Tūkstantojo numerio šventė

Gruodžio 7 dieną Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje įvyko Gyvojo žodžio almanacho "Ąžuolynas" surengtas "XXI amžiaus" laikraščio redakcijos susitikimas su skaitytojais tūkstantojo numerio išleidimo proga.
Vakarą malda pradėjo ilgametis laikraščio skaitytojas ir uolus platintojas Zarasų dekanas Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kan. Vytautas Kapočius.
"XXI amžiaus" laikraščio vyriausiasis redaktorius Edvardas Šiugžda apžvelgė leidinio nueitą kelią nuo mažučio keturių puslapių laikraščio iki dabartinio šešiolikos-dvidešimties puslapių krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės leidinio. Redaktorius sakė, jog tai - atkaklaus ir įtempto redakcijos kolektyvo darbo vaisius. Nepaisant daugybės finansinių ir kitokių sunkumų bei kliūčių laikraštis reguliariai pasiekia atokiausių Lietuvos kampelių skaitytojus. Jo tematika tampa vis įvairesnė, po Naujųjų metų ketinamas leisti labai įdomus ir aktualus trečiadienio numerio priedas.

"XXI amžiaus" tūkstantojo numerio minėjime kalba Algirdas Patackas (kairėje). Sėdi: renginio vedėja Daina Kazlauskienė, redaktorius Edvardas Šiugžda ir kan. Vytautas Kapočius

Nobelio Taikos premija

Kasmet gruodžio 10-ąją Norvegijos sostinėje Osle įteikiama tų metų Nobelio Taikos premija. Šiemet šį aukštą tarptautinį apdovanojimą gavo Jungtinių Tautų Organizacija ir jos generalinis sekretorius Kofi Ananas (Kofi Annan). Apdovanojimo ceremonijoje, vykusioje Oslo Rotušėje gruodžio 10-ąją, svečio teisėmis dalyvavo ir "XXI amžiaus" redakcijos darbuotoja, leidyklos "Naujasis amžius" direktorė Livija ŠIUGŽDIENĖ. Ji atsakė į kelis klausimus apie šį tarptautinį įvykį.

Kuo pasižymi šiemetinė Nobelio Taikos premija?

Šį pirmadienį, gruodžio 10-ąją, Nobelio Taikos premija įvertintas K.Ananas buvo šimtasis, kuriam įteiktas šis garbingas apdovanojimas - tiek metų praėjo nuo to laiko, kai buvo įteikta pirmoji Nobelio Taikos premija (nuo 1901 metų). Todėl į šias jubiliejines iškilmes buvo pakviesti visi gyvi Nobelio Taikos premijos laureatai. Iš viso jų atvyko apie trisdešimt. Nebuvo tik palestiniečių prezidento Jasiro Arafato ir Izraelio užsienio reikalų ministro Šimono Pereso. Jie yra gavę 1994 metų Nobelio Taikos premiją kartu su jau nužudytu Izraelio premjeru Icchaku Rabinu.

Norvegijos karalius Haraldas ir JTO generalinis sekretorius Kofi Ananas

Atgimusi iš naujo

Lapkričio 25 dieną įvyko seniausios Klaipėdoje Kristaus Karaliaus bažnyčios konsekracijos iškilmės, prasidėjusios gražia šeštadienio vakaro Vigilija. O visą savaitę, vedusią į konsekracijos dieną, vyko brolio Gedimino Numgaudžio, OFM, evangelizacijos savaitė, gaiviu vėjo sūkuriu pakylėjusi gyvojo tikėjimo dvasią.
Beveik visus metus intensyviai vyko esminiai bažnyčios restauravimo darbai, kuriems lėšas aukojo daugelis.
Sena bažnyčios istorija. 1865 metais ją pastatė irvingerių-apaštalų bendruomenė (bendruomenę subūrė 1852-aisiais iš Berlyno atvykęs irvingerių apaštalas H. Deventer). 1945 metais ji tapo Romos katalikų bažnyčia, jai suteiktas Kristaus Karaliaus titulas. 1997-aisiais bažnyčia dalinai rekonstruota - pristatyta apsida ir zakristija. O šiemet atlikta esminė bažnyčios restauracija, kurios projekto autorius - architektas Saulius Manomaitis.
Nuo pokario Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vienintelė Klaipėdoje iki 1988-ųjų, kai Klaipėdos tikintiesiems buvo grąžinta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia (sovietmečiu paversta filharmonija).

Šv. Mišių koncelebracijoje. Iš kairės: Klaipėdos dekanas mons. Jonas Gedvila, Telšių vyskupai Jonas Kauneckas ir Antanas Vaičius, mons. Wilhelm Heninger, kan. Bernardas Talaišis, Gargždų klebonas kan. Jonas Paulauskas

Globalizmo viražai

Pokalbis su publicistu ir žurnalistu Viliumi Bražėnu

Vilius BRAŽĖNAS - žymus lietuvių išeivijos Amerikoje publicistas, ilgametis žurnalistas, tarptautininkas, išleidęs dvi politologines knygas "Sąmokslas prieš žmoniją" ir "Nauja pasaulio santvarka?", antikomunistine bei tautų laisvės tematika apie tūkstantį kartų kalbėjęs amerikiečių ir lietuvių auditorijose. Skaitydamas paskaitas amerikiečiams, du kartus apkeliavęs Ameriką. V.Bražėno dėka apie Baltijos šalių laisvės kovą išgirdo milijonai amerikiečių. Jis rūpinasi kiekvienu Lietuvos žingsniu pasaulyje ir nelieka abejingas tam, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Rugsėjį-spalį lankęsis Lietuvoje, dabar jis vėl atvyko į Lietuvą, kad galėtų dalyvauti gruodžio 15-ąją Kaune vyksiančioje konferencijoje apie globalizaciją.

Pastaruoju metu žodis "globalizacija" tampa vis populiaresnis žiniasklaidoje. Anksčiau šito žodžio lyg ir nebuvo.

Įsidėmėtina, kad aš pats dar prieš trejus metus praleidau bibliotekoje nemažai laiko, peržiūrėdamas naujausias enciklopedijas ir net didžiausią anglų kalbos žodyną, ieškodamas žodžio "globalizacija". Nieko panašaus negalėjau rasti.
Viešumon tą klausimą pirmieji iškėlė dešinieji, jau prieš daugelį metų sakydami, kad yra agresyvių internacionalistų, kurie bando sukurti vieną pasaulio vyriausybę arba naują pasaulio santvarką. Dešiniųjų spaudoje apie tai buvo plačiai rašyta. Kairieji, liberalai ir valdančiosios klasės spauda apie tai tylėjo. Po Persijos karo prieš Iraką spaudoje pasirodė tokia antis, kad prezidentas D.Bušas (vyresnysis) su savo patarėju, plaukiodami greitlaiviu jūroje, sugalvojo šio reiškinio pavadinimą: "naujoji pasaulio santvarka".

Vilius Bražėnas

Šventojo Rašto studijos įkinkė į vertimo darbą

JAV gyvenantis, bet dažnai į Lietuvos universitetus dėstyti atvykstantis prel. prof. Antanas RUBŠYS žinomas kaip Šventojo Rašto specialistas. Neseniai viešėjęs Lietuvoje prelatas mielai atsakė į "XXI amžiaus" klausimus. Šiandien spausdiname jo interviu pradžią, o pabaigą skaitykite trečiadienio, gruodžio 19-osios, numeryje.

Jūsų visas gyvenimas pašvęstas Šventojo Rašto studijoms ir vertimui. Kas paskatino atsiduoti šiam darbui?

Reikalas. Baigęs teologijos studijas Grigaliaus universitete ir tapęs kunigu Romoje, svarsčiau, ką toliau daryti ir kur tarnauti žmonėms, nes grįžti į tėvynę nebuvo jokios galimybės. Besvarstant man buvo patarta nevykti iš Romos, bet imtis Šventojo Rašto studijų Popiežiškajame Biblijos institute, nes tėvynei, buvo sakoma, reikės tos srities specialistų. Baigęs studijas Biblijos institute, ieškojau užuovėjos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apvaizda sudarė sąlygas dėstyti Šventojo Rašto egzegezę ir biblijos kalbas seminarijų ir kolegijų studentams nuo 1953-ųjų iki 1990 metų, kol mane atrado Lietuvos Vyskupų Konferencija.

Prel. prof. Antanas Rubšys

Aptartos gydymo maldų kontroversijos

Mažai žiniasklaidos pastebėtame susitikime Romos priemiestyje katalikų charizmatikai ir Vatikano darbuotojai susirinko aptarti kontroversinės temos - maldų už pagijimą. Lapkričio 10-13 dienomis vykusio susitikimo dalyviai pažymėjo, kad jis buvo svarbus, nes pademonstravo naują bendradarbiavimo tarp Bažnyčios hierarchų ir charizmatinio atsinaujinimo judėjimo atmosferą bei numatė kai kuriuos būdus, kaip vystyti gydymo sielovadą Bažnyčioje.
Daugelio dalyvių nuomone, ši konferencija vyko sprendžiamuoju, kritiniu momentu. Gydymo sielovada yra atsidūrusi tikroje kryžkelėje: viena vertus, vis labiau ja domisi tikintieji, antra vertus, daugelis vietinių vyskupų ir Vatikanas ją vis dar laiko įtartinu dalyku.

Dėl cenzūros demokratinėje visuomenėje

Įdomu, ko siekė Katalikų interneto tarnybos vadovybė, suor-ganizavusi pašėlusią kampaniją prieš "XXI amžių"? Gal ji siekė įvesti laikraščiui bažnytinę cenzūrą, o gal apskritai politinę cenzūrą? Taip galima buvo suprasti iš tų keleto "berniukų", su didžiuliu pasitenkinimu talžiusių "XXI amžių" ir ypač jo redaktorių. Ir ne tiek dėl P.Katino komentarų, kiek apskritai dėl laikraščio politinės visuomeninės krypties - šio apžvalgininko komentarai, aiškiai matėsi, buvo tik pretekstas kuo daugiau šiukšlių pilti ant "XXI amžiaus". Bet juk cenzūros laikai jau senokai išėjo iš Lietuvos.

Absurdo drama

Lietuvos mokslo šventovėje - Vilniaus universiteto Senato salėje, dalyvaujant akademinės visuomenės atstovams, buvo pristatytas eilinis sovietinę okupaciją šlovinantis paskvilis, pavadintas romanu: "Agonija. Valdžios absurdo drama". Šį "literatūros šedevrą" pristatė pats autorius - ilgametis sovietinis žurnalistas Leonas Kiauleikis, nusipelnęs partijai žmogus. Nes ir vadinamoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, kurios mokslinėje redakcinėje taryboje įrašytos Č.Juršėno, A.Česnavičiaus, L.Diržinskaitės-Piliušenko, V.Kvietkausko, G.Zimano, V. Niunkos ir panašių "mokslo ir kultūros" veikėjų pavardės, skyrė L.Kiauleikiui deramą vietą savo puslapiuose. Rašoma, kad L.Kiauleikis gimė 1927 metais Palangoje, SSKP narys nuo 1949 metų, nuo tų pačių iki 1956-ųjų dirbo partijos pagrindiniame organe "Tiesa", vėliau - "Šluotos" redakcijoje, o nuo 1971 metų redagavo Vilniaus kuro aparatūros gamyklos laikraštėlį "Darbininko garbė". Atrodytų, nekoks postas partinėje ir kagėbistinėje hierarchijoje. Nesakykit. Šioje gamykloje, kuriai vadovavo generalinis direktorius Algirdas Didžiulis, ir Radijo matavimo prietaisų gamykloje, vykdžiusioje vien tik sovietų karinio - pramoninio komplekto užsakymus, vadovautoje pagarsėjusio Lietuvos nepriklausomybės priešo Oktiabrio Burdenkos, dar 1990-ųjų rugpjūtį buvo įkurta vadinamoji Laisvųjų verslininkų asociacija, bemat įregistruota Maskvoje.

Baltarusija: nužudytųjų išniekinimas

Kardinolas pasmerkė sumanymą tiesti kelią per kapines

Minsko arkivyskupas kardinolas Kazimiežas Sviontekas pasmerkė Baltarusijos valdžios planus tiesti miesto magistralę per didžiausias šalyje sovietų režimo laikais nužudytų žmonių kapines. "Katalikų Bažnyčia laiko tai politine problema ir nėra tiesiogiai su ja susijusi, - sakė jis. - Tačiau tai nereiškia, kad mes nesame susirūpinę. Žmonių teisė yra kalbėti ir priešintis buldozeriams."