Garbingi
dvasininkai ir mokslininkai:
lietuvis prel. dr.Juozas Prunskis ir
ukrainietis dr. t. Dimitrijus Blažejovskis
1997
metais skambiai minėjome prelato daktaro Juozo Prunskio 65-erius
kunigystės metus ir 90-uosius amžiaus metus: daugelyje Lietuvos
miestų vyko mokslinės - jubiliejinės konferencijos, parašyta nemaža
straipsnių, išleista šio straipsnio autorės jam skirta knyga ,,Gyvenimas
Dievui ir Lietuvai". 2002 m. gruodžio 22 d. paminėsime prelato
95-erių metų jubiliejų, reikia manyti, garbaus prelato nepamirš
ne tik jo gimtoji Daugailių parapija (Utenos r.), bet ir vietovės,
susijusios su jo gyvenimu bei veikla, o ypač tos mokyklos, kurios
nuolat jaučia dosnią prelato ranką. Jo pastoracinis darbas, žurnalistinė
veikla, studijos, knygos, visuomeniniai darbai, rūpestis kitais,
išaugęs į didžiulį mecenavimą, paliko savitą pėdsaką Lietuvos
kultūros istorijoje. 1940 m. liepos 22 d. palikęs Lietuvą ir tų
pačių metų pabaigoje pasiekęs Ameriką, žadino lietuvių išeivių
tikėjimo, meilės Dievui troškulį, diegė būsimos laisvos Lietuvos
viltį, visais įmanomais, o kartais, atrodo, ir nebeįmanomais būdais
skleidė žinias apie didingą Lietuvos praeitį ir sunkią būklę sovietinėje
okupacijoje. Nuo 1954 metų jo vadovaujama lietuviška radijo programa,
kiek vėliau pradėti sakyti pamokslai Lietuvai stiprino tėvynėje
vargstančius tautiečius. Be tūkstantinių straipsnių, kurių gausu
ne tik lietuviškoje išeivijos spaudoje, prelatas parašė, išvertė,
sudarė ar redagavo 39 knygas. Tarp jų darbai, skirti dvasinei
atgaivai ir dvasiniam asmens tobulinimui, darbai, atskleidžiantys
okupantų (sovietų bei nacių) žiaurumus, kiti įvairaus pobūdžio
veikalai. Kunigas, gyvendamas itin kukliai, kaupė pinigėlius.
Gavęs stambesnį palikimą, jau nuo 1954 metų pradėjo skirti smulkias
premijas: rėmė spaudos darbuotojus, mokslininkus, menininkus,
visuomenininkus - katalikiškos veiklos aktyvistus. Iš pradžių
kuklios piniginės premijos greitai augo: 1972-1982 metais prel.
J. Prunskis suteikė 34 premijas, beveik visas po 1000 dolerių.
Turtingesni lietuviai, matydami prelato, kaip mecenato, veiklą,
testamentu užrašydavo dalį arba visą palikimą - žinojo, kad tos
lėšos bus panaudotos Lietuvos labui. Prel.dr. J. Prunskis buvo
Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, tad rūpinosi šios institucijos
veikla. Stengdamasis pagerinti jos leidybinės veiklos sąlygas,
1991 metais įkūrė savo vardo 150 000 dolerių fondą, kad iš palūkanų
būtų leidžiama religinė literatūra. Tai didelė prelato dovana
Lietuvai, skatinanti jos dvasinį atgimimą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę,
prel. dr. J. Prunskio paramą jaučia visos katalikiškos mokyklos,
katalikiški laikraščiai bei žurnalai, radijo laidos, draugijos
bei organizacijos, įvairios institucijos.
Džiaugdamiesi gražiu prelato J.Prunskio jubiliejumi, linkėdami
Dievo palaimos, galvojame apie šio dvasininko ir mokslininko fenomeną.
Tada nejučia prieš akis iškyla ir kitas toks pat mielas veidas,
kurį teko garbė pažinti šią vasarą Romoje. Mokslinės stažuotės
Romoje metu vadovas prof. t. Porfirijus Pidručnis, OSBM, straipsnio
autorei sudarė galimybę susipažinti su žinomu pasaulyje istoriku
dr. Dimitrijumi Blažejovskiu, ne kartą maloniai buvau priimta
jo namuose, ne kartą susitikome tėvų bazilijonų generalinėje kurijoje.
Buvau pakviesta į jo 92-ojo gimtadienio šventę. Tad pateiksiu
keletą biografinių duomenų, paminėdama pagrindines 92 metų mokslininko
veiklos kryptis.
Dimitrijus Blažejovskis gimė 1910 m. rugpjūčio 21 d. Visloci Gorišnimo
kaime, Sianiko paviete, Lemkivščinoje (Ukraina). 1922-1930 metais
mokėsi Peremyšlio gimnazijoje, filosofijos ir teologijos mokslus
studijavo Romoje (1933-1946). 1942 metais Romos popiežiškajame
Urbono universitete apgynė teologijos doktoratą, o 1946 metais
Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete - istorijos doktoratą.
1939 m. balandžio 2 d. Romoje buvo įšventintas kunigu. 27 metus
dirbo įvairiose parapijose Amerikoje: Ansonijoje, Konektikute,
Šv. Juozapo, Misuryje, Omahoje ir Linkolne, Nebraskoje ir Denveryje,
Kolorade, Filadelfijoje ir Hiustone, Teksase. Nuo 1973 metų gyvena
ir darbuojasi Romoje: mokslinės studijos, leidybinė veikla, meninis
darbas. Istorinius tyrinėjimus dr. D. Blažejovskis apibendrino
straipsniuose ir monografijose. Mokslininkas yra išleidęs 15 įvairių
studijų, kurių ne viena per tūkstantį puslapių. Be mokslinių studijų,
istoriką jau seniai žavi ikonos. Jis pasirinko naują ikonų išraiškos
būdą: pagal savo paties parengtus piešinius pradėjo siuvinėti
ikonas. Jau 20 metų istorikas siuvinėja jas - kasdien nuo aštuntos
valandos vakaro iki pirmos valandos nakties. Keliasi penktą ryte
(jaunystėje įpratęs miegoti tik po keturias valandas ir dabar
nepajėgia ilgiau ,,tinginiauti"). Dideliam paveikslui išsiuvinėti
reikia poros mėnesių: jis yra išsiuvinėjęs beveik 200 ikonų. Profesorius
jau turi talkininkų, tad dabar atlieka tik patį sunkiausią ir
sudėtingiausią darbą: siuvinėja veidą ir rankas. Foną siuvinėja
kiti. Tačiau prieš siuvinėjant ikoną, reikia ją nubraižyti, sumodeliuoti
- tai užima daug laiko. Ir tas nubraižytas, nuspalvintas ikonas
- modelius D. Blažejovskis išleidžia knygose - specialiais spalvotais
albuminiais lakštais. Pirmas toks leidinys pasirodė Romoje 1979
metais ir iki šių dienų išleista dešimt leidinių. Rinkiniai ,,Ukrainietiški
religiniai siuvinėjimai buvo dėmesingai sutikti. Tos knygos išleistos
asmeninėmis D. Blažejovskio lėšomis. Remdamiesi menininko pateiktais
pavyzdžiais, ikonas pradėjo siuvinėti ir kiti. Taigi mokslininkas
- ikonų siuvinėtojas - sulaukė sekėjų, mokinių, rengiančių jau
savarankiškas ikonų parodas. Tuo profesorius labai džiaugiasi.
Dr. D. Blažejovskio siuvinėtos ikonos eksponuojamos parodose Romoje,
įvairiuose JAV, Kanados bei Ukrainos miestuose, Belgijoje ir Vokietijoje.
1999 metais Lvove dr. D. Blažejovskio įsigytose patalpose atidarytas
jo ikonų muziejus, kuriame visi menininkai nemokamai gali eksponuoti
savo kūrinius. Istorikas muziejaus patalpas ir dvi jo darbuotojas
išlaiko savo lėšomis. Profesorius gyvena penkiaaukščio namo ketvirtame
aukšte Dženikulo kalvoje. Bute yra keturi įvairaus dydžio balkonai,
pilni augmenijos. Trisdešimtyje įvairaus dydžio (12 didžiulių,
metro ilgio, ir 18 apvalių) vazonų auginami pomidorai, agurkai,
pipirai ir kitos daržovės, kurių užtenka ir profesoriui, ir kaimynams,
pavaišina savo derliumi ir vienuolius bazilijonus. Tačiau gausi
augmenija, kepinant Italijos saulei, reikalauja daug vandens:
dr. D. Blažejovskis yra apskaičiavęs, kad kasdien jis išlieja
savo ,,sode 120 litrų vandens. Kasmet vazonuose pakeičiama ir
žemė. Tad darbo daug. Tai dar vienas dr. D. Blažejovskio pomėgis.
Kalbant apie istoriką, menininką ir sodininką dr. D.Blažejovskį,
svarbu akcentuoti ir jo paramą kultūrai. Jau minėta knygų leidyba,
muziejus Lvove, rodos, būtų gana daug. Tačiau būtina žinoti ir
apie jo pastatytas bažnyčias Amerikos žemyne. Nuvykęs į Ameriką,
t. D. Blažejovskis gavo nedidelę ir skurdžią parapiją. Nežinodamas,
kaip išgyventi, nutarė dirbti naktimis pas ukrainietį bankininką,
dirbo įvairiausius bemokslių darbininkų darbus - oficialiai dirbti
bažnytinė valdžia neleido. Gyvendamas labai taupiai, kaupė pinigus:
dėjo centą prie cento, atsisakydamas ne tik poilsio, bet ir gardesnio,
sotesnio kąsnio, įvairių daiktų. Sunkiai sukaupti pinigai buvo
panaudoti Dievo garbei: pastatytos trys bažnyčios, kiti statiniai.
Hiustone klebonas Dimitrijus pastatė bažnyčią, kleboniją bei parapijos
namus; Omahoje iš graikų nupirko cerkvę ir ją perstatė, pritaikydamas
Rytų apeigų katalikų reikmėms; Denveryje bažnyčią nupirkęs iš
protestantų, taip pat ją pertvarkė.
Tad išeivijoje liko ryškus ukrainiečio dvasininko pėdsakas. Juozas
Prunskis ir Dimitrijus Blažejovskis, lietuvis ir ukrainietis,
- du panašaus amžiaus dvasininkai, mokslininkai, garsūs mecenatai.
Abiejų veikla išsiskleidė svetur - kiekvieno tėvynei kenčiant
sovietų okupaciją. Tik vienas po daugiau kaip ketvirčio amžiaus
atvyko arčiau tėvynės - į Romą, kitas pasiliko Amerikoje, sugebėdamas
išsireikalauti, kad iš Sibiro į Lietuvą pabėgusiai motinai būtų
leista visam laikui išvykti į Ameriką, pas vaikus. Abu panašiu
laiku - po daugelio metų pirmąsyk galėjo aplankyti tėvynę: J.
Prunskis - 1991 metais, D. Blažejovskis - 1992 metais. Prel. dr.
J.Prunskio ir kun. dr. D.Blažejovskio įvairiapusė veikla, jau
palikusi ženklų pėdsaką savos tautos istorijoje, yra sektinas
pavyzdys kiekvienam. Jie šviečia tarsi švyturiai, liudydami meilės
Dievui, tėvynei ir žmogui neišsenkamumą bei gilumą, pareigos ir
atsakomybės jausmo tvirtumą.
O šių fenomenų šaknys buvo formuojamos religingose šeimose jau
kūdikystėje: ne tik pamokymais, bet ypač tėvų ir artimos aplinkos
gražiu pavyzdžiu. Tad ir dabar abu šiuos garbingus dviejų tautų
dvasios galiūnus jaudina neatsakingas tautiečių požiūris į šeimą,
valdžios vyrų dvasingumo stoka, abejingumas katalikybei ir begalės
pažadų prieš rinkimus. Ir prel. dr. J.Prunskio, ir kun. dr. D.Blažejovskio
palinkėjimai mums visiems tokie: gyventi nepamirštant pagrindinio
Dievo Meilės Įsakymo - tik tada sulauksime gražesnio rytojaus
savo žemiškoje tėvynėje.
Dr.Aldona
Vasiliauskienė
©
2002"XXI amžius"
