"Kai siela išsilaisvina ir baigias vergija..."
Tokios aistringos, pilietiškos eilutės
dar ir dabar skamba aktoriaus, poeto, atkaklaus Laisvės šauklio,
visų mylimo, o kartu paprasto, šilto ir jautraus žmogaus - Kęstučio
Genio (1928 10 10-1996 12 15) poezijoje. Jau sukako penkeri metai,
kai jo nebėra tarp mūsų.
K.Genys yra išskirtinis mūsų kultūros reiškinys. Tai didelio,
neeilinio talento asmenybė, nesutikusi savo įsitikinimų aukoti
dėl garbės, patogumų, karjeros. Daugelį metų jo poezija gulėjo
"stalčiuje". K.Genio eilėraščių mintis - atvira, laisva,
be įmantrybių, išvedžiojimų. Jo posmai - tarsi žaizdre išlydyti
žodžiai.
Aktorius K.Genys sukūrė nemažai vaidmenų teatre, lietuviškame
kine. Ir šiandien daugelis mena grakštų grafą Almaviną Bomaršė
"Figaro vedybose", iškilų bei didingą Antonijų Šekspyro
tragedijoje, išmintingą, aistringą, sugebantį aukotis meilės vardan
Žygimantą Augustą J.Grušo dramoje "Barbora Radvilaitė".
O kur dar dešimtys kitų nuostabiai puikių, meistriškai atliktų
vaidmenų.
K.Genys buvo talentingas menininkas, savo kūryboje (ir teatre,
ir poezijoje) gebėjęs puoselėti nenutrūkstamą žmogaus dvasios
siekį - Meilę. Kęstučio poezijos skleidžiama energija pasiekdavo
Lietuvos žmonių širdis, sukeldama ryžtą bei tvirtybę; skaitoma
poezija valdė tūkstantines minias.
Pristatydamas brandžiausią poezijos rinktinę "Po svarstyklių
ženklu", kurios, deja, neišvydo, nesuspėjo paliesti rankomis,
apie save rašo trumpai: "Gimiau Kaune, mokiausi J.Jablonskio
pradžios mokykloje, "Saulės" gimnazijoje, Kauno Vytauto
Didžiojo universitete (2 metus). Studijavau lietuvių literatūrą,
po to - Maskvos Lunačiarskio teatriniame institute. Jį baigęs
nuo 1952 m. iki 1990 m. dirbau Kauno dramos teatre aktoriumi.
Eiles rašiau nuo paauglystės metų. Pirmoji knygelė "Ugnies
kryžius" išspausdinta pogrindyje 1988 m. Antroji "Lietuva
- tai sąžinė" 1990 m., trečioji "Poezija" pasirodė
1993 m., po metų - "Neišduokim Lietuvos". Ir mažytė
"SOS" - 1995 m. Štai ir viskas."
Kauno miesto savivaldybė K.Genio 70-ojo gimtadienio proga, Daubos
gatvelę prie Akademinių klinikų, kur gyveno Laisvės šauklys, 1998
metais pavadino Kęstučio Genio vardu. Prie šeštojo namo sienos
pritvirtinta memorialinė atminimo lenta. Jo namuose nuolat vykdavo
dvasios žmonių susibūrimai. Iki vėlumos būdavo diskutuojama pilietinėmis
temomis. Poeto namo rūsyje Atgimimo metais buvo redaguojamas ir
leidžiamas laikraštis "Kauno aidas". Šiuo metu K.Genio
name įkurtas jo kūrybinės veiklos, gyvenimo kelio muziejus - ekspozicja.
* * *
Šeštadienį, gruodžio 15 dieną, Kauno
miesto savivaldybės didžiojoje salėje vykusio forumo "Globalizacija:
lietuvių tauta šiandien ir rytoj" dalyviai tylos minute pagerbė
Atgimimo dainiaus K.Genio atminimą.
Po vidudienio Petrašiūnų kapinėse, panteone, ant K.Genio kapo,
žmona Lolita, sūnus Gintautas, artimieji ir giminės, Kauno savivaldybės
Kultūros skyriaus atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai uždegė
žvakelių, padėjo gėlių.
Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje šv. Mišias
už K. Genį aukojo bažnyčios rektorius kun. Stasys Kazėnas, SJ,
kun. Vytautas Merkys, SJ, kun. Leonardas Jagminas, SJ. Giedojo
bažnyčios jaunimo ansamblis, skambėjo K.Genio eilės.
Sekmadienį, gruodžio 16 dieną, K.Genio namuose, L.Genienės iniciatyva,
padedant artimiesiems, suorganizuota paroda - ekspozicija apie
aktoriaus, poeto, Atgimimo dainiaus K.Genio kūrybinės veiklos
svarbiausius momentus. Tai nuotraukos iš dramaturgo J.Grušo 75-mečio
minėjimo. Šį autorių labai vertino K.Genys. Daug anksčiau nematytų
nuotraukų iš spektaklių, portretų. Į popietę, skirtą prisiminti
visų mylimam poetui, susirinkusius pasitiko žmona Lolita ir sūnus
Gintautas. Be poeto giminių, popietėje dalyvavo kiti artimai bendravę
su aktoriumi, poetu - Maironio lietuvių literatūros muziejaus
direktorė, poetė Aldona Ruseckaitė, Kauno savivaldybės Kultūros
skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Jasaitytė, Pasaulio lietuvių
ateitininkų federacijos pirmininkas Vidas Abraitis, Kęstučio dėdė
- rezistencijos kovų dalyvis Kazimieras Skalandžiūnas, laikraščo
"XXI amžius" redaktorius Edvardas Šiugžda. Prisiminimų
popietę vedė Daina Kazlauskienė. Skambėjo įspūdingos K.Genio eilės,
pasidalinta prisiminimais apie genialų Lietuvos Laisvės šauklį.
Liko tik tai, ką K.Genys sudėjo į eiles, į darbus, į greta jo
buvusius žmones. Dabar jau juose gyvens Kęstučio priesakas - neišduoti
Lietuvos.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Kaunas
© 2001 "XXI amžius"
