Atnaujintas 2001 m. gruodžio 5 d.
Nr.91
(1000)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Kultūra
Žvilgsnis
Mums rašo
Literatūra
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Ar išmoktos istorijos pamokos?

Neseniai buvo paminėtas Baltijos Asamblėjos įkūrimo dešimtmetis. Atkūrus Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, siekiant glaudesnio šalių bendradarbiavimo, vienijant trijų valstybių parlamentus sprendžiant bendras problemas ir buvo įsteigta Baltijos Asamblėja. Ar tai pavyko padaryti per praėjusį dešimtmetį, sunku pasakyti. Tačiau, sprendžiant iš faktų, nors reguliariai vyksta Baltijos Asamblėjos posėdžiai Vilniuje, Rygoje ir Taline, į parlamentarų rekomendacijas Vyriausybėms mažai kreipiamas dėmesys. Ta proga vertėtų prisiminti Baltijos valstybių prieškario istoriją ir Pabaltijo santarvės kūrimo istoriją.
Šios santarvės idėja sklandė dar neatkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybės. Apie ją buvo prabilta 1917 metais, kai aušrininkas dr.J.Šliūpas siūlė įsteigti pirmiausia Lietuvos ir Latvijos sąjungą. Tais pačiais metais filosofas Stasys Šalkauskis, atkreipdamas dėmesį į pavojingą Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių geografinę ir politinę padėtį, kaip vienintelę ir idealią išeitį siūlė visą baltų regioną tarp Baltijos ir Skandinavijos tautų suvienyti į politinę sąjungą. S.Šalkauskis teisingai numatė, kad tokia politinė sąjunga atstatytų politinę pusiausvyrą tarp Vokietijos ir Rusijos. Oskaras Milašius, Lietuvos atstovas Prancūzijoje, nuo 1919 metų labai aktyviai kėlė idėją, kad Lietuva, Latvija ir Estija organizuotų Pabaltijo sąjungą, kaip būtiną veiksnį Rytų Europos pusiausvyrai ir stabilizavimui.

Oskaras Milašius, vienas iš Baltijos šalių santarvės iniciatorių


Kokias vėliavas neša "Vėliavnešiai"

Ukmergės miesto centre stovi didingas paminklas su užrašu "Lituania Restituta". Jis iškilo Ukmergėje prieš karą, minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimties metų sukaktį. Sovietmečiu laisvos ir nepriklausomos šalies simbolis buvo sugriautas ir čia pat, miesto sode, užkastas. Toje vietoje, kur stovėjo paminklas "Lituania Restituta", atsirado kitas, vaizduojantis kelis vėliavas nešančius vyriškius.
"Vėliavnešių" skulptūra simbolizavo Ukmergėje ne ką kitą, o revoliucinę šio krašto praeitį, komunistinių idėjų įgyvendinimą. Juk sovietmečiu tokiu "revoliucijos lopšiu" Ukmergė ir buvo laikoma. Kad tai suprastume, tereikia pasklaidyti 1976 metais išleistą ukmergiškio žurnalisto Julijono Petronio gausiai nuotraukomis iliustruotą knygelę "Ukmergė" (Vilnius, "Mintis" 71 p.).

Sovietinių "Vėliavnešių" skulptūra sėkmingai "prisitaikė " Ukmergėje ir dabar, Lietuvai atkūrus laisvę ir nepriklausomybę


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija