Jis nepamiršo Baltarusijos lietuvių

Pokalbis su filologijos daktaru Aloyzu VIDUGIRIU

...Kur jūs, vaikystės, jaunystės, keliasdešimt metų kursų, grupių, kelionių, kongresų, suvažiavimų, vakarų ir koncertų, repeticijų ir kasdieniai redakcijų, studijų, kariuomenės, visokių žygių ir bendro darbo draugai, bičiuliai, pažįstami? Deja, kai kurių jūsų ir gyvų nebėra, daugelis pabirę, pasklidę po gimtosios šalies ir kitus kraštus. Išties jūs man brangiausi, tie, su kuriais ne vieną slaptą darbą dirbome, į panašius pavojus buvome patekę, kartu dainą traukėme, sykiu putrą srėbėme. Vienas iš tokių nepamirštamų esi tu, Aliuk, dabar su savo žmona Vita ir sūnumi Gediminu peržengęs mūsų namų slenkstį, kad net stebėtis reikia, kaip čia netikėtai neregėtai atsidūrei. Todėl kaip čia iškęsi nepalabinęs, tavęs vienu kitu klausimu nepakamantinėjęs.

Čikagos jėzuitų namuose prie stalo (iš dešinės): Vita Vidugirienė, T.J. Vaišnys (jau a.a.), Aloyzas Vidugiris ir kun. K.J.Ambrasas