Kasdienybės peizažai

Minint Derliaus šventę, Kaune buvo surengta ne tiktai rudens gėrybių mugė, bet ir kiti atrakcionai bei linksmybės. Didžiausias atrakcionas, be abejo, buvo Premjero, jo naujosios žmonos ir juos lydinčios gausios valdinių svitos apsilankymas ir kalbos. A.Brazauskas, kaip visada, vaizdavo "paprastą žmogų", netgi tapšnojo per petį prekiautojams, ragavo skanumynų ir gėrimų, girdamas jų gamintojus. Kai kurios moterys ir netgi vyrai puolė vos ne į ekstazę, o vienas, gerokai pakaušęs, netgi ranką bučiuoti puolėsi, pavadindamas jį globėju ir vargšų užtarėju. "Gelbėtojo" palydovai, ypač Seimo pirmininkas A.Paulauskas ir partijos kandidatas į Prezidento postą V.Andriukaitis, jautėsi gana prastai: visas dėmesys buvo nukreiptas ne į juos, o į patį "aukščiausiąjį". Nepaisant to, kad lėktuvėlis virš Kauno centro suko ir suko ratus, tampydamas didžiulį plakatą su užrašu "Naujoji sąjunga". Tiesa, Premjeras nedalijo savo gerbėjams pinigų, kaip tai retsykiais daro kitas gelbėtojas Rolandas Paksas. Matyt, dar neatėjo laikas. Nors žiniasklaidininkai jau sužinojo, kad Seimo milijonierius jau tiesiog užplūdo rinkėjų laiškai su prašymais ir reikalavimais sušelpti. Mat, paskelbus pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas praėjusių metų politikų bei pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas, žmonės pamatė, kad iš penkiolikos Lietuvos valdžios olimpe esančių milijonierių net trylika sėdi Seime ir pora - Vyriausybėje. Beje, turtingiausias milijonierius, besipuikuojantis pirmojoje magnatų sąrašo eilutėje, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich, deklaravęs daugiau kaip 160 milijonų litų turto ir santaupų, sako, kad jam rašyti laiškus, prašant pinigų, nereikėtų, nes jis ir taip nuolat dalija labdarą į kairę ir į dešinę. Iš tiesų ką ten R.Paksas, dalijantis druską ir degtukus ar nuotraukas su savo šeimynos atvaizdu, jeigu oligarchas V.Uspaskich visus Kėdainius ledais ir alumi apdalija. Antrasis "naujųjų lietuvių" sąraše yra "valstietis" R.Karbauskis, deklaravęs tik 4,777 mln. turto. Aišku, palyginti su V.Uspaskich, tai mažoka. Nuo jo tik truputėlį atsilieka buvęs paskutinis LSSR komjaunimo sekretorius, dabar tapęs vadinamuoju socialdemokratu, Alfonsas Macaitis. Sąraše yra ir kitų įdomių asmenybių. Pavyzdžiui, etiketo specialistas A.Lydeka, Seimo vicepirmininkas A.Skardžius, centristų vadas K.Glaveckas. Kokie aitvarai šiems politikams - milijonieriams tuos turtus sunešė, galima tik spėlioti. Aiškiausiai yra tik su A.Macaičio milijonais. Juk komjaunimas turėjo daugybę turto ir nereikia net aiškinti, kam tas turtas kliuvo. Taigi neblėstanti tautos meilė Ministrui Pirmininkui iš dalies suprantama. Tai ne tik nemažos visuomenės dalies nostalgija sovietmečiui, bet ir tai, kad Premjeras, palyginti su ministrais ir neminėtais milijonieriais, - vos ne vargo pelė. Jis deklaravo turįs turto tik už 284 tūkst. litų, o santaupų - 619 tūkst. litų. Bet užtat kaip jis rūpinasi savo valdžios žmonėmis. O ir vargstančių daugiavaikių šeimų nepamiršta - kelioms jų pamėtėjo savo atlyginimo dalį. Aišku, ne visą, nes kitaip savo prašmatniam jubiliejaus baliui nebūtų užtekę.

O žmonėms siuntinėti laiškus pinigais pertekusiems seimūnams - tuščias laiko gaišinimas ir pašto išlaidos. Bent jau dabar. Tokius laiškus rašyti reikia prieš Seimo rinkimus. Tada bent kokį pasenusios sriubos pakelį ar butelį alaus gausi. Dabar reikia prašyti pinigų iš kandidatų į Prezidentus. Tie norom nenorom gal ir pakrapštys pinigines. Tiesa, kai kurie kandidatai dedasi vos ne socialiai remtini. Vienas toks, save vadinantis intelektualu iš Jurbarko, teigė, kad apskritai jokio turto neturįs ir net prašė Vyriausiosios rinkimų komisijos atleisti jį nuo 5,5 tūkst. litų užstato. Tiesa, tas užstatas tik juoką kelia. Tai, anot vieno politikos apžvalgininko, toks mažas užstatas yra valstybės prestižą žeminanti nesąmonė. Dar didesnė nesąmonė yra tai, kad dėl Prezidento posto varžosi… du broliai! Įdomu, ar žino apie tai garsiosios Gineso rekordų knygos sudarytojai? Galima neabejoti, kad sužinoję tikrai įtrauktų tokį dalyką į pasaulio rekordų sąrašą - mes, lietuviai, išgarsėtume labiau, negu Frankfurto knygų mugėje.
Apskritai, stebint kandidatų pasirodymus ir prisistatymus, iš nuobodulio tikrai nemirsi. Tik nepaliauji vis stebėtis, kaip suaugę žmonės, netgi habilituoti daktarai, pučia ne tik rožinę miglą, bet ir visiškai nusišneka. Nekalbant apie tokių kandidatų, kaip J.Veselkos, V.Šustausko ar kitų svieto lygintojų, paistalus. Pavyzdžiui, kandidatas (irgi milijonierius) A.Matulevičius aiškina rinkėjams, kad jie pirmiausia turi atkreipti dėmesį ne į kandidato gražumą, bet į jo rinkimų programą, padarytus gerus darbus.

O dėl programų, tai pakanka prisiminti, kiek jų buvo ir kas įvykdyta. Vien socialdemokratai kiek jų pažėrė! Ką jau kalbėti apie "jaunesniuosius brolius" socialliberalus. Vos ne chrestomatiniu tapęs A.Paulausko šūkis "Nusipelnėme gyventi geriau!" ką reiškia. Pasirodo, ir to dar maža. Neoficialiais duomenimis, net šimtas dabartinių Seimo narių ketina kelti (ar jau iškėlė) savo kandidatūras į savivaldybes. Tai irgi patikimas ir perspektyvus būdas dar daugiau papildyti savo pinigines. Juk ne juokas, rajono ar miesto savivaldybėje sėdintis Seimo narys, ypač jeigu iš valdančiosios gelbėtojų koalicijos, be didelio vargo prastums bet kokį sprendimą, ypač prichvatizacijos srityje. (Tarp kita ko, ko gi neprastūminėti, jeigu yra sektinų pavyzdžių. Ryškiausias jų, kai A.Brazauskas, būdamas prezidentu, mikliai prastūmė "Draugystės" viešbučio "privatizaciją" savo būsimos žmonos labui ir gerovei. O kad buvęs Kristinos vyras nesijaustų labai nuskriaustas, jam dar mikliau buvo surasta šilta vietelė Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Stebuklų šalis - ta Lietuva!) Tiesa, kai kurie politologai minėtame keistame reiškinyje - sėdėti ant dviejų kėdžių - įžiūri ir kitą dalyką. Juk ne paslaptis, kad daugelis dabartinio Seimo narių puikiai jaučia, jog jų neišrinks, jeigu, žinoma, nebus įtraukti į pirmąsias partinių sąrašų eilutes. Todėl ir stengiasi apsidrausti. Juk ir savivaldybės tarybos nario kėdėje gali nemažai nuveikti mosuojant buvusio Seimo nario mandatu.

Audrą vandens stiklinėje retsykiais sukelia vienas kitas Seimo narys. Dabar atėjo palankus metas kelti tokias audras, Europos Komisijai paskelbus, kad, kovojant su korupcija, Lietuvoje faktiškai niekas nedaroma. Vadinamoji Nacionalinė kovos su korupcija programa tėra tik dar vienas popierius. Netgi Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkė N.Steiblienė pripažįsta, jog toje programoje numatytos priemonės nevykdomos arba vykdomos tik dėl akių. Anot N.Steiblienės, iki šiol neužtikrinta, kad valstybės tarnautojų sprendimai būtų priimami objektyviai ir skaidriai. Nors programoje ir numatyta apriboti pareigūnų teisę savo nuožiūra spręsti klausimus, ypač susijusius su valstybinio turto privatizavimu ir viešaisiais pirkimais, niekas nejuda iš vietos. Kitaip ir būti negali. Juk nekirsi šakos, ant kurios pats sėdi. Nacionalinėje kovos su korupcija programoje buvo numatytas vienas ne mažiau svarbus dalykas - uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas. Atrodytų, jog priimti tokį sprendimą - gana paprasta. Tačiau tai labai nepatinka ne tik Seimo daugumai, bet, pasirodo, ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pats teisingumo viceministras G.Švedas prisipažino, jog dar vidurvasarį ministerija kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją bei Seimo komitetus, prašydama paaiškinti, kodėl nepriimamos įstatymo nuostatos, numatytos Nacionalinėje kovos su korupcija programoje. Viena tokių programoje numatytų priemonių buvo priimti įstatymą, kuriuo būtų apribotos galimybės tuo pat metu būti išrinktam į Seimą ir savivaldybių tarybas ar būti savivaldybės tarybos ir valdybos nariu, apskrities viršininku, ar savivaldybės teritorijoje esančių įmonių bei įstaigų vadovu. Jokio atsakymo, aišku, sulaukta nebuvo. Ir nebus. Jeigu po Prezidento ir savivaldybių rinkimų toks įstatymas ir būtų priimtas, tai jis apaugs tokia gausybe poįstatyminių aktų, kad iš to įstatymo esmės nieko nebeliks.

Petras KATINAS

© 2002"XXI amžius"