Apie veiksmus internete
Internete paplito klausimų apie spaudą,
apie žiniasklaidą, kaip pastoracijos dalį. Gaila, kad klausimai
tendencingi. Apie vieną žiniasklaidos dalį, kaip "Mažąją
studiją", klausiama neutraliai: "Kokia nuomonė?"
Dėl "XXI amžiaus" nuomonė klausėjų įteiginėjama: "Ar
reikalingas? Ar reikia kito? Gal žurnalistai neetiškai besielgiantys?"
Atsakymai, kaip ir klausimai, gal pačių klausėjų sugalvojami,
net taip nekultūringai, neetiškai sakoma: "senučių laikraštis",
žadama išsprogdinti ar ką kita baisaus padaryti. Ir dar atseit
reikia keisti redaktorių
Įsivaizduokim jauną žmogų, kuris skaito tą laikraštį ir padaro
išvadą, kad tai yra ne jo, o "senučių" laikraštis. Jis,
be abejo, mokėtų pasakyti, kodėl jam taip atrodo. Jis pasakytų,
apie ką reikia rašyti, kad jam, jaunam, būtų įdomu. Gal ir pats
parašytų? Laikraštyje būtų išspausdinta ir visi būtų patenkinti,
ir galbūt nereikėtų redakcijos sprogdinti! Kai yra tik plūstamasi,
tai panašu, jog tas jaunas žmogus, rankose "XXI amžių"
turėjęs, tik tuščiai, nieko nepasakydamas, internetą vargina.
Iš tiesų panašu, kad atsakinėja klausėjai, nes jiems nekainuoja.
Kažkas, matyt, užmoka, kaip ir už visą propagandą.
O ir senutes - negi rogutėmis į mišką vešime, kaip žmonija savo
priešaušryje darydavo - silpnesnius sunaikindavo. Jeigu joms reikia
tokio laikraščio, tegul skaito. Jų yra nemažiau negu jaunų žmonių.
O ir išminties senutės daug sukaupusios, ir nereikėtų spjaudyti
jauniems į tai, ką jos skaito. Nereikia ir mokyti jaunų taip daryti,
ir dar vadinti save katalikybės gynėjais. Katalikiškas laikraštis
negali niekinti senučių, savo senelių ir motinų. Tai būtų negirdėtas
dalykas! Tada būtų tiesiog "labai moderni" krikščionybė.
Neužmirštama, aišku, katalikiško laikraščio žurnalistus ir etikos
pamokyti. Sako, kad per griežtai ten kai kas pasakoma. Negi gali
būti per griežti žodžiai, kai kalbama apie blogį? Palyginimui
pasiklausykime antrojo Advento sekmadienio Evangeliją. Šv. Jonas
Krikštytojas sako: "Angių veisle, kas jus pamokino
"
Mes esame ne pranašai ir klystantys, todėl kalbame švelniau, ir
vis dėlto apie vykstantį tarsi beasmenį blogį, tik kartais apie
asmenis, tarsi netyčia prie jo prilipusius. Bijome suklysti. Nieko
nesakyti apie blogį - neturime teisės. Nereikia iškraipyti krikščionių
etikos. Tarsi svarbu būtų tik lakštingalomis suokti, o kaip elgiamasi
- nesvarbu. Ir kas sakoma - ar rūsčiai, bet teisingai, ar neteisingai,
bet saldžiai - tarsi antras variantas būtų geresnis. Tik diskutuojantys
galbūt nekalba nei teisingai, nei gražiai.
Labai svarbu - teisingai. Galima būtų kaltinti laikraštį, jeigu
jame būtų daug melo. Kitaip kaltinti negalima. Daug kartų girdime
Evangelijos žodžius: "Jei pasakiau netiesą, įrodyk, kad tai
netiesa, o jei tiesą,- kam mane muši?" Galima kelti klausimą,
ar diskutuojantys girdėję tuos žodžius? Jeigu būtų girdėję, jie
kalbėtų visai kitaip, ir to, ko nežino, visai nekalbėtų.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2002 "XXI amžius"