Atnaujintas 2001 m. gruodžio 12 d.
Nr.93
(1002)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Atmintis
Literatūra
Kryžkelės
Likimai
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis
Paskutinis puslapis


ARCHYVAI

2001 metai

Yra taip, kaip yra

Galima neperdedant pasakyti, jog prasidėjo totalus puolimas prieš amerikiečių kompaniją "Williams International". To ir buvo galima tikėtis, nes ne vienas vadinamųjų socialdemokratų lyderis dar prieš Seimo rinkimus įteiginėjo, jog kausis iki paskutinio kraujo lašo už "niekdarių amerikonų" išvarymą.
Ir štai Seimo Ekonomikos komitetas, kuriame susispietė daugiausia gazpromininkų ir lukoilininkų, priėmė "nepriklausančio" jokiai frakcijai J.Veselkos pateiktas įstatymo dėl "Mažeikių naftos" privatizavimo pataisas. Ekonomikos komitetas paragino Vyriausybę apsvarstyti galimybę nutraukti sutartį su "Mažeikių naftos" įmonę valdančia JAV bendrove "Williams International" bei galimus tokio žingsnio ekonominius bei teisinius padarinius. Čia Vyriausybė galėtų ir nesivarginti aiškindamasi tuos padarinius. Akivaizdu, kad išvyta "Williams" taip šio dalyko nepaliks ir prisiteis iš valstybės ne šimtus milijonų, o milijardus. Ir juos, aišku, sumokės ne amerikiečių vijikai, bet mokesčių mokėtojai. Stebina ir tai, kad ne tik Ekonomikos komiteto nariai, aiškiai susiję su įvairiomis finansinėmis Lietuvos ir Rusijos grupuotėmis, reikalauja išvaryti "Williams". Ne tik buvęs Vilniaus universiteto rektorius, bet ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas, nepaisydamas jokių tokio veiksmo padarinių, reikalauja nutraukti sutartį su "Williams". (Padariniai būtų ne tik ekonominiai, bet ir politiniai. Vilniuje viešėjęs žinomas JAV politikas Stroubas Talbotas pokalbyje su prezidentu V.Adamkumi dar kartą nedviprasmiškai patvirtino, jog amerikiečiai labai neigiamai žiūri į tas valstybes, kurios išstumia JAV investuotojus.) Seimo nariui, turinčiam profesoriaus titulą, taip kalbėti nederėtų. Tai galėtų būti tik gatvės rėksnio kalba.

Nesuprantama, kodėl dėltokių savo partiečių pareiškimų tyli jų viršininkas - Premjeras. Todėl nereikia pykti ant opozicijos, pagrįstai nerimaujančios, kad ir Premjeras pritaria tokiai pozicijai. Nors, kitą vertus, pritaria ar nepritaria, bet aišku, kad "paradui" vadovauja ne Vyriausybės vadovas, o vietiniai nuvorišai. O iš tikrųjų - Rusijos "Gazprom" koncernas. Tą akivaizdžiai parodo "Gazprom" ir Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos sprendimas sukurti "bendrą" įmonę"Dujotekaną". Kitaip tariant - "Gazprom" padalinį Lietuvoje. Ir visai nesvarbu, kad Vyriausybė oficialiai dar nepatvirtino visų dokumentų dėl "Lietuvos dujų" privatizavimo. Kam smulkintis. Juk "Gazprom" vadai Maskvoje puikiai žino, kad Premjeras pritars viskam, ką sumanys oligarchai. Apie tai aiškiai pasakė Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos spaudos atstovas. Esą ir Vyriausybė, ir vadinamieji socialdemokratai pageidauja, kad "Lietuvos dujos" atitektų "Gazprom". O kaip tada su monopoliu? Juk visais balsais šaukiama, kad "Telekomas" - monopolistas.
Na, o "Gazprom" pradėjo kalti geležį kol karšta. Jau paskelbta, jog tiekiamų į Lietuvą dujų kaina didinama keturiais doleriais. Tiesa, ūkio ministras sakė, jog vartotojams dėl to dujos neturėtų brangti. Nereikia sekti pasakėlių. Juk paskaičiuokime, kiek "Lietuvos dujų" valdininkai nulupa iš savų: mokėdami Rusijai po 80 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų (t.y. 32 ct), iš gyventojų ir kitų dujų vartotojų nulupa iki 70 ct už kubinį metrą. Nereikėtų piktintis kai kuriais valdininkais, sudarant įspūdį, jog Premjeras naktimis užmigti negali besirūpindamas žmonių reikalais.
Antai šiomis dienomis Premjeras svaidė žaibus dėl nepatenkinamo Farmacijos departamento vadovo G.Viskaičio darbo. Nesvarbu, kad ir Tarnybinės etikos komisija dėl departamento direktoriaus paskelbė savo išvadas, jog jis, dirbdamas valstybės tarnyboje, jau nebe pirmą kartą supainiojo privačius ir viešuosius interesus. Dar pernai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija svarstė šio aukšto pareigūno elgesį, kai jis už Slovėnijos farmacijos bendrovės pinigus smagiai atostogavo egzotiškoje Kenijoje. G.Viskaičiui teko pasiaiškinti ir dėl konkurso, kurio nugalėtojas gavo teisę tiekti vaistus kaimo vietovėms. Matyt, nereikia aiškinti, jog konkursą laimėjo Farmacijos departamento direktoriaus žmona... Tad kas iš to, kad Premjeras patriukšmavo? Žmonės, susiję sų farmacija ir vaistais, labai galingi. Netgi galingesni už kai kuriuos oligarchus, kojomis atidarinėjančius ministrų kabinetų duris. O sveikatos apsaugos ministras R. Dobrovolskis, užstodamas savo pavaldinį, netgi pareiškė, jog reikia "patikslinti" Vyriausiosios tarnybinės etikos sprendimą.

Ką jau čia bekalbėti apie nepaskandinamuosius. Jų visur pilna. Netgi Č.Juršėnas, ne taip seniai save vadinęs dideliu demokratu, čia pat patikslino esąs kartu ir demokratijos auka. Galėjo ir paaiškinti, kuo gi tas aukojimasis demokratijai pasireiškia. O kiti, atsidūrę valdžioje, džiaugiasi tapę tos demokratijos "aukomis". Juk gali daryti, ką tik užsigeidžia.

Pastaruoju metu, atsinaujinus puolimui prieš "Williams", pastebimai atkuto ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo priešininkai. Toną tam irgi davė pats Premjeras. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas, buvęs energetikos ministras S.Kutas be užuolankų pareiškė, jog šiuo metu nėra jokių techninių priežasčių 2004 metais uždaryti pirmąjį, o 2009-aisiais - antrąjį AE bloką. O kaip tada su priimtais įsipareigojimais? Juk pats S.Kutas pripažino: nesilaikydama pažadų Lietuva pati sau paskelbtų nuosprendį, pelnytų nepatikimos valstybės reputaciją. Pasak S.Kuto, Lietuva tapo neigiamos visuotinės opinijos auka dėl nesaugių sovietinių reaktorių. Galima priminti, jog dar 1992 metais Didžiojo septyneto valstybių vadovai paskelbė principinę nuostatą, jog visi Sovietų Sąjungos laikais projektuoti ir gaminti branduoliniai reaktoriai yra labai nepatikimi ir juos būtina uždaryti. Ši nuostata nepakito iki šiol.
Iš tiesų darosi keista, kai, vos pasikeitus valdžiai, imamasi ne tik susodinti į šiltas ir patogias vietas savus, vargu ar turinčius kompetencijos, žmones, bet ir net revizuoti valstybės įsipareigojimus bei pažadus. Blogiausia, kad tas masinis kadrų keitimas paliečia ir teisėsaugos institucijas, pirmiausia - Generalinę prokuratūrą. Todėl nereikia stebėtis, kad teisėtumas ir vadovavimasis įstatymais teisėsaugininkų darbe itin dažnai tampa antrailiu dalyku.
Ir bene ryškiausias įstatymų nesilaikymo pavyzdys yra 2002 metų biudžeto formavimas. Praėjusį ketvirtadienį biudžeto projektui buvo pritarta. Tačiau Prezidentas Seimo Pirmininkui parašė gana griežtą laišką, kuriame priminė, jog būtina laikytis galiojančio įstatymo dėl procentinio lėšų skyrimo žemės ūkiui, švietimui ir sveikatos apsaugai. Antraip biudžeto įstatymo Prezidentas žada nepasirašyti. Jeigu taip atsitiktų, tai būtų galima vertinti kaip Prezidento nepasitikėjimą kairiųjų valdžia. Dabar, aišku, įstatymo laikytis privalu, tačiau kaip tai padaryti, jeigu pinigų nėra ir, atrodo, nebus. O dalinti tuos procentus popieriuje - tuščias užsiėmimas. Todėl, matyt, neatsitiktinai Seimo Pirmininkui išsprūdo humoristų tuoj pasigriebtas pasakymas, jog laikytis reikia tik tų įstatymų, kurių buvo laikomasi ir anksčiau. Kadangi Biudžeto įstatymo niekas niekada tvarkingai nesilaikė, nesilaikyti jo galima ir toliau. Bent jau teisininkui nederėtų taip kalbėti! Tačiau ką padarysi. Yra taip, kaip yra.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija