Atnaujintas 2002 m. vasario 20 d.
Nr. 14
(1021)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir bažnyčia
Susitikimai
Kultūra
Likimai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Dėl gatvės pavadinimo išdaviko vardu

Vilkaviškio rajono merui
A.Bagušinskui

Sausio 29 dieną Vilkaviškio krašto "Santakos" laikraštyje Nr. 12(1641) paskelbta, kad rajono savivaldybės Valdyba nutarė siūlyti rajono Tarybai suteikti kai kurių rajono vietovių gatvėms pavadinimus. Gižų kaimo gatvių pavadinimų sąraše siūloma vieną gatvę pavadinti K.Kubilinsko vardu.
Jeigu omenyje turimas sovietmečiu gerai žinomas poetas Kostas Kubilinskas, tai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos esminius K.Kubilinsko gyvenimo ir veiklos faktus.
K.Kubilinskas, jau būdamas subrendęs žmogus (jis gimė 1923 m.), 1948 metais savo noru kreipėsi į MGB ir buvo užverbuotas, gavo agentūros slapyvardį "Varnas". Tais pačiais metais K.Kubilinskas kartu su kitu MGB agentu Adolfu Skinkiu (agentūros slapyvardis - Rytas) buvo MGB pasiųsti į Dzūkiją su užduotimi įsiterpti į Dainavos partizanų apygardos štabą ir sunaikinti apygardos vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. 1949 m. kovo 7 d. K.Kubilinskas ir A.Skinkys nušovė apygardos vadą pavaduojantį Benediktą Labenską-Kariūną. Po to iškvietė čekistų operatyvinį būrį ir kariuomenę, atvedė ją į partizanų buvimo vietovę ir tiksliai nurodė partizanų bunkerius. Žuvo dar keli partizanai.
Dėl šių K.Kubilinsko veiklos faktų nekyla jokių abejonių - jie visiškai ir detaliai pagrįsti tiek liudininkų, tiek archyviniais dokumentais.
Manau, kad negali būti skirtingo šių faktų vertinimo. Tai sąmoningai suvokta ir aktyviai įvykdyta išdavystė. Čia nėra vietos samprotavimams apie ideologinius ar politinius įsitikinimus, o tuo labiau apie moralės dalykus.
Tėra tik išdavystė, apvainikuota asmeniškai nužudytų ir išduotų partizanų, t.y. savo tėvynainių, bandžiusių priešintis okupantui, krauju. Išdavystė, suteikusi K.Kubilinskui ir į jį panašiems sovietiškai sotų gyvenimą.
Žmogaus atminimo įamžinimas (gatvių ar kitokių objektų pavadinimas jo vardu, paminklai ir pan.) rodo visuomenės pagarbą jo darbams ir laiko juos pavyzdžiu kitiems. Sunku būtų sutikti, kad toks K.Kubilinsko gyvenimas būtų vertas siūlyti pavyzdžiu visuomenei ir ateinančioms kartoms.
Tikiuosi, kad jūs apsvarstysite šias mano pastabas.

Antanas STASIŠKIS
Seimo narys

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija