Būkime budrūs ir tvirtai laikykimės Magisteriumo tiesų
Nors nuo sausio 9 dieną per LRT matytos
"Iš teismo salės" laidos Nemune jau nemažai nutekėjo
potvynio vandens, bet toji laida, žiūrovams sukėlusi įvairių nuomonių,
dar neprarado aktualumo. Pirmiausia prisimintina, jog Miroslavo
klebonas ne tik sėkmingai atrėmė, matyt, lefebvristų įtakon pakliuvusio
vieno savo parapijiečio priekaištus, bet ir paliudijo, kad jis
sąžiningai tarnauja žmonėms.
Deja, tos laidos pabaigoje "teisėjos" plaktuko kaukštelėjimas,
patvirtinęs "nuosprendį", atskleidė iš anksto surežisuotą
spektaklio pabaigą: jei šis į studiją atvykęs kunigas yra toks
uolus, tegul sykį per savaitę aukoja šv. Mišias, atsukęs žmonėms
nugarą, nes būtent šito reikalauja jo parapijietis.
Deja, šio vaidinimo "teisėjai" - nė motais, kad tas
senoviškas šv. Mišių apeigas jau seniai visuotinė Katalikų Bažnyčia
pakeitė reformuotomis liturginėmis apeigomis, kurios išties nepalyginamai
geriau padeda šv. Mišių dalyviams drauge švęsti išganymo paslaptis,
negu tos kadaise buvusios senovinės apeigos, kurias lefebvristai
reikalauja sugrąžinti. Ji, užuot bandžiusi iškilusią problemą
spręsti, apeliuodama į teisėto Bažnyčios autoriteto nuomonę, ir
tokiu būdu pasistengusi sumažinti įtampą, deja, ją tik padidino,
nes išsakė tokį sprendimą, kuris tiktai galėjo paskatinti tą parapijietį
manyti, kad šioje istorijoje jis esąs teisus.
Ši televizijos laidos intriguojanti atomazga, matyt, savaip paakino
kai kuriuos lefebvristinių pažiūrų besilaikančius žmones veikti,
nes jie pradėjo rinkti suklaidintų tikinčiųjų parašus, kad senovinėmis
apeigomis šv. Mišios vyktų ir kitose vietovėse. Vasario 2 dieną
per Mažąją studiją kalbėjęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
paaiškino, kad yra gavęs tokių tekstų su parašais, tačiau dėl
to, kad kai kurie iš užsienio atvykę kurstytojai reikalauja laikytis
seno- viškai aukojamų šv. Mišių ir šitaip gali įnešti tarp žmonių
sąmyšio, - jų norams nebus lemta išsipildyti.
Apmaudu, kad ypač sausio pabaigoje, kai geros valios įvairių konfesijų
krikščionys visame pasaulyje per maldas ir kitokį bendradarbiavimą
siekia vienybės, tuo pat metu lefebvristai į žmonių širdis bando
pasėti Bažnyčios vienybę ardančių sėklų. Neišaugs iš jų susipriešinimo
piktžolės, jei tikintieji, atvėrę savo širdis Evangelijos ir Bažnyčios
tiesų pažinimui, pradės geriau suprasti: nevalia pasirašinėti
po tokiais tekstais, kurių turinys kėsinasi į tikinčiųjų sandermę.
Vertinant krikščioniškai, reikėtų pastebėti, kad toks organizuotas
parašų rinkimas, nukreiptas prieš Katalikų Bažnyčios dabartinį
mokslą, išdrįstant tvirtinti, kad atnaujintos Eucharistijos šventimo
apeigos šv. Mišias padaro blogomis, yra pirmiausia patiems tradicionalistams
pavojingas, nes užtraukia jiems didelę atsakomybę, apie kurią
byloja Viešpats Jėzus: "Kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų,
tam bus atleista, o kas piktnaudžiautų Šventajai Dvasiai, tam
nebus atleista" (Lk 12, 10). Galima numanyti, kad išties
bus tokių paklydusiųjų, kurie, tiesa, kol kas dar priklauso nuo
lefebvristų įtakos, tačiau vėliau gal net su atgailos ašaromis
atsivers ir patirs Susitaikymo sakramento gydančią palaimą. Deja,
kitus jų bendrus ši malonė gali ir aplenkti, nes jeigu paklydėlio
širdis esti užkietėjusi iki paskutinio jos virpesio, tuomet kaip
sunku tikėtis, kad ypatingas Viešpaties gailestingumas suspės
suminkštinti tą akmeninę širdį, kai, deja, jos savininkas jau
merdi...
Vis dėlto ir įvairiais išbandymų momentais sąmoningi katalikai
lieka ištikimi Evangelijos žodžiui: "Tai neįmanoma žmonėms,
bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma" (Mk 10, 27). Jėzus
mus moko be jokių išlygų melstis už visus priešus ir persekiotojus,
tarp jų - ir už šiuolaikinį katalikų tikėjimo pilnumą neigiančius
asmenis, - ir ne vien dėl to, kad būtumėme "savo dangiškojo
Tėvo vaikai" (Mt 5, 45). Jis trokšta, kad mes ir atsiskyrusiems
nuo mūsų broliams ir seserims (ypač Lefebvre'o pasekėjams Lietuvoje)
ramia, Kristaus ir Bažnyčios tiesomis persmelkta širdimi, turėtume
daugiau drąsos paliudyti savo ištikimybę Motinai Bažnyčiai, kurios
skelbimas yra akivaizdus Šventosios Dvasios veikimas. Pavyzdžiui,
per gavėnią aukokime Kryžiaus kelio maldą už klystančiuosius,
kad jie savo subjektyvių įsitikinimų nebepirštų aplinkiniams ir
išdrįstų ateiti pas mūsų hierarchus arba parapijų kunigus, kad
pagarbiai ir kupini tolerancijos dvasios pagaliau drauge pradėtume
ieškoti abipusės bendrystės sąlyčio taškų.
Neseniai mus pasiekė žinia, jog Brazilijoje sausio mėnesį apie
28 tūkst. buvusių lefebvristų visiškai susivienijo su Katalikų
Bažnyčia. Tai išties sektinas Brazilijos tikinčiųjų pavyzdys negausiems
mūsų aplinkoje gyvuojantiems tradicionalistams.
Viešpatie, apšviesk mūsų kraštiečių brolių bei seserų protus ir
širdis, kad jų grįžimas į Katalikų Bažnyčią nesusivėlintų!
Kun. Vytenis VAŠKELIS
Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas
© 2002 "XXI amžius"