Būkite arti vienas kito

Lapkričio 21-ąją, Šv.Cecilijos dieną, Panevėžio kultūros rūmų Didžioji salė prisirinko pilnutėlė. Dar už laukujų durų stoviniavo pulkas žmonių. Tai tie, kuriems nebeužteko kvietimų, bet kurie norėjo savo dalyvavimu pagerbti vyskupą Juozą Preikšą jo 75 metų jubiliejaus ir kunigystės 50-mečio proga.
Scenoje skambėjo jauni balsai. Lietuvių ir geriausių užsienio kompozitorių kūrinius atliko Kauno sakralinės muzikos mokyklos chorai "Pastoralė" (meno vadovė ir dirigentė Nijolė Jautakienė), "Giesmė" (meno vadovė ir dirigentė Salvinija Jautakaitė). Solo dainavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Rita Preikšaitė ir Laimonas Pautienius; dvasingus tekstus skaitė Kauno dramos teatro aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas.
Kauno menininkai atvyko neatsitiktinai. Kaunas griškabūdiečių Preikšų šeimai buvo artimas miestas, čia Juozas mokėsi kunigų seminarijoje, čia klebonavo Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, vėliau, įgijęs mokslo laipsnį, dėstė Kauno kunigų seminarijoje. Kaip sakė vysk. J.Preikšas, Kaunas yra pats mieliausias miestas, čia prabėgo dvidešimt šešeri gyvenimo metai, čia gyvena brolių ir sesers šeimos, čia dar galima sutikti jaunystės draugų.

Pasveikinti vyskupijos ganytojo į Panevėžį suvažiavo Lietuvos vyskupai

Popiežius apgailestavo dėl misionierių klaidų Kinijoje

Tam tikro politinio atgarsio sulaukė popiežiaus Jono Pauliaus II pareiškimas, kuriuo kviečiama normalizuoti prieš 50 metų nutrūkusius Vatikano ir komunistų valdomos Kinijos Liaudies Respublikos santykius. Atsiprašydamas už misionierių Kinijoje padarytas klaidas kolonializmo istoriniu periodu, Šventasis Tėvas nurodė, kad Kinijos Liaudies Respublikos ir Šventojo Sosto santykių normalizavimas neabejotinai turėtų teigiamą poveikį žmonijos pažangai.
Šios Popiežiaus mintys buvo išsakytos laiške spalio 24-25 dienomis Romoje vykusio tarptautinio kongreso "Mateo Ričis: už dialogą tarp Kinijos ir Vakarų" dalyviams. Susitikimą, skirtą paminėti žymaus jėzuitų misionieriaus Mateo Ričio (1552-1610) atvykimo į Kinijos sostinę 400-osioms metinėms, surengė Romos jėzuitų Grigaliaus universitetas, bendradarbiaujant su Milane veikiančiu Italijos kinų studijų institutu. Tarp aktyvių renginio organizatorių buvo Romos kurijos kardinolas Rožeras Ečegerajus ir žymus Italijos politikas senatorius Džiulijus Andreotis. Šiek tiek anksčiau, spalio 14-17 dienomis, panašus kongresas apie M.Ričio darbus Kinijoje ir jų reikšmę vyko Pekine.

Kinijos pogrindžio katalikai meldžiasi privačiuose namuose

Tautos patriarchas amžininkų akimis

Minint dr. Jono Basanavičiaus gimimo 150-ąsias metines

1928 m. lapkričio 23 d., Lietuvos kariuomenės atsikūrimo sukaktuvėse, Kauno karo muziejaus sodelyje buvo atidengtas lietuvių tautos patriarcho, jos gyvasties žadintojo, aušrininko, Vasario 16-osios Akto signataro dr. Jono Basanavičiaus paminklas. Jį pašventinęs kitas iškilusis tautos sūnus ir dainius Maironis sakė: "Šis paminklas sako, jog yra ant žemės teisybė. Kada Dr. Basanavičius stojo kovon prieš carų norą surusint šalį, kada tautybės ugnelė liepsnojo tik po šiaudine pastoge, tai buvo kova be vilties, diena be rytojaus, paskutinis skęstančio riksmas. Vienok kova buvo laimėta ir pasiekta tai, ko prieš 40 metų negalima buvo nė svajonėse tikėtis.
It Gedimino milžinai mūsų kariuomenė stojo kovon ir užbaigė darbą dėl Nepriklausomybės. Šitas paminklas pastatytas ne vien Basanavičiui, bet ir tai teisybei, už kurią kiti kariavo. Vienok istoriškoji teisybė dar nepilna: nėra mūsų tarpe daktaro Basanavičiaus. Jis, kaip tautos vadas, stovi ten, kur mūsų troškimai, kur Gedimino ir Vytauto kapai, kur mūsų senoji teisybė. Vienok ateis laikas, kada viršų ims teisybė. Tada sakysim: "Teisingas yra Dievas!"

Aušrininkai 40 metų "Aušros" sukaktuvėse 1923 metais. Stovi: P.Matulionis, J.Bulota, V.Palukaitis. Sėdi: prelatas K.Prapuolenis, J.Jablonskis, J.Basanavičius, prelatas A.Jakštas-Dambrauskas. Šioje nuotraukoje nėra dar vieno iškilaus aušrininko - Petro Vileišio

Nutylėjimai - dezinformacijos rūšis

Kariuomenės dienos proga Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko muziejuje Jonavos rajono muziejus surengė Lietuvos kariuomenės istorijos parodą. Muziejaus direktorės pranešime, skirtame kariuomenės istorijai nušviesti, paminėjo praėjusio amžiaus Nepriklausomybės kovas, pirmąjį Krašto apsaugos ministrą prof.A.Voldemarą, pirmąjį kariuomenės vadą gen.S.Žukauską, dar vieną kitą detalę ar pavardę, užsiminė apie 1940 metų įvykius. Neminėdama pavardžių priminė, kad karininkai buvo suiminėjami, kalinami, sušaudomi. Ir istorija pasibaigė be… pabaigos. Stenduose eksponuojamos trylikos generolų nuotraukos, paskutinioji - gen.V.Vitkausko.
Deja, tai tik dalis Lietuvos kariuomenės istorijos. Kodėl buvo pamirštas generolas M.Pečiulionis, vienintelis iš Lietuvos generaliteto dalyvavęs ginkluotame pasipriešinime? 1941 metų Birželio tautos sukilime dalyvavo daug karininkų ir kareivių. Apie juos - nieko!

Spaudos rėmimo fondo klystkeliai

(Pabaiga. Pradžia Nr.88)

Kokius pagrindinius piktnaudžiavimo faktus pastebėjome vadinamojo spaudos rėmimo fondo nuo 1996 metų pabaigos rengiamuose "konkursuose"? Jau minėjome, kad pirmiausia piktnaudžiavimai reiškėsi į fondo valdybą suplaukusių redaktorių "apsukrumu" pasiskirti savo leidiniams dideles sumas. Taip jie dalijosi valstybės iždo pinigus beveik be jokių kliūčių. Po trijų metų (įsiurbę atitinkamas trejas "dozes" pinigų) kažkokių galingų jėgų įveikti kai kurie redaktoriai buvo priversti pasitraukti iš fondo valdybos narių (kitaip jie nebūtų gavę "nė cento"). Tačiau, aišku, pasigrobtų pinigų jie negrąžino, nes niekas nepareikalavo grąžinti, nors jų dalijimo būdas ir buvo pripažintas neteisėtu. Iš fondo valdybos išėjusius redaktorius pakeitė jų draugai - "kūrybinių organizacijų" atstovai, kurie nepagailėdavo lėšų savo buvusiems bičiuliams ir, žinoma, savo leidiniams sočiai pamaitinti.

Laivas be burių ir kompaso

Dabartinės Lietuvos valdžios nesusigaudymas situacijoje, keisti ministrų veiksmai, priimant ir atšaukiant potvarkius, darosi sunkiai suprantami ne tik opozicijai. O ką jau kalbėti apie Seimą ir jo Pirmininką, kuris Seimo kontrolę jau perleido savo koalicijos "partneriui", vadinamajam socialdemokratui Č.Juršėnui. Nesėdi sudėjęs rankų ir kitas socdemas V.Andriukaitis, kuris net Londono arbitražiniame teisme, nagrinėjančiame "Williams International" ir firmos, stačiusios Būtingės terminalą, nesutarimus, užsipuolė amerikiečių kompaniją "Williams", esą "pavogusią Lietuvos naftos ūkį". Taigi dar prieš rinkimus žadėjęs iki paskutiniojo kraujo lašo kautis su "plėšrūnais amerikonais", darbo žmonių gynėju besivadinantis seimūnas savo pažadą nuosekliai vykdo.

Čekijos kunigui bylą dėl komunistų "įžeidimo" nutraukė prezidentas

Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas įsakė nutraukti labai prieštaringą teismo bylą, iškeltą katalikų kunigui, neva įžeidusiam komunistus. Pietų Moravijos kaimiškosios Rakvicės parapijos klebonas kun. Vojtechas Protivinskis, prieš metus vykusiuose papildomuose rinkimuose į senatą Breclavo rinkimų apygardoje, kuriai priklauso jo parapija, buvo viešai paraginęs nebalsuoti už komunistų kandidatą. Dėl to kunigą ši partija padavė į teismą.
Čekijos (Bohemijos ir Moravijos) komunistų partija (KSCM), diktatoriškais metodais valdžiusi šalį daugiau kaip keturiasdešimt metų (1948-1989), yra viena iš nedaugelio pokomunistinėje Rytų Europoje, kuri ir po 1989-ųjų politinių permainų net nepakeitė savo pavadinimo, patvirtindama nepertraukiamą politinę tradiciją. Tačiau dabar, apsimesdama didžiausia "liaudies gynėja", ši partija įžiūrėjo rimtą grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, kai jaunas, 32 metų kunigas V.Protivinskis savo parapijos laikraštyje ir per vietinį radiją kreipėsi į rinkėjus, perspėdamas dėl stiprėjančios komunistų įtakos.