Atnaujintas 2001 m. lapkričio 21 d.
Nr.87
(996)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Kultūra
Istorija ir dabartis
Aktualijos
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Kunigas ištvėrė kančias, nieko neišdavė

Žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, politikas Aleksandras Merkelis, dirbęs ir asmeniniu prezidento Antano Smetonos sekretoriumi, parašė monografiją apie lietuvių literatūros klasiką, visuomenės ir Katalikų Bažnyčios veikėją kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą. Pirmą kartą knygą "Juozas Tumas-Vaižgantas" 1934 metais išleido spaudos bendrovė "Pažanga". Antroji jos laida pasirodė 1955-aisiais JAV, kur, pasitraukęs iš Lietuvos, apsigyveno ir A.Merkelis.
Vaižganto 120-ųjų metinių jubiliejaus išvakarėse pasirodė ir trečiasis - fotografuotinis - knygos leidimas, kurį 1989 metais išleido leidykla "Vaga". Visose knygose gausu iliustracijų. Vienoje iš fotografijų užfiksuotas dviejų kunigų pokalbio momentas. Prierašas po nuotrauka skelbia: "J.Tumas-Vaižgantas perduoda "Viltį" savo įpėdiniui kun. F.Kemėšiui", t.y. perduoda laikraščio redagavimą Vilniuje 1911 metais.
Apie Vaižgantą galima rasti įvairių duomenų enciklopedijose, o apie kun. Fabijoną Kemėšį sovietiniuose leidiniuose skelbiama labai kukliai. Tiktai kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė ir į gyvenimą pradėjo grįžti tiesa, atviriau prabilta ir apie šį žmogų.
Minint kun. F.Kemėšio 110-ąsias gimimo metines, Lietuvių katalikų mokslo akademija 1997-aisiais išleido šio profesoriaus, garbės kanauninko studiją "Krikščioniškosios ekonomijos linkme", parašytą 1940-1945 metais. Knyga išleista prelato Juozo Prunskio lėšomis, sudėti Adolfo Poškos, Broniaus Balaišos, Napalio Kitkausko ir Mečislovo Treinio straipsniai.
Kunigas, profesorius, ekonomikos mokslų daktaras F.Kemėšis buvo kilęs iš Molėtų krašto. Gimė jis Vastapuose 1879 m. sausio 20 d. 1902 metais baigė Kauno kunigų seminariją. F.Kemėšis buvo žinomas ir kaip visuomeninėje veikloje aktyviai besireiškiantis jaunuolis. Nemėgo tokio savo nuomonę reiškiančio, Lietuvos reikalus ginančio žmogaus carinė valdžia, tad 1913 metais privertė išvykti į užsienį. Škotijoje kun. F.Kemėšis redagavo "Išeivių draugą", o Čikagoje nuo 1914-ųjų leido "Draugą", "Darbininką", įsteigė laikraštį "Vytis". Dešimtyse lietuviškų leidinių spausdino savo rašinius apie kultūros pažangą, blaivų jaunimą, tautos būdą, propagavo dorovines idėjas, krikščioniškąjį solidarumą.
Nuo 1910 metų įvairiomis temomis leido ir brošiūras. Vaižgantui pasiūlius, sutiko redaguoti "Viltį" (šio leidinio redakcijoje Vilniuje dirbo 1911-1913 metais). 1924 metais kunigas baigė Amerikos katalikų universitetą Vašingtone, gavo ekonomikos daktaro laipsnį. Net du dešimtmečius - nuo 1924-ųjų iki 1944-ųjų - kun. F.Kemėšis dėstė Žemės ūkio akademijoje, buvo Žemės ūkio ekonomikos katedros vedėjas. 1927 metais jam buvo suteiktas profesoriaus laipsnis. Įžvalgios, originalios mintys, tiesos sakymas, sovietinės santvarkos kritika ne visiems patiko. Kunigo, žurnalisto, mokslininko veikla Lietuvoje baigėsi. Kaip ir kiti šviesuoliai, jis buvo apšauktas "tautos priešu", "sovietinės santvarkos griovėju" ir suimtas. Enkavėdistai, suimdami kun. F.Kemėšį, konfiskavo daugiau kaip du tūkstančius mašinraščio lapų. Tai buvo įvairios studijos, spaudai ruošiamos publikacijos.
NKVD požemiuose kunigą ir mokslininką tardė, kankino, tačiau jis kančias ištvėrė, nieko neišdavė, savo idėjų neatsisakė. F.Kemėšį nuteisė dešimčiai metų pataisos darbų ir ištrėmė į Kemerovo sritį. Buvo konfiskuota gausi jo biblioteka, rankraščiai, visas turtas. Į gimtąjį kraštą kunigui jau nebebuvo lemta grįžti - Kemerovo srities Marijinsko gyvenvietėje 1954 m. sausio 21 d. (tuoj po savo gimtadienio) F.Kemėšis mirė...
Tad štai koks tos knygos iliustracijos vieno iš herojų likimas. Kaip gerai, kad ir nuo F.Kemėšio atminimo jau nušluostomos užmaršties dulkės...

Vytautas BAGDONAS

© 2001 "XXI amžius"

 


A.Merkelio knygos "Juozas Tumas-Vaižgantas" iliustracija

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija