Atnaujintas 2001 m. lapkričio 14 d.
Nr.85
(994)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas ir žmonės
Darbai
Kultūra
Istorijos vingiai
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Globaliniam skurdui mažinti reikalingos globalinės priemonės

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) sudaryta tarptautinių ekspertų grupė parengė analitinį dokumentą, kuriame sakoma, kad kovai su pasaulyje išplitusiu skurdu ir nestabilumu reikalinga globalinio valdymo sistema.
Spalio pabaigoje paskelbtame dokumente pripažįstama, kad globalizacija sąlygojo akivaizdžią technologinę pažangą. "Dėl jos ypač išaugo keitimasis informacija, kapitalu ir prekėmis. Tačiau ji pakankamai neprisidėjo, kad būtų žymiai sumažintas skurdas ir nelygybė", - teigiama dokumente. Tam, kad būtų panaikintas potencialiai neigiamas globalizacijos efektas ir užtikrintas jos teigiamas poveikis, reikalingas tinkamas globalinis valdymas. Ekspertų ataskaitoje nurodoma, kad "ateities globalizuotame pasaulyje žmonijai reikės priimti bendras vertybes, kad palengvintų vargšų būklę". Kreiptasi ir į Pasaulinę aplinkos apsaugos organizaciją, kad ji imtųsi koordinuoti tarptautines pastangas siekiant išsaugoti gamtos išteklius ir globalinį klimatą.
Dokumente sakoma, kad rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai Jungtinėse Valstijose sąlygojo "sprendžiamąjį momentą globalinio saugumo ir valdymo ateičiai". Tačiau čia pat pridedama, jog vien tik karinėmis ir saugumo priemonėmis nebus galima išspręsti didžiųjų problemų varginguose pasaulio regionuose, kuriuose turtingos šalys yra "peikiamos dėl savo neteisingumo, savanaudiškumo ir valios primetimo" silpnosioms. "Ne tik tuose regionuose vystosi fanatizmas ir ekstremali neapykanta: visur, kur galima rasti skurdą, nelygybę, badą ir pažeminimą, ten susidaro derlinga dirva augti fanatizmui ir terorizmui", - sakoma dokumente.
Europos Sąjungos vyskupai pavedė parengti minėtą dokumentą 2000 metų pavasarį, reaguodami į antiglobalistų protestus, kurie masinį pobūdį įgijo per Sietle (JAV) 1999 metų rudenį vykusią Pasaulio prekybos organizacijos konferenciją. COMECE generalinis sekretorius kunigas Noelis Treinoras sakė, kad dokumente atsispindėjo ir naujausi įvykiai pasaulyje, karas su terorizmu. Vyskupai tikisi, kad darbo grupės, kuriai vadovavo buvęs Tarptautinio valiutos fondo vadovas Mišelis Kamdesiu, analizė bus įvertinta ir kitų Bažnyčių bei religinių organizacijų.
Pranešime sakoma, kad globalinės tarpusavio priklausomybės procesas nepaprastai išaugo tik vienos kartos laikotarpiu, kada nuo aštuntojo dešimtmečio prekyba gėrybėmis ir patarnavimai pasaulyje patrigubėjo ir toliau auga. Tačiau tuo pat metu padidėjo išsivystymo skirtumas tarp turtingų ir vargingų šalių.
Nuo 1960 metų, kai, žlugus kolonijinėms imperijoms, dauguma Afrikos ir Azijos šalių įgijo politinę nepriklausomybę, iki 2000 metų ekonominis skirtumas tarp turtingų Vakarų šalių ir vargingų Trečiojo pasaulio kraštų išaugo net du kartus ir pasiekė visų laikų rekordinį lygį: dabar 20 turtingiausių šalių nacionalinės pajamos vidutiniškai vienam gyventojui yra net 40 kartų (!) didesnės nei 20 vargingiausių pasaulio šalių.
Ekspertai svarsto dvi galimas tokios padėties priežastis. Pirmiausia ta, kad dauguma išsivadavusių iš kolonializmo Trečiojo pasaulio šalių nesugebėjo tinkamai pasinaudoti įgyta laisve. Pilietiniai ir tarpetniniai konfliktai pareikalavo daug jėgų, biudžeto lėšos ir skolinti pinigai buvo skiriami pirmiausia ginklams, o ne socialinėms reikmėms patenkinti. Nebuvo politinės demokratijos patirties, todėl į valdžią atėjo korumpuoti ideologiniai režimai, kurie daugiausia rūpinosi grupiniais klanų interesais, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių gerove. Kita priežastis - tai išnaudotojiška Vakarų šalių valstybinio ir privataus kapitalo politika, kada investicijos yra skiriamos ne pramoninei produkcijai vystyti, šiuolaikinei ekonomikos infrastruktūrai kurti, bet ir pigiausiai atsieinantiems gamtiniams ištekliams išgauti, savoms prekėms, ypač karinei produkcijai, parduoti ir korumpuotai valdžiai papirkinėti.
Toks, kaip teigiama, Trečiojo pasaulio žeminančios ekonominės priklausomybės nuo Vakarų šalių didėjimas pastaraisiais metais sukėlė masinius globalizacijos priešininkų protestus, kurie sutrikdė 1999 metų Sietlo konferenciją, 2000-aisiais Švedijoje vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, 2001 metų G-8 grupės susitikimą Italijoje ir kitus pasaulinius ekonominius forumus. Nepritardama tokioms anarchizmo ir prievartos apraiškoms, kaip netaikioms protesto formoms, Europos Sąjungos vyskupų sudaryta ekspertų darbo grupė pabrėžė, kad, siekiant išvengti neigiamų globalizacijos aspektų, reikia vadovautis popiežiaus Jono XXIII 1963 metų enciklikoje "Pacem in Terris" pateiktu siūlymu sukurti "visuomeninio autoriteto struktūras su globaline kompetencija". Grupės pranešime primenama, kad ir popiežius Jonas Paulius II 1991 metų enciklikoje "Centesimus Annus" pabrėžė, jog pagal katalikišką sampratą yra priimtinas toks globalinis valdymas, kai "efektyvios tarptautinės struktūros stengiasi suteikti pakankamą paramą ir dėmesį" neturtingoms šalims.
Tarptautinės organizacijos kviečiamos atsiliepti į ekspertų grupės dokumente pateiktas rekomendacijas, sakė katalikų žinių agentūrai CNS grupės atstovas Džonas Kulanas. "Nors dokumentą rengti mus įgaliojo ne vyriausybės, bet Bažnyčia, tačiau grupėje dirbo atsakingi pareigūnai, kurie yra suinteresuoti rasti naujoviškus būdus, kaip spręsti gyvybiškai svarbias problemas", - aiškino D.Kulanas. Dokumente pabrėžiama, kad 15 Europos Sąjungos šalių yra ypač atsakingos už tai, kad būtų "skatinamos globalinio lygio reformos". Bažnyčios bei religinės bendruomenės irgi gali pateikti "esmines vertybes ir principus, tinkančius globalinio valdymo sistemai". Dokumente pirmiausia siūloma palengvinti besivystančių šalių dalyvavimą tarptautinėje rinkoje su savo produkcija, nes tai skatintų jų gamybos augimą. Taip pat kreiptinas dėmesys į dirbančių žmonių teises, nes vargingose šalyse darbo sąlygos yra nepalyginamai prastesnės nei Vakarų pasaulyje, o pigia darbo jėga, netgi elgetiškai apmokamu vaikų darbu stengiasi pasinaudoti užsienio investitoriai.
Dokumente siūloma, kad vadinamąją globalinio valdymo instituciją galėtų sudaryti 24 įtakingiausių šalių vyriausybių vadovai, kurie rengtų kasmetinius viršūnių susitikimus drauge su Jungtinių Tautų, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Tarptautinės prekybos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos vyriausiaisiais pareigūnais. Šiuose susitikimuose būtų svarstomos aktualios pasaulinės ekonomikos problemos, pavyzdžiui, kaip suteikti geresnes vystymosi sąlygas neturtingoms šalims, bei svarbūs gamtos apsaugos klausimai. Dokumente pabrėžiama, jog pasaulinės gamtosauginės struktūros turi užsiimti globalinės klimato kaitos neigiamų pasekmių, ozono sluoksnio nuolatinio mažėjimo ir kitų neatidėliotinų gamtosaugos klausimų analize bei prevencinių priemonių paieška.
"Nuo dabar pasauliui ir jo žmonėms - Dievo kūrinijai - reikalingas kitas, darnesnis požiūris, - sakoma dokumente. - Politinė valia kuriant ir įtvirtinant globalinio valdymo sistemą turi būti palaikoma tvirtų įsitikinimų ir vertybių. Pasaulyje nėra vienos atskiros jėgos - tegu ir pačios stipriausios, - kuri galėtų arba turėtų stengtis kontroliuoti visą pasaulį. Čia reikalingas bendras sutarimas dėl esminių principų ir vertybių."
D.Kulanas sakė, jog, sudarydama 13 narių ekspertų grupę, kuri parengė minėtą dokumentą, Europos Sąjungos vyskupų komisija siekė, kad joje būtų tinkama "pusiausvyra tarp mokslo atstovų ir praktinės veiklos talentų". Be jau minėto tarptautinio lygio finansų eksperto M. Kamdesiu, į grupę įėjo buvęs Pasaulinės prekybos organizacijos direktorius Piteris Saterlendas, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos narė Flaminija Džiovaneli, "City bank" banko vicepirmininkas Onas Rudingas, buvęs Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Mišelis Hansenas. COMECE, atstovaujanti maždaug 750 Europos Sąjungos šalių katalikų vyskupų, dokumentą svarstys vėliau dar šiais metais, priimdama tolesnės veiklos planus.
Beje, pačioje Europos Sąjungoje irgi yra nemažai skurdo problemų. Spalio viduryje ES vykdomosios valdžios organo - Komisijos - paskelbtame pranešime sakoma, kad trumpalaikį arba nuolatinį skurdą patiria 60 milijonų, arba 18 proc., visų Europos Sąjungos gyventojų. Vykstanti darbo rinkos globalizacija, informacijos ir komunikacijos technologijų vystymasis sąlygojo didesnį nedarbą. Tarp kitų skurdą didinančių veiksnių ES komisijos pranešime nurodytas išaugęs šeimų skyrybų skaičius, dėl menko gimstamumo vykstantis visuomenės senėjimo procesas su atitinkamomis socialinėmis jo pasekmėmis.

CRTN

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija