Slovakijos arkivyskupas ragina atsiprašyti

Praėjo 30 metų, kai buvusio Čekoslovakijos komunistų režimo pastangomis buvo įkurtas "taikos kunigų" judėjimas, ir dabar Slovakijos visuomenė laukia oficialaus šio skausmingo Bažnyčios laikotarpio įvertinimo. Slovakų Košicės arkivyskupas Alojzas Tkačis mano, kad šalies Bažnyčiai reikia viešai atsiprašyti už jos dvasininkų dalyvavimą komunistų kontroliuotoje "Pacem in Terris" sąjungoje. Šis "taikos kunigų" judėjimas buvo įkurtas Čekoslovakijoje 1971 metų rudenį, kai vyko vadinamasis normalizacijos procesas po sovietų tankais užgniaužto 1968 metų Prahos pavasario. Normalizacija buvo suprantama kaip komunistų valdžios kontrolės Bažnyčiai sustiprinimas, pasinaudojant ir dalies dvasininkų bendradarbiavimu. Čekijos (Bohemijos ir Moravijos) katalikų vyskupai 1992 metais oficialiai atsiprašė už pragaištingą "taikos kunigų" elgesį, tačiau Slovakijos Bažnyčios vadovai tokio žingsnio kol kas nežengė.
Neseniai buvo išleista slovakų publicisto Jano Simeiko knyga "Kova už sąžinę", kurioje aprašomas 1980 metais įvykęs Bratislavos kunigų seminarijos studentų bado streikas protestuojant prieš reikalavimus įsitraukti į "Pacem in Terris" judėjimą. Joje cituojamas ir arkivyskupo A.Tkačio pasisakymas, kad Bažnyčia turi viešai įvertinti savo ano meto netinkamą elgesį, nors tada ją labai spaudė komunistų valdžia. "Reikia tiesiog pasakyti: mes prašome atleisti", - kalbėjo ganytojas. Jeigu Bažnyčia nepasiryš to padaryti, tai "yra abejotina, ar mes galėsime iš tikrųjų dvasiškai augti". Vėliau šį Košicės arkivyskupo pasisakymą atskirai paskelbė Slovakijos Bažnyčios spaudos tarnyba.
Apie prokomunistinio "Pacem in Terris" kunigų judėjimo įkūrimą 1971 metų rugpjūčio pabaigoje pranešė Čekoslovakijos kultūros ministerija, kuri tuomet administravo ir "kulto" reikalus. Organizacijos, kuri tikinčiųjų buvo laikoma Bažnyčios "penktąja kolona", pavadinimas pasiskolintas iš popiežiaus Jono XXIII 1963 metais išleistos socialinės enciklikos "Pacem in Terris" ("Taika žemėje").
Daugelyje Rytų Europos komunistų valdytų šalių buvo stengiamasi stiprinti dvasininkų bendradarbiavimą su tuometiniais režimais, prisidengus "taikos kunigų" sąjūdžiais. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiais ir Čekoslovakijoje egzistavo komunistų inicijuotas "katalikų sielovadininkų taikos judėjimas". Tačiau, prasidėjus Prahos pavasariui, režimui artima kunigų organizacija buvo panaikinta. Varšuvos sutarties bloko kariuomenei įsiveržus į Čekoslovakiją ir sustabdžius socializmo "su žmogiškuoju veidu" reformas, prasidėjo ir bažnytinių reikalų "normalizacija". Vėl buvo atkurtas "taikos kunigų" sąjūdis ir pavadintas "Pacem in Terris" vardu.
Ateistinis valstybės aparatas įvairiais būdais globojo šią organizaciją, papirkinėdamas jos narius ir kitokiais būdais jiems atsidėkodamas. "Taikos kunigams" buvo leidžiama išvykti į užsienį, jie buvo noriai priimami dėstyti į teologijos fakultetus. Vatikanas diplomatiniais sumetimais vengė tiesiogiai kištis į "taikos kunigų" parsidavėlišką veiklą. Tik 1982 metais Šventojo Sosto Kunigų kongregacija paskelbė dokumentą, kuriuo katalikų dvasininkams uždraudė dalyvauti "kai kuriose organizacijose ir judėjimuose, kurie siekia Bažnyčiai svetimų aiškiai politinių tikslų". Dokumente tų organizacijų pavadinimai nebuvo nurodyti.
Tuometinis Čekoslovakijos Katalikų Bažnyčios primas, Prahos arkivyskupas kardinolas Františekas Tomašekas savo laiške Vatikanui paprašė Kunigų kongregacijas patikslinti, kokius dvasininkams draudžiamus judėjimus ji turi omenyje. Tada Kunigų kongregacijai vadovavęs kardinolas Silvijus Odis savo atsakyme pabrėžtinai nurodė, kad tarp tų judėjimų yra "Pacem in Terris". Nuo to laiko kardinolas F.Tomašekas pradėjo drąsiai kritikuoti "taikos kunigų" judėjimą, kaip priešingą Šventojo Sosto direktyvoms. Tačiau komunistų valdžios palaikomas jis veikė toliau ir buvo panaikintas tik 1989 metais, jau žlugus visai komunizmo sistemai.

Kathpress

© 2001 "XXI amžius"