Atnaujintas 2002 m. spalio 11 d.
Nr.77
(1083)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir Bažnyčia
Susitikimai
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


PRIEDAI








ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

Mieli "XXI amžiaus" interneto svetainės skaitytojai!

Su dideliu džiaugsmu pranešame Jums, kad ir vėl turėsite galimybę skaityti "XXI amžių" internete! Po pusmečio pertraukos atgaiviname svetainės atnaujinimus ir vėl tikimės Jūsų dėmesio bei gausaus lankymo, kaip tai buvo iki svetainės sustabdymo.
Svetainėje Jūs galėsite perskaityti svarbiausius kiekvieno numerio bei priedų straipsnius. Norinčius skaityti pilną "XXI amžių", rekomenduojame įsigyti laikraštį arba jį užsiprenumeruoti.

"XXI amžiaus" Redaktorius
Edvardas Šiugžda

 

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Italijoje vyksta diskusija dėl kryžių buvimo viešosiose vietose

Italijoje vyraujančios Katalikų Bažnyčios, kitų religinių bendruomenių atstovai, taip pat politiniai veikėjai rugsėjo mėnesį buvo įsitraukę į diskusiją, ar kryžiai turėtų būti išstatyti viešosiose vietose ir valstybinėse mokyklose.
Pradžią šiems debatams davė rugsėjo viduryje tautinės dešiniųjų partijos "Lega Nord" ("Šiaurės lyga") deputatų Italijos parlamente pateiktas svarstyti įstatymo projektas, kurį priėmus, visose šalies viešosiose įstaigose turėtų būti išstatyti kryžiai. Pasak projektą pristačiusio "Lega Nord" frakcijos parlamente vadovo Aleksandro Čė, kryžiai ateityje turi būti išstatyti visose valstybinėse mokyklose ir universitetuose, taip pat valdžios įstaigose, kalėjimuose, ligoninėse, rinkimų apylinkėse, geležinkelio stotyse, oro uostuose, Italijos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.



Esu praktikuojantis katalikas

Sidrių šeimą, gyvenančią netoli Čikagos, daug kas žino Lietuvoje. Dabar šios gausios šeimos vaikai išsiskirstę, tačiau jie visi žino, kad jų tėvynė - Lietuva, kad jai reikia padėti, ja rūpintis. Kalbėjomės su Lietuvoje apsilankiusiu šios šeimos tėvu Rimvydu Sidriu, akių gydytoju. Per pokalbį keletą kartų svečias sakė: "Esu praktikuojantis katalikas". Tai formavo asmenybę, nuostatas, kuriomis vadovautasi šeimoje ir darbe, tai sąlygojo gyvenimo būdą. Apie tai ir kalbėjomės.



Garbingi dvasininkai ir mokslininkai:
lietuvis prel. dr.Juozas Prunskis ir
ukrainietis dr. t. Dimitrijus Blažejovskis

1997 metais skambiai minėjome prelato daktaro Juozo Prunskio 65-erius kunigystės metus ir 90-uosius amžiaus metus: daugelyje Lietuvos miestų vyko mokslinės - jubiliejinės konferencijos, parašyta nemaža straipsnių, išleista šio straipsnio autorės jam skirta knyga ,,Gyvenimas Dievui ir Lietuvai". 2002 m. gruodžio 22 d. paminėsime prelato 95-erių metų jubiliejų, reikia manyti, garbaus prelato nepamirš ne tik jo gimtoji Daugailių parapija (Utenos r.), bet ir vietovės, susijusios su jo gyvenimu bei veikla, o ypač tos mokyklos, kurios nuolat jaučia dosnią prelato ranką. Jo pastoracinis darbas, žurnalistinė veikla, studijos, knygos, visuomeniniai darbai, rūpestis kitais, išaugęs į didžiulį mecenavimą, paliko savitą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. 1940 m. liepos 22 d. palikęs Lietuvą ir tų pačių metų pabaigoje pasiekęs Ameriką, žadino lietuvių išeivių tikėjimo, meilės Dievui troškulį, diegė būsimos laisvos Lietuvos viltį, visais įmanomais, o kartais, atrodo, ir nebeįmanomais būdais skleidė žinias apie didingą Lietuvos praeitį ir sunkią būklę sovietinėje okupacijoje.



Prieš prekybą moterimis
Tarptautinė konferencija Esene, įvykusi birželio 26 - liepos 4 dienomis

Pagaliau Europos politikos, teisėsaugos ir visuomenės struktūros pradeda rodyti rimtesnę valią vieningai pasipriešinti gėdingam prekybos ir priverstinės prostitucijos reiškiniui. Vis labiau tai suvokiama ne vien kaip moralės ar kovos su nusikalstamumu, bet ir kaip specifinė žmogaus teisių gynimo problema. Įveikti kriminalinio pasaulio savivalę, ypač pavojingą Rytų Europos ir vadinamojo "Trečiojo pasaulio" visuomenėms, tegalima sutelktomis valstybinių, nevyriausybinių (NVO), religinių, socialinių organizacijų pastangomis, kiek įmanoma suvienodinus žemyne veikiančius teisės aktus, nukreiptus prieš prekybą žmonėmis. Šių tikslų siekiama Europos Sąjungos finansuojamu projektu "Suvienytomis jėgomis prieš prekybą žmonėmis".



Pavėluotos krokodilų ašaros

Pasibaigus vasaros karščiams, atkuto politikai. Įvairaus rango ir plauko veikėjai, sugrįžę po atostogų egzotiškuose užsieniuose, kibo spręsti gimtojo krašto, miesto, miestelio ar rajono problemų.
Labiausiai besirūpinančiu savo piliečių gerove mėgsta pasirodyti sostinės meras A.Zuokas, išgarsėjęs įtartinais golfo ir teniso aikštynų projektais, požeminių garažų ir šildomų šaligatvių planais, kartu garsėja ir kaip jaunimo pramoginių renginių globėjas.



Lipant per galvas

Kandidatai į Prezidento postą, jų rinkimų štabų aktyvistai nuo ryto iki vakaro šūsnimis pateikia receptus, kaip bus tautai gera ir smagu gyventi jiems atsisėdus į Prezidento kėdę. Viskas esą pasikeis, tarsi stebuklinga lazdele mostelėjus. Kad ir kaip būtų keista, žmonės klauso, diskutuoja apie tuos rojaus gyvenimo pažadus, absoliučiai nežinodami ar nenorėdami žinoti, kad, iš esmės netgi nesavanaudį ir už valstybę galvą pasirengusį atiduoti žmogų išrinkus Prezidentu, niekas nepasikeis.



Į didžiausią ES plėtros bangą patenka Lietuva

Kaip ir tikėtasi, 10 iš 13 narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių Rytų bei Vidurio Europos valstybių pripažintos pajėgios 2004 metais prisijungti prie 15 labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių bendrijos.
Europos Komisija (EK) trečiadienį oficialiai paskelbė 93 puslapių apimties reguliariąją pažangos ataskaitą, kurioje dešimt valstybių - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta - įvardijamos kaip sugebėsiančios numatytu laiku prisiimti narystės įsipareigojimus.
Ataskaitoje konstatuojama, kad šios valstybės, baigiančios derybas dėl narystės ES, pasiekė aukšto lygio tobulindamos savo teisę ir padarė didelę pažangą garantuodamos atitinkamus administracinius ir teisinius gebėjimus.
Į šias EK rekomendacijas atsižvelgs ES lyderiai, kurie spalio 24-25 dienomis Briuselyje įvyksiančiame viršūnių susitikime galutinai nuspręs, kurias kandidates gruodžio mėnesį pakviesti prisijungti prie Bendrijos.
Metinėje pažangos ataskaitoje EK taip pat pažymėjo, jog dešimt valstybių kandidačių kai kuriuose sektoriuose vis dar turi įgyvendinti nemažai svarbių reformų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Šiame numeryje:

Italijoje vyksta diskusija dėl kryžių buvimo viešosiose vietose

Slovakijos vyskupai aiškina tikintiesiems stojimo į Europos Sąjungą uždavinius

Esu praktikuojantis katalikas

Garbingi dvasininkai ir mokslininkai:
lietuvis prel. dr.Juozas Prunskis ir
ukrainietis dr. t. Dimitrijus Blažejovskis

IŠNIEKINTIEJI
(Atsiminimai apie Sibiro tremties metus)

Prieš prekybą moterimis
Tarptautinė konferencija Esene, įvykusi birželio 26 - liepos 4 dienomis

Pavėluotos krokodilų ašaros

Lipant per galvas

Į didžiausią ES plėtros bangą patenka Lietuva

Žemės drebėjimo sunaikintos Džioto freskos atstatytos
Asyžiaus bazilikoje

Į didžiausią ES plėtros bangą patenka Lietuva