. Bene pats geriausias pavyzdys būtų garsiausio Amerikos prezidento A.Linkolno "habeas corpus" teisių nutraukimas pilietinio karo metais. "Habeas corpus" yra Amerikos žmonių teisių pagrindas. Tai yra sulaikytam asmeniui teisė žinoti, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės, jį areštuojant. Svarbiausia žiniasklaidos pareiga - stebėti, kad žmonių teisės nebūtų ribojamos. Tad yra būtina tiksli informacija ir vieši, neriboti debatai.