Atnaujintas 2002 m. vasario 22 d.
Nr. 15
(1022)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Mums rašo
Aktualijos
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Neaiškumai Rūmuose ir kitur

Patikrino ir pasitikrino...

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdis tąkart buvo ne visai eilinis. Dar išvakarėse šalies žiniasklaida paskelbė, kad to posėdžio metu Rūmų pirmininkas Jonas Ramonas ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Ir išties prezidiumo darbotvarkė buvo papildyta klausimu dėl J.Ramono atsistatydinimo pareiškimo svarstymo. Tą klausimą pateikė pats Rūmų pirmininkas. Beje, prezidiumo nariai tuoj ėmė diskutuoti, ar nederėtų iš posėdžio išprašyti žurnalistų ir pareiškimą svarstyti uždarame posėdyje. Bet paskui nusileista - tegul jau dalyvauja ir jie.
J.Ramonas savo atsistatydinimą motyvavo tuo, kad pastaruoju metu iškilo esminių nesutarimų tarp atskirų ŽŪR narių dėl Konstitucijos 47 straipsnio galimų pataisų. Jis turėjo omenyje dirbamos žemės pardavimą užsieniečiams. Mat neseniai Lietuvos žemės savininkų bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungų vadovai paskelbė savo nuomonę, kad dirbamą žemę reikia leisti parduoti ne vien Lietuvos žmonėms, bet ir užsieniečiams, kaip tai daroma ne vienoje užsienio šalyje, kur pažangiai ūkininkaujama.
Savo nepritarimą tokioms nuostatoms J.Ramonas parėmė prieš porą metų įvykusiame Žemės ūkio rūmų suvažiavime priimta rezoliucija, kurioje pabrėžiama, kad visa dirbama žemė turi priklausyti mūsų šalies žmonėms. Kad visa žemė (su retomis išimtimis) yra Lietuvos nuosavybė, bylojanti ir Lietuvos Konstitucija. O štai dabar norima ją keisti. Bet J.Ramonas sakė, kad jis, kaip Rūmų pirmininkas, negalįs keisti savo nuomonės dėl suvažiavime priimtų nuostatų. Jo manymu, jį turėtų palaikyti ir kiti Rūmų nariai. Kadangi taip nėra, jis toliau vadovauti šiai savivaldos organizacijai negalįs. "Neišdaviau žemdirbių interesų, atidaviau savo sveikatą ir širdį", - sakė ŽŪR vadovas ir toliau būti posėdžio pirmininku pavedė savo pavaduotojui Albertui Amšiejui.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkė Antanina Venckūnienė sakė neturinti nieko pikta prieš J.Ramoną, o tik atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės ūkio rūmų nuostatos neatitinka esminių Europos Sąjungos reikalavimų, kurie yra vienodi visoms šalims kandidatėms į ES. A.Venckūnienė sakė, kad visą paramą dabar pasiglemžia stambieji ūkiai, nors jų yra mažuma, o smulkesnieji lieka nuskriausti ir toliau bus skriaudžiami. Noras visą dirbamą žemę pasilikti vien sau tą atotrūkį dar labiau padidintų. Esą jau ir dabar turtingi ūkininkai supirkinėja ne vien ūkininkų žemę, bet ir kai kurias žemės ūkio bendroves. Bankai irgi iešką būdų dar labiau praturtėti iš žemės pardavimo.
Po to buvo pasakyta neblogų žodžių Rūmų pirmininkui J.Ramonui, pabrėžtos jo pastangos, organizaciniai sugebėjimai ginant žemdirbių interesus. Vienas prezidiumo narys pasakė: "Jei Jonas išeis, tai Rūmams bus amen!" Kitas teigė, kad Jonas labai daug dirbąs, jam reikia daugiau kitų paramos. Pagaliau buvo vieningai nutarta J.Ramono veiklai pritarti, o jo atsistatydinimo pareiškimą atmesti. Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir jo komanda liko dirbti toliau.
Visgi ne vienam iš žurnalistų buvo nelabai aiškūs esminiai atsistatydinimo motyvai. Galgi buvo galima ir be tokio nemažą rezonansą sukėlusio poelgio rasti išeitį ir dirbti toliau. Į tai J.Ramonas atsakė, kad jį užgavę kai kurių Rūmų organizacijų išsišokimai, be to, norėjęs patikslinti, ar čia neveikia kokios nors užkulisinės, savų tikslų siekiančios jėgos. Pagaliau norėjęs patikrinti ir save. Tokie tad motyvai. O garsas nuėjęs per visą Lietuvą.

Vėl kilsime į Vilnių

Ir kalbant apie šį pareiškimą, ir vėliau buvo pasakyta nemažai minčių apie situaciją Žemės ūkio rūmuose bei jų veiklą. Diskutuota ir apie sudėtingą šių dienų padėtį Lietuvos kaime, visoje šalyje, rengiantis stoti į Europos Sąjungą. Nors didžiuma tų dalykų nebuvo nauji ar netikėti. Antai Lietuvos daržovių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, ūkininkas Kęstutis Bružikas sakė pasigendąs aktyvesnės Žemės ūkio rūmų darbuotojų veiklos. Jei ir toliau taip tęsis, jis imsis iniciatyvos atskirti Daržovių augintojų asociaciją nuo Rūmų ir įkurti atskirą asociacijų sąjungą. Vadinasi, Rūmus paliktų ne viena bendrija. (Dabar juose yra 108 bendrijos.) Asociacijos vadovas svarstė, ar tikrai pamatuotai mes taip aktyviai veržiamės į Europos Sąjungą. Klesti kontrabanda, neapsaugota nuo užsienio šalių vidaus rinka, neaiški būsima ES parama - šie ir daug kitų dalykų verčia blaiviai, neskubant apie tai pamąstyti. Kitas prezidiumo narys nuogąstavo, kad Europos Sąjungos bendrija anksčiau ar vėliau gali tapti panaši į buvusią Sovietų Sąjungą, į kurią Lietuva tariamai savo noru įstojo ir prarado nepriklausomybę. Pasirodo, esama ir tokių samprotavimų.
Rūmų prezidiumo nariai pripažino, kad iš šešiolikos šios organizacijos komitetų produktyviai dirba tik penki ar šeši. Tai, be jokios abejonės, verčia ieškoti naujų veiklos būdų, kurie padėtų aktyviau dirbti, imtis kitų veiksmingų priemonių. Visi vieningai reiškė nuomonę, kad Lietuvą nugyveno įvairios partijos, politikuotojai, pavertę šalį partiniu jovalu. "Esame politikų įkaitai", - sakė Šiltnamių, gėlių, sodo ir uogų ūkio komiteto vadovas Antanas Šležas.
Vis nesiliaujama diskutuoti, ar reikia parduoti dirbamą žemę užsieniečiams, svarstomos kitos opios problemos, susietos su stojimu į Europos Sąjungą. Seimas, Vyriausybė beveik nesitaria su žemdirbiais, o veikia vien savo nuožiūra, piktinosi ŽŪR atstovai. Todėl buvo nutarta netolimoje ateityje, gal kovo pabaigoje, Vilniuje, Sporto rūmuose, surengti masinę Lietuvos žemdirbių konferenciją šiems klausimams aptarti. Iki šio renginio Lietuvos Seimas neturėtų svarstyti Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo. Bus siekiama, kad svarstymas būtų atidėtas po konferencijos, kurioje ketinama priimti tam tikrus dokumentus.

Benjaminas ŽULYS

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija