XXI amžius

Lietuvio darbas papuošė Japonijos žemę

Tik Lietuvoje išlikusi medinė monumentalioji lauko skulptūra

Lietuvos medžio skulptūra pasaulyje susilaukia vis didesnio pripažinimo. Neseniai, ambasadorei Ugnei Karvelis tarpininkaujant, Lietuvos kryždirbystė UNESCO organizacijos įrašyta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą, t.y. ne patys kryžiai, bet amatas, meistrystė ir jos perdavimas iš kartos į kartą. Ne tik kryždirbystė, bet ir apskritai lietuvių medžio skulptūra, įgyja vis didesnį pripažinimą pasaulyje, o lietuvių skulptoriai vis dažniau kviečiami kolegų į tarptautinius simpoziumus, jų darbai lieka užsienyje.
Skulptorius Algimantas Sakalauskas papasakojo, kad jau kurį laiką Lietuvos medžio skulptūros tradicijomis labai susidomėjęs vienas japonų profesorius. Bent dešimt metų paskyręs šiuolaikinei pasaulio medžio skulptūrai analizuoti, japonų profesorius pripažino, jog "tik Lietuvoje išlikusi monumentalioji medinė lauko skulptūra". 1999-aisiais A.Sakalauskas dalyvavo kūrybinėje stovykloje Japonijoje, japonų medžio skulptorių centre Inami (Tojama). Šiame mieste liko Algimanto darbas - ugnies deivės Gabijos skulptūra.
Keturiasdešimt trejų metų skulptorius A. Sakalauskas gyvena Prienuose. Yra Tautodailės asociacijos bei asociacijos Norde Lietuva narys, daugelio skulptūrų, paminklų, kryžių, koplytstulpių, bažnyčių ir koplyčių interjerų autorius. Jis džiaugiasi, jog Prienuose turi dirbtuvę, kurioje darbuojasi septynetas meistrų. Su žmona Raimonda auginantis du sūnus - Igną ir Vytenį - skulptorius meistrystės paslaptis stengiasi perduoti jaunajai kartai, todėl šioje dirbtuvėje kaip vasarą, taip ir žiemą dažni svečiai - Prienų miesto moksleiviai. Už nuopelnus vystant etnokultūrą vasarį A.Sakalauskas buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos premija.

Pakviesti į simpoziumą, skirtą keltų civilizacijai

Liepą Algimantas drauge su kitais menininkais iš Lietuvos Kęstučiu Grigoniu ir Dalia Norvaišiene turėjo unikalią galimybę dalyvauti medžio drožėjų simpoziume, skirtame senovės keltų civilizacijai San Galeno žemėje Alpėse, Austrijoje. 2001-ieji yra paskelbti pasauliniais keltų civilizacijos metais (austrai laiko save keltų palikuoniais). Juk tarp keltų pasaulėjautos ir senosios lietuvių kultūros galima atrasti bendrų bruožų.
"Darbas kūrybinėje stovykloje Alpėse vyko trijose sekcijose pagal iš anksto paskirtas temas: pirmoji vadinta "Žmogus ir pilis", antrojoje "Mintis ir ženklas" buvo gilinamasi į keltų simboliką ir filosofiją. Trečioji - "Mistika" - buvo bene įdomiausia. Joje ir dalyvavo skulptoriai A.Sakalauskas bei K.Grigonis, tapytoja, akvarelininkė D.Norvaišienė bei tapytojas, akvarelininkas, skulptorius Johann Wölfl. "Užduotis, kurią gavau, buvo sukurti miško kirtėją, - pasakoja A.Sakalauskas, - bet aš sukūriau "Miško išminčių", nes idėja buvo pakoreguota, mat šiandien miškus reikia saugoti, o ne kirsti. Beje, nemačiau Austrijoje namų, kurių nepuoštų jauki medžio skulptūrėlė."
"Stebuklų pasaulyje daug, - dėsto savo apmąstymus Algimantas. - Todėl privalome mokėti save pristatyti. Žemė apvali, žmonės turi bendrauti, įvairių šalių menininkams susikalbėti nėra sunku, nes meninė kalba universali." Austrijoje medžio drožėjų simpoziumai organizuojami kasmet, ir ne tik lietuviai vyksta pas austrus pasimokyti meistrystės, bet ir austrai atvyksta į Lietuvą pasimokyti iš lietuvių. A.Sakalauskas dažnai ir pats prisideda prie kūrybinių stovyklų Lietuvoje ir užsienyje organizavimo. Tokios tarptautinės stovyklos yra vykusios Č.Milošo tėviškėje Kėdainių rajone, Igliaukoje, Prienuose, Birštone. "Užsienio stovyklose dalyvaudamas patyriau, jog čia kūrėjai neskirstomi į profesionalius ir liaudies," - sakė A.Sakalauskas.

Kelno arkivyskupija džiaugiasi lietuvių dovana

A.Sakalauskas medžio skulptūrai atsidėjo nuo 1986 metų, kai šviesios asmenybės mokytojos I.Dapševičienės paskatintas surengė pirmąją autorinę savo darbų parodą. Dabar jo "sąskaitoje" yra daugiau nei 200 darbų. Jis pažįstamas Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Šiaulių vyskupijos įšventinimo proga 1998 metais Kryžių kalne buvo pastatytas A.Sakalausko sukurtas kryžius. Kauno sakralinės muzikos mokyklos koplyčią puošia Algimanto Švč.M.Marijos skulptūra, be to, jis suprojektavo koplyčiai altorių, sakyklą, baldus. Šiaulių vyskupo E.Bartulio iniciatyva didžiulis A.Sakalausko koplytstulpis su Rūpintojėliu pastatytas Kelno arkivyskupijos (Vokietija) kardinolo Maisnerio kurijoje.
Ne tik rimtus darbus kuria A.Sakalauskas, bet ir humoristinius, pavyzdžiui, suolelius "Grybų šeimyna", "Neptūnas" (1988, Danijoje). Nemažai jo darbų likę užsienyje: "Švč.M.Marija su kūdikiu" - Vokietijoje, Šv.Jurgis ir Šv.Urbonas - Austrijoje. Pats didžiausias Algimanto darbas - 13,5 metro skulptūra Vytautui Didžiajam (2000) stovi Marijampolės rajone, Šunskuose. Skulptorius domisi fotografija, kolekcionuoja medinius šaukštus.

Vitalija Norvilienė

Prienai