XXI amžius

Bus euro monetų su Popiežiaus atvaizdu

Popiežius Jonas Paulius II sveikino vieningos Europos valiutos - euro įvedimą ir sakė manąs, kad tai skatins taiką ir gerovę Europos Sąjungos šalyse bei solidarumą ir taiką visame pasaulyje. Sausio 1-ąją aukotų šv. Mišių Vatikano bazilikoje pabaigoje, - Naujųjų metų dieną pagal Bažnyčios liturginį kalendorių švenčiama Švč. Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos šventė bei Pasaulinė taikos diena, - Šventasis Tėvas palinkėjo "taikos ir gerovės Europos Sąjungai, kuri šiandien, įvesdama bendrą valiutą, pasiekė istorinį tikslą". Bendrų pinigų, kaip Senojo žemyno ekonominės ir kultūrinės vienybės pagrindo, idėją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasiūlė žinomi krikščionių politikai. Po šv. Mišių, prieš kalbėdamas su tikinčiaisiais šventadienio vidurdienio maldą "Viešpaties angelas", Popiežius dar kartą pabrėžė, kad naujoji valiuta, kuri nuo sausio 1 dienos įvedama 12-oje Europos šalių, turinčių 300 milijonų gyventojų ir penktadalį pasaulio ekonomikos pajėgumo, padės siekti piliečių pažangos šiose šalyse. "Tegu stiprėjantis teisingumas ir solidarumas Europoje pasitarnauja visos žmonijos šeimos naudai", - linkėjo Jonas Paulius II.
Eurai bus apyvartoje drauge su jį įvedusių šalių nacionalinėmis valiutomis iki vasario 28 dienos, o po to taps vienintele pinigine atsiskaitymo priemone. Nors Vatikanas nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau, priklausydamas valiutinei unijai su Italija, kartu su ja nuo sausio 1-osios įėjo į euro veikimo zoną. Be to, Vatikanas įgijo teisę kaldinti euro monetas su popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu. Teisinius pagrindus, pagal kuriuos Vatikanas įstojo į euro zoną, Europos Sąjungos ministrų taryba dekretu patvirtino dar 1998 metų pabaigoje. Po dvejų metų Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Žanas Lui Toranas ir tuometinis Italijos užsienio reikalų ministras Lambertas Dinis pasirašė Italijos ir Šventojo Sosto sutartį, kurioje buvo nustatyta perėjimo prie euro teisinė tvarka.
1929 m. vasario 11 d. pasirašant Laterano sutartis dėl Vatikano miesto-valstybės įkūrimo, kartu buvo sudaryta Italijos ir Šventojo Sosto valiutinė unija. Vatikanas niekada nespausdino savo piniginių banknotų, - čia galiojo Italijos lira, - tačiau kaldino savo monetas su Popiežiaus atvaizdu, kurios buvo ypač vertinamos kolekcionierių. Perėjus prie euro, bus elgiamasi panašiai: itališkas liras pakeitė "itališkų" eurų banknotai, kurie yra tokie patys, kaip kitų 12 Europos Sąjungos šalių pinigai. Bet Vatikanas kals savo eurų monetas, kurios į apyvartą turėtų patekti vasario pabaigoje. Pirmoje 2002 metų Vatikano eurų serijoje bus nukaldinta 26 tūkstančiai monetų su Popiežiaus atvaizdu - nuo vieno cento iki penkių eurų. Visų jų vertė - 670 tūkstančių eurų. Šios monetos bus teisėtas piniginis vienetas visoje Europos Sąjungoje, bet tikriausiai juos greitai išgraibstys kolekcionieriai. Ant pirmųjų eurų esantis popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdas sukurtas pagal dailininko Gvido Verojo nutapytą portretą.
Dėl euro įvedimo Vatikane, kaip ir kitose šalyse, didesnių sunkumų neiškilo. Vatikano bankas, kuris oficialiai vadinasi Religinių darbų institucija, tam rengėsi iš anksto ir jau nuo 1998 metų vidurio savo mėnesines ataskaitas pateikdavo ir liromis, ir eurais. Vatikano pašto ženklai jau 2001 metais buvo pažymėti abiejų valiutų kainomis. Pagal fiksuotą keitimo vertę vienas euras lygus 1936 liroms. Po sausio 1 dienos, pereinant prie eurų, turistų lankomose Vatikano vietose kainos buvo suapvalintos ir šiek tiek pakeltos, pavyzdžiui, bilietas į Vatikano muziejų 2001 metais kainavo 18 tūkst. lirų, arba 9,30 euro. Tačiau, perėjus prie euro, dabar įėjimas į Vatikano muziejų kainuoja 10 eurų. Suvenyrų ir devocionalijų parduotuvėse kainos beveik nepasikeitė, nes jos tiksliai perskaičiuotos pagal valiutos vertę.

***

Pereinant prie naujos valiutos, kilo šioks toks susirūpinimas tose Europos šalių katalikų parapijose, kuriose daug pajamų gaunama iš rinkliavų per šventadienio pamaldas. Štai Prancūzijos parapijose tikintieji buvo įpratę per rinkliavą į aukų lėkštelę dėti 10 frankų monetą, kas atitinka 1,52 euro. Tačiau jeigu tikintieji vietoje įprastos dešimties frankų monetos dabar į lėkštelę dės vieno euro monetą (arba 6,3 franko), tai iš rinkliavos gaunamos pajamos sumažės net 40 proc. Štai kodėl jau praėjusių metų rudenį daugelio Prancūzijos parapijų klebonai pasirūpino išleisti lankstinukus, kuriuose aiškinama, kad tie, kurie aukodavo dešimt frankų, dabar į aukų lėkštelę turėtų dėti ne vieno, bet dviejų eurų monetas.
Nerimaujama ir kitose euro zonos šalyse. Austrijoje per rinkliavą pamaldų dalyviai paprastai į aukų lėkštelę dėdavo mažiausios vertės - 20 šilingų banknotą. Dabar mažiausias banknotas bus lygus penkiems eurams, arba 70 šilingų, todėl, matyt, ir austrų tikintieji pradės aukoti monetomis. Tačiau jeigu bus aukojamas vienas euras ( 13,76 šilingų), tai iš aukų gaunamos parapijų pajamos gerokai sumažės. Todėl tikintieji buvo raginami būti dosnesni ir aukoti dviejų eurų monetas (27,5 šilingo).
Airijoje vietinis piniginis vienetas - svaras sterlingų - buvo didesnės vertės už naująjį eurą. Šalies parapijose buvo surengta kampanija ir aiškinama, jog tie tikintieji, kurie aukodavo vieną airių svarą, dabar į aukų lėkštelę, kaip pageidautina, galėtų dėti du eurus. Italijos parapijose daugelis tikinčiųjų rinkliavai skirdavo 1000 lirų banknotą, arba šiek tiek daugiau kaip 0,5 euro. Matyt, Italijoje irgi bus aukojama monetomis ir daugiausia į aukų lėkštelę bus dedama 50 centų (968 liros). Tačiau tikriausiai bus aukojama ir vieno euro vertės monetomis, todėl Italijos klebonai ramiai nusiteikę. Italai neįpratę nešiotis daug sveriančių monetų, tad rinkliava per šv. Mišias bus puiki proga tomis monetomis atsikratyti.

Mindaugas BUIKA