Palaimintaisiais paskelbti Slovakijos komunistinio režimo kankiniai

Dalyvaujant dešimtims tūkstančių maldininkų, Slovakijos prezidentui Rudolfui Šusteriui, popiežius Jonas Paulius II lapkričio 4 dieną Vatikane, Šv. Petro aikštėje, palaimintaisiais paskelbė du buvusio komunistų režimo kankinius - Slovakijos graikų apeigų katalikų vyskupą Pavelą Pėterį Gojdičių (1888-1960) ir kunigą Metodijų Dominyką Trčką (1886-1959).
Po Antrojo pasaulinio karo komunistų valdžia Čekoslovakijoje, kaip ir kitose Rytų Europos valstybėse, su Roma suvienytą graikų apeigų Katalikų (unitų) Bažnyčią buvo uždraudusi ir prievarta "grąžinusi" į stačiatikybę. Nors 1968 metais per Prahos pavasarį graikų apeigų katalikai Čekoslovakijoje buvo legalizuoti, tačiau visišką laisvę, kaip ir visa Bažnyčia, atgavo tik po komunizmo žlugimo 1989 metais. Draudimo laikotarpiu daugelis dvasininkų, kurie priešinosi ateistinio komunizmo politikai, buvo persekiojami ir kalinami. Abu naujieji Slovakijos palaimintieji buvo kankinami ir žuvo kalėjime.

* * *

Vyskupas P.Gojdičius gimė 1888 m. liepos 17 d. Rytų Slovakijos (tuomet Slovakija priklausė Habsburgų imperijai ir buvo valdoma Vengrijos) Ruske Peklanų vietovėje, graikų apeigų katalikų šeimoje. Po teologijos studijų Prešove ir Budapešte 1911 metais gavo kunigystės šventimus. Iš pradžių dirbo savo tėvo vadovaujamoje parapijoje netoli Lenkijos pasienio, o nuo 1912 metų - tikybos dėstytoju ir kapelionu Prešovo mokyklose (Prešovas yra Slovakijos graikų apeigų katalikų vyskupijos centras).
Po Pirmojo pasaulinio karo žlugo Habsburgų imperija ir susikūrė Čekoslovakijos respublika (nuo 1993 metų gyvuoja atskiros Čekijos ir Slovakijos valstybės). 1919 metais P.Gojdičius pradėjo dirbti Prešovo vyskupijos kancleriu. 1922-aisiais jis įstojo į bazilijonų vienuoliją, gavo vienuolišką Pavelo vardą. 1926 metais buvo paskirtas Prešovo vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, o 1927-aisiais Romoje buvo konsekruotas vyskupu. Po konsekracijos, naujajam ganytojui įteikdamas auksinį vyskupo kryžių, popiežius Pijus XI pranašiškai ištarė: "Tai tėra menkas simbolis didžiųjų kryžių, kuriuos Viešpats paskirs tau vykdant vyskupo tarnystę".
1948 metais po "demokratinių" rinkimų Čekoslovakijoje įsitvirtinę komunistai, Maskvos paveikti, pradėjo spausti graikų apeigų Katalikų Bažnyčią, kad ji susijungtų su Stačiatikių Bažnyčia, o tam Prešovo vyskupas griežtai pasipriešino. Tačiau 1950 metais daugiau kaip 300 tūkst. tikinčiųjų turinti Unitų Bažnyčia buvo likviduota, vyskupas P.Gojdičius suimtas, įkalintas, kankinamas fiziškai ir psichiškai. 1951 metų sausį jam ir kitiems dviem slovakų vyskupams (Janui Vojtasakui ir Michalui Buzalkai) komunistai surengė parodomąjį teismo procesą. Apkaltintas valstybės išdavimu ir šnipinėjimu, vyskupas P.Gojdičius buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jam paskirta 200 tūkstančių kronų bauda, visa jo nuosavybė konfiskuota ir iš jo atimtos pilietinės teisės.
1953 metais pritaikius amnestiją, vyskupo P.Gojdičiaus kalinimo laikas buvo sumažintas iki 25 metų, tačiau jis jau buvo nusilpęs ir ligotas. Vyskupas mirė kalėjime 1960 metais per savo 72-ąjį gimtadienį. Paskelbtoje ganytojo biografijoje nurodoma, jog kalėjime vyskupas P.Gojdičius "pasižymėjo ypatingu kuklumu, nuolankumu, meilės ir atleidimo dvasia". Po mirties jis buvo palaidotas kalėjimo kapinėse. 1968 metais Čekoslovakijoje pradėjus reformas (netrukus jos, pasitelkus sovietinius tankus, buvo užgniaužtos) ir iš dalies legalizavus Unitų Bažnyčią, kurios 350 kunigų buvo įkalinti, bet tik 10 proc. sutiko pereiti į stačiatikybę, vyskupo palaikai buvo ekshumuoti ir perlaidoti Prešovo graikų apeigų katalikų katedroje. 1990 metais palaikai buvo perkelti į katedros koplyčioje įrengtą sarkofagą, prie kurio meldėsi popiežius Jonas Paulius II, kai lankėsi Slovakijoje. Parodomojo proceso sprendimas buvo paskelbtas niekiniu, ir vyskupas P.Gojdičius visiškai reabilituotas. 1998 metais pradėta jo beatifikacijos byla.
Neseniai Bratislavos dienraštyje "Novy Den" paskelbtame straipsnyje Slovakijos žydų kultūros muziejaus direktorius Pavelas Mestanas aprašė ir kitus palaimintojo vyskupo P.Gojdičiaus nuopelnus. Sunkiais Antrojo pasaulinio karo metais, kai Slovakiją valdė nacių Vokietijai artimas režimas, vyskupas gynė ir slėpė žydus, išdavinėjo jiems netikrus krikšto liudijimus, kad taip apsaugotų nuo deportavimo ir galimos žūties nacių konclageriuose. 1945 metais, artėjant frontui, ganytojas rūpinosi nuo Raudonosios Armijos į Slovakiją pasitraukusiais Ukrainos graikų apeigų katalikais. Beatifikacijos iškilmėse popiežius Jonas Paulius II sakė, kad vyskupas P.Gojdičius nuėjo "ilgą kančių ir pažeminimų kalvariją, atvedusią jį į mirtį už tikėjimą į Kristų ir meilę Bažnyčiai..."

* * *

Panašus likimas ištiko ir kunigą redemptoristą M.Trčką. Jis gimė 1886 m. liepos 6 d. Frydlante, prie Ostravicos, Moravijos krašte, čekų lotynų apeigų katalikų šeimoje. Jis mokėsi tėvų redemptoristų išlaikomoje Červeneco gimnazijoje ir 1904 metais įstojo į šią vienuoliją. 1910 metais gavo lotynų apeigų kunigystės šventimus ir tarnavo Prahos, Pilzeno bei Brno parapijose.
Pirmojo pasaulinio karo metais subrendo M.Trčkos pasiryžimas gyventi vedamam slavų apaštalų Kirilo ir Metodijaus idealų ir darbuotis dėl visų slavų suvienijimo Katalikų Bažnyčioje. Kai buvo įkurta Čekoslovakija, jis perėjo į graikų apeigų Katalikų Bažnyčią ir nuo 1919 metų dirbo Rytų Slovakijoje tarp graikų apeigų katalikų. (Šie tikintieji drauge su Karpatų ukrainiečiais sudarė vieną etninę rutėnų grupę; pastaruoju metu jie save laiko slovakais.) Kunigas M.Trčka įkūrė graikų apeigų redemptoristų vienuoliškas bendruomenes Stropkove, Michalovcuose ir Sabinove. 1946 metais tapo naujai įsteigtos graikų apeigų redemptoristų viceprovincijos pirmuoju viceprovincijolu. Vyskupas P.Gojdičius kartą jį apibūdino kaip "Prešovo vyskupijos atramą".
Kai 1948 metais komunistai įsiviešpatavo Čekoslovakijoje, o 1950-aisiais buvo uždrausta graikų apeigų Katalikų Bažnyčia, prasidėjo ir kunigo M.Trčkos kančių kelias per kalėjimus į lagerius. Jis norėjo kaip nors pagelbėti kitiems persekiojamiems broliams redemptoristams, todėl, kaip teigė kartu su juo kalėję žmonės, palaimintasis M.Trčka stengėsi prisiimti visą kaltę. Komunistai jį apkaltino, kad jis platino represuoto vyskupo P.Gojdičiaus ganytojiškus laiškus ir per savo vienuolijos vyresniuosius Prahoje perdavė "slaptą" informaciją į Romą. Prokuroras tai įvertino kaip valstybės išdavimą ir šnipinėjimą. Be to, buvo valdžios sukurta istorija, kad kunigas M.Trčka neva rengėsi bėgti į užsienį su padirbtu pasu. 1952 metais tuometinis graikų apeigų redemptoristų vadovas buvo nuteistas 12 metų kalėti. Bausmę jis atliko griežčiausiomis sąlygomis žinomame Čekoslovakijos komunistų Leopoldovo kalėjime. Per 1958 metų Kalėdas kalėjimo prižiūrėtojas išgirdo, kaip kunigas kankinys M.Trčka gieda kalėdinę giesmę, o tai buvo draudžiama. Už tai jis buvo uždarytas į karcerį, kur susirgo plaučių uždegimu. Nors gydytojai rekomendavo, tačiau 73 metų redemptoristas į kalėjimo ligoninę nebuvo paguldytas. Liga paūmėjo, ir jis 1959 m. kovo 23 d. kalėjime mirė, ištaręs persekiotojams atleidimo žodžius. Buvo palaidotas kalėjimo kapinėse, nors giminės prašė atiduoti palaikus, nes norėjo jį palaidoti gimtajame Frydlante. 1968 metais per Prahos pavasarį redemptoristams buvo leista kunigo kankinio palaikus perkelti į Michalovcų vienuolyno kapines. Lapkričio 10 dieną palaimintojo kunigo M.Trčkos palaikai buvo iškilmingai palaidoti Michalovcų Šv. Dvasios bažnyčioje.
Beatifikacijos šv. Mišių homilijoje popiežius Jonas Paulius II sakė, kad palaimintasis kunigas M.Trčka "visą savo egzistenciją skyrė Evangelijos tarnystei ir savo brolių gelbėjimui iki didžiausios - savo gyvybės aukos" ir "patyręs didžiulių sunkumų ir ligą, jis mirė atleidęs savo persekiotojams". Slovakijos vyskupų konferencija savo pareiškime pažymėjo, jog abu naujieji palaimintieji pateikia vertingą pavyzdį šiems laikams, kai "menkinamos tiesos, teisingumo, meilės artimui ir ištikimybei vartybės". Dabartinis Prešovo graikų apeigų katalikų vyskupas Janas Hirka sakė, kad palaimintųjų paskelbimas yra kaip įvertinimas tų neišmatuojamų kančių, kurias išgyveno jo Bažnyčia komunizmo dešimtmečiais. "Daugelis mūsų kunigų ir tikinčiųjų patyrė panašų likimą kalėjimuose, kur savo kankinyste herojiškai liudijo tikėjimą", - pabrėžė vyskupas J.Hirka.
Iš viso jau beatifikuoti 32 komunistų režimo Rytų Europje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje kankiniai. Komunistų valdymo dešimtmečiais šioje pasaulio dalyje režimo buvo nužudyta 35-40 milijonų žmonių. Tarp krikščionių didžiausias netektis patyrė prieš 400 metų su Roma susivieniję graikų apeigų katalikai, kurių konfesiją komunistai siekė visiškai sunaikinti ne tik Slovakijoje, bet ir Ukrainoje, Rumunijoje ir kitose regiono šalyse.

Mindaugas BUIKA

© 2001 "XXI amžius"