Kokias vėliavas neša "Vėliavnešiai"
Ukmergės miesto centre stovi didingas
paminklas su užrašu "Lituania Restituta". Jis iškilo
Ukmergėje prieš karą, minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimties
metų sukaktį. Sovietmečiu laisvos ir nepriklausomos šalies simbolis
buvo sugriautas ir čia pat, miesto sode, užkastas. Toje vietoje,
kur stovėjo paminklas "Lituania Restituta", atsirado
kitas, vaizduojantis kelis vėliavas nešančius vyriškius.
"Vėliavnešių" skulptūra simbolizavo Ukmergėje ne ką
kitą, o revoliucinę šio krašto praeitį, komunistinių idėjų įgyvendinimą.
Juk sovietmečiu tokiu "revoliucijos lopšiu" Ukmergė
ir buvo laikoma. Kad tai suprastume, tereikia pasklaidyti 1976
metais išleistą ukmergiškio žurnalisto Julijono Petronio gausiai
nuotraukomis iliustruotą knygelę "Ukmergė" (Vilnius,
"Mintis" 71 p.).
Šiame rašinyje visiškai nesinori smerkti knygelės autoriaus, kad
pažintinio pobūdžio leidinys tiesiog persmelktas komunistine ideologija.
Sovietmečiu kitaip būti negalėjo, kitaip rašantys ir mąstantys
negalėjo nei dirbti spaudoje, nei leisti knygeles. Tačiau noriu
atkreipti dėmesį į tai, kad apie miesto centre stovėjusį Nepriklausomybei
skirtą paminklą, jo išniekinimą toje knygelėje neradau nė žodžio.
Užtai kaip smulkiai aprašyti ukmergiškių "kovotojų už šviesią
komunistinę ateitį" portretai, įvairūs įvykiai, faktai! ...1901
metais per Ukmergę buvo gabenama iš Kauno į Vilnių lenininė "Iskra",
netgi tam "reikšmingam" įvykiui atminti pastatytas paminklinis
akmuo. Ukmergiškis Juozas Vareikis dalyvauja Didžiosios Spalio
socialistinės revoliucijos įvykiuose, tampa Simbirsko (dabar Uljanovskas)
apygardos kariniu komisaru... Žemaitkiemietis Kazys Šlaitas, pasirašinėjęs
Artūro Regračio pseudonimu, rašė kovingus eilėraščius, savo gyvenimą
susiejo su revoliucijos skelbimu gimtinėje... Gedimino gatvės
46-ajame name 1918 metais rinkdavosi Ukmergės komunistai, 1919-aisiais
čia buvo įsikūręs miesto revoliucinis komitetas... Viename iš
namų buvo apsistojęs iš baltalenkių užimto Vilniaus pasitraukęs
Lietuvos laikinosios revoliucinės darbinininkų ir valstiečių vyriausybės
vadovas V.Kapsukas... Ir taip toliau, ir panašiai. Pavardės, įvykiai,
faktai, nuotraukos su paminklinėmis lentomis ant pastatų, paminklais.
Prasidėjus Atgimimui, nebeliko tų paminklinių lentų, nebeliko
Ukmergėje Tarybų aikštės, Vlado Žvirblio, Artūro Regračio, Iciko
Meskupo-Adomo, Lenino ir kitokių gatvių. Jos buvo pavadintos kitaip,
vardais, susijusiais su Lietuvos istorine praeitimi, kova už laisvę
ir Nepriklausomybę... Vėl savo vietoje atsirado ir paminklas "Lituania
Restituta", po restauracijos jis vėl tapo Ukmergės simboliu.
Ir tai jau nieko negali stebinti, nes į gyvenimą grįžta tiesa,
atkuriami kažkada piktavalių okupantų ir jų sėbrų išniekinti brangūs
tautos simboliai.
Keista tai, kad Ukmergėje surado sau vietą ir sovietinė skulptūra
"Vėliavnešiai". Iš miesto centro ji buvo iškelta šiek
tiek tolėliau ir atsidūrė skverelyje, Kauno bei Deltuvos gatvių
sankryžoje, Kauno link važiuojantys žmonės tą skulptūrą gali matyti.
Tas skveras komunalininkų rūpestingai tvarkomas, prižiūrimas,
"Vėliavnešiai" skęsta gėlėse. Tiesa, retkarčiais koks
nors vaikėzas ant skulptūros kreida užrašo kokį nors negražų žodį,
bet visa tai tuoj pat nuvaloma.
Ne kartą Ukmergėje buvo užvirusios aistros dėl šio paminklo, bet
jos greitai išblėsdavo ir viskas likdavo taip, kaip buvę. O blaiviai
mąstantys piliečiai, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, Sąjūdžio
aktyvistai, kurie gerai prisimena Nepriklausomybės paminklo išniekinimą
ir jo vietoje atsiradusius "Vėliavnešius", piktinasi,
kad sovietmečiu propagavusi revoliucines idėjas skulptūra ir laisvoje
bei nepriklausomoje Lietuvoje yra pagerbiama.
Rajonui vadovauja jau nebe pirmas meras. Konservatorius Sigitą
Čirbą, Antaną Dambrauską, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
atstovą Vytautą Grušauską pakeitė Valstiečių partijos atstovė
Janina Akstinavičienė. Pasikeitė per Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį
kelios rajono tarybos. Ir visiems tie "Vėliavnešiai"
patinka, nebado akių. Negana to, dar iš valdinininkų lūpų pasigirsta
žodžiai, kad visais laikais, esant bet kokiai politinei situacijai
ir santvarkai, vėliavnešiai buvo reikalingi. Esą toje skulptūroje
matyti, kad vyrai neša vėliavas, betgi neaišku kokias, gal tai
netgi... Trispalvės vėliavos (?!). Juokas ima iš panašių postringavimų,
labai jau būta ukmergiškių apdairių, nuovokių, kad jie sovietmečiu
užsakė skulptūrą su vėliavnešiais, nešančiais ne raudoną komunistinę,
o Trispalvę - Nepriklausomos Lietuvos simbolį!
Aišku, niekas tokiais aiškinimais netiki ir netikės. Yra taip,
kaip yra, reikia nebijoti pripažinti tiesą. Jeigu jau daugeliui
ukmergiškių šis kūrinys yra toks brangus ir jo nesiruošiama iškelti
kur nors į nuošalią vietą (pavyzdžiui, už kraštotyros muziejaus
ar kitur), bent jau reikėtų paruošti atitinkamą užrašą ir paaiškinti,
kas tai per paminklas, kas autorius, kur toji skulptūra anksčiau
stovėjusi ir t.t. Juk jaunajai kartai tai visiškai neaišku, jaunuoliai
iš tiesų gali pamanyti, kad tai kokie nors Sąjūdžio aktyvistai
mitinge nešioja Trispalves ir kad šis paminklas - labai reikšmingas.
Tebūnie tiesa apie tai, kokias vėliavas iš tikrųjų neša ukmergiškiai
"Vėliavnešiai".
Vytautas BAGDONAS
Ukmergė
© 2001 "XXI amžius"
