Parapijos bendruomenė
Įsisiūbavus Atgimimui, susidarius
sąlygoms atkurti demokratinės valstybės institucijas, prasidėjo
ir Katalikų Bažnyčios institucijų atkūrimas, vienas po kito pradėti
leisti "Katalikų pasaulis, "Caritas", "XXI
amžius", įvyko atkuriamasis "Caritas" suvažiavimas,
mokyklose pradėta dėstyti tikyba, svajota apie parapijos bendruomenės
suvienijimą - į bažnyčias plūstelėjo minios žmonių. Nuo to laiko
praėjo dvylika metų. Pasvarstykime, ar tos svajonės tapo kūnu.
Toli nesiekiant, imkime savo parapiją, į kurios bažnyčią skubame
sekmadieniais, paliekame kuklią auką, už gyvus ir mirusius artimuosius
meldžiamės šv. Mišiose, dalyvaujame renginiuose.
Vilniaus Šv.arkangelo Rapolo parapija, vadovaujama klebono kun.
Valentino Virvičiaus, yra viena didžiausių sostinėje. Joje yra
net šešios mokyklos - keturios vidurinės ir dvi pradinės, įkurtos
aštuonios Gyvojo Rožinio grupės, kiekvieną dieną individualiai
meldžiamasi Bažnyčios ir Šventojo Tėvo nustatytomis intencijomis.
Vieną grupę sudaro ligoniai, kuriems sunku išeiti iš namų. Kiekvieno
mėnesio pirmąjį sekmadienį vakarinės šv.Mišios aukojamos už gyvuosius
ir mirusius. Gyvojo Rožinio brolija - ne vien maldos apaštalavimo
grupė. Šie žmonės vieni kitus globoja, šelpia, dalyvauja laidotuvėse,
mirties metinėse.
... Prieš pustrečių metų autoavarijoje žuvus mūsų sūnui, buvome
taip priblokšti skausmo ir netikėtumo, kad nepajėgėme sudėlioti
maldos žodžių, tik be perstojo kartojome: "Viešpatie, pasigailėk!"
Gyvojo Rožinio brolijos grupės žmonės, susirinkę į bažnyčią, buvo
pirmieji, kurie meldėsi už Sauliaus Jono vėlę. Ir ne tik. Jie
užprašė paprastąsias ir Grigališkąsias šv.Mišias už šio jauno
žmogaus sielos išganymą. Iki šiol mūsų širdyse neišblėso dėkingumo
jausmas šiems nuostabiems žmonėms, lengvinusiems mūsų kančią.
Gyvojo Rožinio brolijos nariai yra balsingi. Kiekvieną sekmadienį
valandą prieš vakarines šv.Mišias jie renkasi į bažnyčią ir gieda
rožinį, įvairiomis progomis - psalmes, giesmes. Tai s.Emilijos
Rimšelytės, EJSK, turinčios gražų balsą ir gražiai vargonuojančios,
nuopelnas.
Pernai parapijos vieniši, nepasiturinčiai gyvenantys, turintys
negalių žmonės, gavo klebono kun.V.Virvičiaus parašytus kvietimus
į bendruomenės Kūčias.
Į kriptą atėjo per penkiasdešimt žmonių. Jų čia jau laukė skoningai
padengti stalai, salė kvepėjo nuo pasninko valgių. Žmonės džiaugėsi
- jie buvo apsupti meilės ir šilumos.
Sausio 6-ąją, sekmadienį, į vaikų ir jaunimo šv.Mišias atvyko
Trys Karaliai. Jie panašūs į tuos, kurie prieš du tūkstančius
metų atėjo pagarbinti užgimusio Kūdikėlio Jėzaus. Rytų išminčiai
pasirodė tikintys žmonės: jie prie Betliejaus prakartėlės padėjo
aukso, smilkalų ir miros, skaitė skaitinius, giedojo psalmes,
priėmė šv.Komuniją, rinko aukas; pasibaigus šv.Mišioms, bažnyčioje
jie bendravo su parapijiečiais, o kriptoje - su vaikais. Čia juos
giesmėmis ir muzika pasveikino parapijos vaikai (vadovė Ramunė
Kėrelytė), Vilkpėdės darželio - mokyklos "Spindulėlis"
auklėtiniai (vadovė Sabina Zinkevičienė). Karaliai vaikams dalijo
dovanas, bendravo.
Parapijos "Caritas" vadovauja Adelė Selenytė. Prieš
didžiąsias šventes žmonės suneša drabužių, avalynės, maisto. Visos
šios gėrybės atitenka tiems, kurie kenčia vargą, nepriteklių.
Niekas taip žmonių nesuartina kaip kelionės. Tapo tradicija kasmet
rugsėjo mėnesį aplankyti Šiluvą, dalyvauti didžiuosiuose atlaiduose.
Parapijos žmonės pabuvojo Marijampolėje, Valkininkuose, Igliaukoje...
Bendra malda, iš tos pačios riekės atsilaužtas duonos kąsnis,
geras žodis, pavargusiam pasiūlyta ranka - visa tai ilgam palieka
gerus prisiminimus.
Klebono kun. V.Virvičiaus iniciatyva kas savaitę išplatinama 20
egzempliorių "XXI amžiaus" ir dešimt egzempliorių "Kregždutės".
Žmonės skaito, aptarinėja, diskutuoja - taip ugdoma ir gilinama
krikščioniškoji pasaulėžiūra.
Parapijos bendruomenė - tai didelė jėga, bet ji kuriama mūsų visų
pastangomis.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius
© 2002 "XXI amžius"
